Jūrų muziejų kūrė ypatingoje vietoje ypatingi žmonės
1972 metais prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai Petras Lapė ir Laima Šliogerienė), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Remontas užtruko iki 1979 metų. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Lietuvos jūrų muziejų kūrė ypatingi žmonės ypatingoje vietoje: „Čia, Kuršių nerijos smaigalyje, susitinka žemė, jūra, marios ir žmogus. Labai abejoju, ar be tuomečio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio, istoriko, muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio jo direktoriaus Aloyzo Každailio, apskritai būtų atsiradęs ir išaugęs Lietuvos jūrų muziejus. Seno Prūsijos forto griuvėsiai virto Lietuvos perlu, kuriame klesti vandenų gyvybė ir sekamos istorijos apie tai, kaip žmogus gyvena prie jūros ir jūroje. Į muziejų traukia šimtai tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio“.
Čia traukia milijonai turistų
Jūrų muziejus per 40 metų sulaukė apie 24 milijonus lankytojų. Tai rodo jo reikšmę ir Klaipėdos, ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Vien pernai jame apsilankė beveik 800 tūkst. lankytojų.
Jūrų muziejus augo su kiekvienais metais: senajame Nerijos forte pradėjo nardyti Kaspijos eršketai, skleidėsi koralai, kalėdines giesmes giedojo pingvinai, išsirito pirmieji Kopgalio pingvinukai, poilsiautojų vasaros buvo neįsivaizduojamos be Šiaurės jūrų liūto Bocmano. Raudonskliautės požeminės parako saugyklos sekė jūrą Lietuvai atvėrusias istorijas, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išsikerojo jūrų dugno arklai–inkarai, marių pakrantėje sužydėjo šimtmečio pradžios Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, o į sausumą greta jos išplaukė senieji žvejybos laivai.
Muziejus augo ir keitėsi
Prieš ketvirtį amžiaus, atkurtai valstybei žengiant pirmus žingsnius, muziejus lenkė laiką – drąsiai augo: buvo pastatyti delfinų namai ir juose apsigyveno Juodosios jūros afalinos.„Delfinai moko mus pažinti ir pamilti vandenų pasaulį, – sako Olga Žalienė. –Tik toks santykis žmogų daro jautriu ir globojančiu – ir Baltiją, ir viso pasaulio jūras“.
Jau trisdešimt metų muziejus yra jauki ir svetinga priebėga pilkiesiems Baltijos jūrų ruoniukams. Išgydyta ir paleista atgal į jūrą apie 80 rastinukų. Dabar už delfinariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris po poros metų atvers duris, kaip ruonių ir kitų mūsų jūros gyvūnų gydykla ir tyrimų centras.
Tūkstantmečių sandūroje pokyčius išgyveno ir Jūrų muziejus: atsinaujinusi jūrų gamtos ekspozicija kvietė keliauti laiku ir pažinti gyvybės atsiradimo žemėje istoriją. Po kelerių metų muziejuje atsirado ir didžiausios bei keisčiausios tropinių jūrų žuvys – nors ir skulptūrinės, bet plėšrios ir pavojingos. Iškėlė bures ir pirmasis plaukiojantis eksponatas – kurėnas „SüD 1“. Jis ne tik tyrinėjo Kuršių marių žvejų paveldą, bet ir garbingai reprezentavo Lietuvą ir Klaipėdą tarptautiniuose jūriniuose renginiuose.
Kurėno ekspedicijos atgaivino ir senųjų laivų statybą Lietuvoje, kurėnas įkvėpė ir unikalų projektą – Nacionalinę ekspediciją, senųjų laivų replikomis apiplaukusią visas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemes! O muziejus tęsė laivybos istorijos tyrimus, atiduodamas duoklę gyvenimui po burėmis – buvo atidaryta ekspozicija apie burlaivių epochą Klaipėdoje.
Ambicijos sustoti neleidžia
Delfinariume tuo metu prasidėjo delfinų terapijos užsiėmimai, pažadinę viltį ne vienai šeimai, auginančiai ypatingus vaikus. Per tą laiką čia apsilankė apie tūkstantis šeimų. Daugeliui iš jų susitikimas su delfinais tapo nauju gyvenimo etapu. Delfinų terapijos centras yra nuolatinio tobulėjimo kely: jame lankosi karaliai ir karalienės, vykdomi ambicingi tyrimai ir tarptautiniai projektai.
Ketvirtą dešimtį skaičiuojantis Lietuvos jūrų muziejus veržliai įžengė į atsinaujinimo kelią. Prieš penkerius metus buvo atlikta delfinariumo rekonstrukcija: pertvarkyta ne tik žiūrovų salė ir lankytojams skirta infrastruktūra, pagerintos gyvūnų gyvenimo sąlygos, bet ir pastatytas Delfinų terapijos centras, kuriam analogų šiandien nėra visoje Europoje. O delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai dabar turi galimybę vasaras leisti naujoje Saulės įlankoje po atviru dangumi.
Prieš dvejus metus atgimęs akvariumas pakvietė į kelionę nuo Lietuvos upelio, ežero per Baltijos ir Šiaurės jūras į tropinius vandenis. Jame šiandien galim pasivaikščioti po jūros dugną ir pamatyti, kaip gyvena slapčiausi jūrų gyviai. Gyvūnų įvairovė akvariume išaugo net tris kartus. 24-iuose naujuose akvariumuose įsikūrė 155 rūšys jūrų gyvūnų: 650 žuvų bei bestuburių. Lankytojai pasitinkami ekspozicija „Nerijos forto istorija“, pasakojančia apie šį gynybinį objektą. Tai – sudėtinė Klaipėdos jūrinės istorijos dalis, o Nerijos fortas – geriausiai išlikęs Prūsijos fortifikacinis statinys Lietuvos teritorijoje.
Čia įjūrinama Lietuva
„Didžiausias mūsų turtas – muziejaus darbuotojai, – sako savo darbo metus kartu su muziejaus užgimimu skaičiuojanti muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Dabar Lietuvos jūrų muziejuje dirba daugiau nei 150 aukščiausios kvalifikacijos savo srities profesionalų. Drąsiai galiu sakyti, kad jaučiamės, kaip viena šeima. Dalijamės ir džiaugsmais, palaikome viens kitą ir tada, kai nesiseka“. Lietuvos jūrų muziejus yra Lietuvos muziejų asociacijos, Tarptautinės muziejų tarybos, Tarptautinės jūrų žinduolių gydytojų asociacijos, Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos, Europos akvariumų kuratorių sąjungos, Europos jūrų žinduolių globos asociacijos narys. Lietuvos jūrų muziejus – vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija užima apie 13 hektarų plotą. Muziejaus rinkiniuose saugoma beveik 90 tūkstančių eksponatų.
Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją, rengiamas simbolinis muziejaus vartų atvėrimo renginys. O pačią šventę muziejininkai pažymės liepos 31- rugpjūčio 1 dienomis rengiamu tarptautiniu forumu „Mus jungia Baltija“. Tai – muziejų profesionalų renginys, kuriame pranešėjai iš Prancūzijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos leis pajusti Europos muziejų gyvenimo pulsą, padiskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų bei gamtos centrų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.
