Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bogužienė

1 Replės ir vakuuminė vaisiaus ekstrakcija pasitelkiami, jei per vėlu atlikti cezario pjūvį.

Netiesa. Jeigu moteris gimdo ir prasideda komplikacijos, praktiškai visada galima atlikti cezario pjūvį, išskyrus tuos atvejus, kai jau yra užgimusi vaisiaus galvutė (neįmanoma vaisiaus per gimdymo takus atgal įtraukti į pilvą. Jeigu tai būtų daroma, jis žūtų). Pagalbinės priemonės, padedančios naujagimiui gimti, yra dvi – tai vadinamosios akušerinės replės arba vakuuminis ekstraktorius. Šie instrumentai yra skirti tam, kad kuo skubiau būtų ištrauktas vaikutis, o pasitelkiami tada, kai laukti, kol gims pats, nebėra saugu. Tiek viena, tiek kita pagalbinė priemonė dažniausiai reikalinga tada, kai prasideda vaisiaus hipoksija – virkštelės kraujyje būna per mažai deguonies. Jų prireikia ir tada, jeigu gimdant būna per silpni sąrėmiai ir vaikeliui reikia padėti gimti. Pagalbos būdą lemia laikas – jeigu vaisių reikia kuo skubiau ištraukti, kur kas greičiau tai padaryti replėmis arba uždėti ant galvytės vakuumo gaubtelį ir jį ištraukti per vieną stangą, nei atlikti cezario pjūvio operaciją. Šiai juk dar reikia pasiruošti: atlikti spinalinę nejautrą, prapjauti odą, poodį, kitus audinius.

2 Geriau pagalbinės priemonės, nei leisti vaikučiui dusti.

Tiesa. Pavyzdžiui, jeigu gimdamas vaikutis pradėtų dusti, tačiau jam niekas nepadėtų gimti greičiau, jo būklė būtų blogesnė, negu panaudojus šiuos įrankius. Dažniausiai replės arba vakuuminis ekstraktorius pasitelkiami esant nesklandžiai gimdymo eigai. Tad tikėtina, kad gimdymo traumos yra patiriamos dar prieš panaudojant pagalbines gimdymo priemones. Kartais mamos baiminasi, kad, naudojant vakuuminį ekstraktorių, ant naujagimio galvytės susiformuoja didesnis gumbas, negu gimdant visiškai be pagalbos. Tačiau tas gumbas išnyksta po kelių dienų. Kartais po naujagimio galvos kaulo antkauliu susikaupia kraujo – tai vadinama kefalohematoma. Vis dėlto tiek gumbas, tiek kraujosruvų atsiranda ne tik nuo vakuumo, jie būdingi ir natūraliai gimusiems naujagimiams arba tiems, kurie pradeda gimti natūraliai, tačiau dėl kokių nors priežasčių yra atliekamas cezario pjūvis. Kefalohematoma išnyksta ir retai sukelia kokių nors problemų, išskyrus šiek tiek padidėjusią geltos tikimybę pirmosiomis dienomis po gimimo. Replių paliekamų žymių ant naujagimio veido pasitaiko dažnai, tačiau paprastai jos būna mažos ir išnyksta per 24–48 valandas. Mažų odos pažeidimų ant naujagimio veido ar skalpo taip pat pasitaiko (1 iš 10 instrumentinio gimdymo atvejų), tačiau greitai sugyja.

3 Jeigu buvo atlikta epidurinė nejautra, prireiks akušerinių replių arba vakuumo.

Iš dalies tiesa. Vien iš baimės, kad bus panaudotas kuris nors šių instrumentų, neverta atsisakyti nuskausminamųjų priemonių. Nereikia nusiteikti, kad po epidurinės nejautros būtinai prireiks šių įrankių. Vis dėlto tenka pripažinti, kad moteris, gimdanti be skausmo, nejaučia sąrėmių arba jaučia juos nepakankamai ir nepastumia vaisiaus taip stipriai, kaip reikėtų, tad išties šiek tiek dažniau jai prireikia pagalbos. Tačiau jeigu vaisiaus būklė gera ir galima laukti, ji sėkmingai pagimdo pati.

4 Nėščiajai, kuri lankys gimdymo kursus ir išmoks stumti kūdikį, neprireiks pagalbinių gimdymo priemonių.

Netiesa. Neįmanoma išmokti gimdyti negimdžius arba repetuojant išmokti stumti vaisių. Visos gimdyvės išmoksta tai daryti tada, kada ateina metas ir naujagimis pradeda belstis į šį pasaulį. Pirmakartėms gimdyvėms būna sunkiau, tačiau jeigu iškart nepavyksta, antrą kartą paprašytos stumti paprastai jau sugeba tai padaryti ir vaikutis gimsta. Tai nėra sunku, tiesiog reikia klausyti, ką sako gimdyme dalyvaujantis ligoninės personalas. Kartais geri moters norai ir nusiteikimas yra nepavaldūs tam, kaip jausis vaikutis gimdymo metu, todėl visada svarbu suprasti, kad, deja, planas gali keistis ir jis nepriklauso nuo pasiryžimo ir jėgų.

5 Akušerinės replės yra mažiau saugios už vakuuminį ekstraktorių.

Netiesa. Tai skirtingi įrankiai, jų naudojimo būdas skiriasi: replės labiau žalingos mamai, dažnesni III–IV laipsnio plyšimai, o naudojant vakuuminį ekstraktorių, didesnė tikimybė kefalohematomoms ir kraujosruvoms atsirasti. Kurią priemonę rinksis gydytojas, lemia daugybė veiksnių. Lietuvoje dažniau naudojamas vakuuminis ekstraktorius, jo prireikia apie 3 proc. gimdymų, o replės Lietuvoje naudojamos tik 0,1–0,5 proc. atvejų. Ką pasirinks, priklauso ir nuo paties gydytojo – vieni turi daugiau įgūdžių dirbti su viena priemone, kiti – su kita.

Patyrusio gydytojo rankose akušerinės replės – saugus instrumentas, nes gimstančio mažylio galvytę apgaubia lygiai taip, kaip gydytojo rankos, jos nesuspaudžia galvytės taip, kad naujagimiui kiltų pavojus. Replės yra plonesnės už žmogaus rankas, todėl kai gydytojas negali paimti vaiko galvytės ir padėti jam gimti, jos tampa išeitimi. Akušerinės replės yra labai senas instrumentas, atsiradęs kartu su pačiu akušerijos mokslu. Ilgainiui jos keitėsi ir tobulėjo, tačiau veikimo principas išliko tas pats. Vis dėlto jos yra kietos ir jeigu per žemai suimama galvytė, kyla grėsmė pažeisti kakliuką, galvytę, nervus. Tai jau rodytų, kad pagalba buvo suteikta neprofesionaliai arba kaklas buvo pažeistas anksčiau, dar prieš jas panaudojant.

Vakuuminis ekstraktorius yra naujesnis medicinos instrumentas, kuris galbūt yra šiek tiek saugesnis vien dėl to, kad gaubtelis yra minkštas ir mažiau traumuoja mažylio galvytę, mamos gimdymo takus. Kartais mamos įsivaizduoja, kad tai didžiulis siurblys, kuris su didžiule jėga išsiurbia vaikelį. Tai netiesa, vakuumo slėgis yra kontroliuojamas ir procedūra atliekama labai švelniai. Visas akušerijos mokslas yra pagrįstas principu, kad gydytojas dirbdamas naudotų ne jėgą, o veiktų švelniai – profesionalo rankose abu įrankiai saugūs.

Naudojant reples, yra didesnė tikimybė, kad sėkmingai pagimdysite naujagimį, tačiau, naudojant vakuuminį ekstraktorių, rečiau plyšta tarpvietė. Atsižvelgęs į jūsų situaciją, gydytojas parinks tinkamiausią instrumentinio gimdymo būdą, labiausiai tinkantį jums ir naujagimiui. Vakuuminis ekstraktorius nėra tinkamas instrumentinio gimdymo būdas, jei nėštumas yra trumpesnis nei 34 savaitės, nes vaisiaus galva tuo metu yra minkštesnė, dėl to padidėja mėlynių, smegenų kraujosruvų ir geltos pavojus.

6 Gydytojas, apžiūrėdamas moterį prieš gimdymą, gali pasakyti, kokios pagalbos jai reikės.

Netiesa. Niekada iš anksto neįmanoma numatyti, koks bus gimdymas – sklandus ar ne. Jokie šiuolaikinės medicinos prietaisai negali parodyti, ar vaisius sugebės tinkamai slinkti mamos gimdymo takais ir per kiek laiko gims. Prieš daugelį metų, kai atsirado rentgeno aparatas, Vokietijoje buvo bandoma pamatuoti mamos klubus, vaisiaus galvytę ir atrinkti tas gimdyves, kurios galėtų gimdyti pačios, o kurias reikėtų operuoti. Tačiau paaiškėjo, kad pagal gautus duomenis visi kūdikiai buvo per dideli, kad galėtų gimti natūraliai, o visi gimė. Nuspręsti, kaip vyks gimdymas, neįmanoma, nes mažylio gimimas – tai ne rutulio riedėjimas vamzdžiu ir niekada neįmanoma nuspėti, kaip jo galvytė pasikreips, kiek pasilenks, kaip gimdyvė stanginsis ir kokie bus sąrėmiai. Todėl tik per gimdymą pamatome, kad vaisius per didelis gimti arba mamos klubai per siauri, jog pati pagimdytų. Kartais moteris atrodo sukurta gimdyti, tačiau vaikas neslenka gimdymo takais žemyn ir prireikia operacijos. O kita, lieknutė, mažutė, pagimdo labai lengvai per keturis kilogramus sveriantį vaikutį. Be to, niekada negalima atsakyti, kaip būtent pilvelio gyventojas sureaguos į stresą – sąrėmius.

7 Šiuolaikinės moterys yra lepios, tad ir akušerinės replės naudojamos gana dažnai.

Netiesa. Šiais laikais kaip tik kur kas rečiau naudojamos akušerinės replės arba vakuuminis ekstraktorius, mat yra labai gerų priemonių per gimdymą stebėti vaisiaus būklę. Na, o tais laikais, kai vienintelis jo būklės įvertinimo būdas buvo stetoskopas – medinis vamzdelis, kuriuo per mamos pilvą kartkartėmis buvo klausomasi, kaip plaka mažytė širdelė, akušerinės replės buvo naudojamos itin dažnai. Kai neįmanoma tiksliai išgirsti, kaip plaka vaisiaus širdis, galima pagalvoti, kad jam blogai ir reikia jį kuo skubiau traukti. Tačiau šiais laikais aparatai suteikia labai išsamią informaciją apie vaisių. Na, o jeigu kyla įtarimas, kad vis dėlto gali prireikti pagalbos, pasirodžius naujagimio galvytei, labai plona adatėle iš galvytės gali būti paimamas kraujo lašas ir, atlikus biocheminį tyrimą, paaiškėja, ar reikia imtis pagalbinių priemonių.

Apie pagalbines priemones

Vakuuminis vaisiaus ekstraktorius turi minkštutį plastikinį arba guminį gaubtelį, kuris uždedamas naujagimiui ant galvytės, tuomet ištraukiamas oras iš tarpo, esančio tarp galvytės ir gaubtelio, ir vaisius labai švelniai ištraukiamas.

Akušerinės replės yra metalinis medicininis instrumentas, jos apkabina ir tarsi surakina vaisiaus galvytę, o tada jis lygiai taip švelniai ištraukiamas. 

Kiekviena gyvybė brangi

Sakoma, kad gimdymas – fiziologinis procesas, į kurį kištis praktiškai nereikia. Vis dėlto nors žmogus ir yra gamtos dalis, jam gimti kur kas sunkiau negu kitiems žinduoliams. Paprasčiausia buvo gimdyti tais laikais, kai žmonija dar vaikščiojo keturiomis ir į žemę rėmėsi visomis galūnėmis. Vėliau, kai žmonės atsistojo ir ėmė vaikščioti dviem kojomis, keitėsi kūno anatomija – dubuo, kaulų sistema, o gimdymas tapo komplikuotas. Ilgai dėl gimdymo traumų mirę naujagimiai būdavo tiesiog nurašomi į nuostolius, o vėliau, kai žmogus tapo vertybe, atsirado pagalbinių priemonių, kurios bent dalį mažylių išsaugo. Šiais laikais, kai kiekviena gyvybė yra didžiulė vertybė, net neįsivaizduojama, kad prireikus nebūtų galima panaudoti akušerinių replių ar pasitelkti vakuuminės ekstrakcijos.