Linas ir Irma Adomaičiai: „Laime reikia dalytis“

Baigiantis balandžio mėnesiui į jūsų namus atkeliauja naujasis gegužės mėnesio (nr.5) TAVO VAIKO žurnalas. Kviečiame sužinoti svarbiausias ir įdomiausias jo temas.

„Aš jau ne lašas jūroj, o jūra manyje“, – šiuos žodžius hitu tapusiai dainai „Vandenynai“ Linas Adomaitis (42 m.) parašė Čilėje, kai širdis buvo užlieta jausmo ir žinojimo, kad visai netrukus juodu su žmona, fotografe Irma (34 m.), ant rankų sūpuos savo Saulę. Šiandien Saulutei – šeši mėnesiai, tėčio sukurtą dainą dainuoja visa Lietuva ir visi jaučia tą viską užliejantį jausmą. Juk tokia ir yra tėvystė. 


Tai neužmirštama, todėl noriu paprašyti prisiminti TĄ dieną, kai Saulė gimė, ir TĄ dieną, kai parsinešėte ją į namus, nes tai dar vienas stiprus virsmas. Kaip tai patyrėte, ką tą dieną veikėte, kaip ją nugyvenote? 


Linas. Labai gerai pamenu tą dieną. Pirmą kartą aprengėme Saulę rudeniniu kombinezonu (jai tai visiškai nepatiko, ji protestuodama savo kalba pareiškė, kad kepurės ir visokie rudeniniai rūbai jai ne prie širdies), bet kai įsėdome visi į automobilį, nusiramino, ir mes susižvalgėme su Irma: „Tai pirmoji mūsų kelionė trise...“ Šypsojomės. Stebėjome mažylės akis. Parvažiavome kupini nuostabos ir nežinomybės – juk namuose mūsų laukia daugybė pirmų kartų ir pačių nuostabiausių patirčių.


Irma. Niekada nepamiršiu to reikšmingo Saulelės žvilgsnio ir surauktų antakiukų, kai vaikščiojome po namus ir jai aprodėme visus kambarius, virtuvę. Šifravome ir citavome jos žvilgsnį tada: „Na, neblogai neblogai gyvensime, vertinu šiuos apartamentus teigiamai.“ Džiaugėmės su Linu, kad mūsų 5 dienų mažylė jau pirmąją dieną namuose mums padovanojo šypseną. Juk kūdikio šypsnys – tai toks didelis trofėjus, kad tą akimirką visi kiti laimėjimai tiesiog nublanksta.


Nuo pat pirmos Saulės dienos dalijatės jos ir visos savo šeimos nuotraukomis, emocijomis, mintimis apie patirtis. Prisipažinsiu, šiais laikais (!) toks drąsus atvirumas šiek tiek stebina, nes dabar žinomi žmonės linkę nerodyti vaiko, kuo mažiau atvirai kalbėti apie asmeninį gyvenimą, o skaitydama jūsų instagramus, feisbukus ir interviu jaučiausi taip, lyg būčiau jūsų šeimos draugė, kuriai leidžiama kartu patirti, išgyventi, pasidžiaugti. Kodėl? Kodėl neslepiate ir nesislepiate bent kol mažoji paaugs ? 


Linas. Pamenu, mūsų vestuves fotografavo Algis Kriščiūnas ir gražių nuotraukų turėjome labai daug. Sakėme tada, kad nerodysime viešai nė vienos nuotraukos, nes tai tik mūsų šventė, tai tik mūsų šeimos laimė, kurią paliksime tik sau, bet dar tą pačią dieną žiniasklaidoje pasirodė ne mūsų archyvo nuotraukos, kurios buvo baisiai nekokybiškos, o žinutė apie vestuves buvo su grubiom faktinėm klaidom. Nuo to karto nutarėme, kad tokie reikšmingi įvykiai turi išeiti iš mūsų pačių – ir taip, kaip mes norime pateikti. Taigi, vaikelio gimimas buvo ypač svarbus įvykis mūsų gyvenime ir žinia išėjo tiesiai iš mūsų širdžių bei mūsų lūpų.


Irma. Apie šį stebuklą norėjosi šaukti visam pasauliui, norėjosi dalytis šiuo begaliniu džiaugsmu su žmonėmis. Sulaukėme daugybės sveikinimų ir laiminančių mūsų šeimą žinučių. Už jas esame labai labai dėkingi visiems, kurie rašė. Manome, kad geromis istorijomis reikia dalytis, nes jos įkvepia kitus žmones, kažkam suteikia viltį. Mudu su Linu taip pat stengiamės atsiriboti nuo neigiamos informacijos, džiaugiamės kitų žmonių laime ir laimėjimais.


Saulės laukėte ilgai – aštuonerius metus. Kaip vyrą, moterį, santykius, šeimą keičia ilgas laukimas ir žinojimas, kad vis dėlto niekas gerai ir nežino, kiek dar reikės laukti. Ilgą laukimą patiria nemažai porų ir, deja, ne visos sulaukia, ne visos išsilaiko kumštyje – skiriasi, pykstasi, kaltina vienas kitą, serga depresijomis, puola į kraštutinumus, kurie turėtų užpildyti tuštumą. Ką atradote, praradote, kur link judu kaip šeimą nuvedė ši patirtis? 


Linas. Tai, kad ne taip greitai ši svajonė artėjo mudviejų link, mus dar labiau sustiprino. Mes beprotiškai dėkingi Dievui, kad mus supažindino, kad mus sujungė. Irma – nuostabi moteris, puiki asmenybė, aš ją labai labai myliu. Niekada nenukabinome nosies, o kantriai laukėme, kol vaikelis mus pasirinks. Mūsų gyvenime visiškai išnyko žodis „aš“ – jį pakeitė „mes“. Mes kantrūs, mes laimingi, mes dėkingi. Štai, mes jau trise! (šypsosi)


Kokią žinutę norėtumėte perduoti tiems, kurie dar laukia, dar tikisi ir gal net jau yra ties riba? 


Irma. Ribos, stabdžiai – mūsų pačių išgalvoti barjerai. Ieškosime sveikatos – ją ir prisišauksime. Ieškosime vilties – būsime ja apdovanoti. Tiesiog gal ne ten kartais ieškome? Ar ne taip atkakliai? Sako, reikia kviesti sielą, kad išgirstų, kad pamatytų du mylinčius žmones ir kad juos pasirinktų. Mes taip ir darėme – maldoje ir darnoje laukėme mūsų stebuklo.


Visą nuoširdų pokalbį rasite naujausiame „Tavo vaiko“ numeryje (nr. 5), skaitykite Eglės Racevičiūtės str. „Saulė ir jos vandenynai“.


Linas, Irma ir Saulė Adomaičiai
Linas, Irma ir Saulė Adomaičiai
Asmeninio albumo nuotr.


Jeigu šita žemė kam priklauso,

Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,

Laukdavo ir lauks visais laikais.


Justinas Marcinkevičius


Kadangi numeris skirtas Motinos dienai, šia proga į fotosesiją surinkome 9 žavingas besilaukiančias moteris. Visų klausėme, kaip įsivaizduoja savo būsimą vaikelį. Moterys ir verkė, ir juokėsi. Nors verkė, tai buvo džiaugsmo ašaros.

Projektą pavadinome „Tuk tuk, širdele, tuk tuk“. 



Mielos būsimos mamos, jei ir jūs norite laimėti nėštumo fotosesiją, savo nuotrauką atsiųskite info@tavovaikas.lt


Str. „Aš – bloga mama“ skirtas toms, kurios tuo ima ir suabejoja. Mūsų pašnekovė psichologė Rosita Pipirienė mamas ramina. „Kartais nuovargis, liūdesys ir kitos neigiamos emocijos ima viršų. Todėl visiškai normalu, kai moteris jaučia ne vien tik šiltus jausmus, bet ir pyktį, susierzinimą, nenorą mažylį glausti ir juo džiaugtis. Nepatikėsite, bet noras rėkti taip pat yra normalus jausmas.“



Žurnalas „Tavo vaikas“ nusprendė pasidomėti, ar Vilniaus senamiestis draugiškas mamoms su vežimėliais. Mums pagelbėjo dvi mamos. Kokias išvadas padarėme? Skaitykite str. „Po Vilnių“.



Mielosios mamos, pradėjome nuo sostinės, bet tikrai galime atvykti į bet kurį kitą miestą, tik pakvieskite. Laiškų lauksime info@tavovaikas.lt


Skiepų tema labai jautri. Mes nenorime moralizuoti, auklėti, agituoti, nes manome, jog mamos tikrai žino, ko reikia jų vaikams, kad augtų sveiki. Tiesiog kviečiame paskaityti ankstuko, susirgusio tymais, mamos pasakojimą.



Tėvai dabar dažnai dirba vairuotojais, nes tenka savo vaikus vežioti į būrelius. Įsivaizduokite, kad randate tokį būrelį, kurį lankote kartu su vaiku. Pagal Suzuki metodą muzikuojantys vaikai to mokosi kartu su mama (dažniausiai, bet gali ir su tėčiu). Koks tai metodas? Skaitykite str. „Mudu du ir muzika“.



Žurnalo priedukas šeimas pakvies „Į gamtą!“ Pasaulį užplūdo nauja mada – stebėti paukščius. 



Gražios jums artėjančios Motinos dienos su žurnalu „Tavo vaikas“!


Gegužės mėn. viršelyje – 9 mėn. EVELINA


Fotografės Nendrės nuotr.

Drabužiai – MANOKO (https://www.facebook.com/manokoclothing/)



9 mėn. Evelina – labai savarankiška mergaitė. Pati mėgsta žaisti su žaislais, mielai varto knygutes, jai įdomu paveiksliukai, ropoti, stotis dar nebando. Įdomu, kad apsivertusi ant nugaros dar nemoka apsiversti ant pilvo. Ėjome mankštų, tačiau, matyt, yra užsispyrusi. Niekas nepadeda. Nemėgsta miegoti dieną, vos po 30 min. pasnaudžia ir vėl būdrauja. Tačiau naktį miega gerai. Eina gultis 8 val. vakaro, užtat keliasi 6 val. ryto. Mama Rūta juokiasi: „Visa šeima taip tapome vyturiais.“






Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis