Mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų apie tai, kaip Pietų Amerikoje, Peru, gyvenusi Čimu gentis, siekdama sustabdyti stiprias El Ninjo sukeltas liūtis ir potvynius, dievams aukojo savo vaikus.
Rasti daugiau nei 250 vaikų palaikai
Šiuo metu Peru kenčia nuo vieno iš didžiausių per visą istoriją Dengė viruso protrūkių. Apie 170 000 šalies gyventojų serga uodų platinamu virusu, daugiau nei 225 mirė. Tokį protrūkį iš dalies lėmė neįprastai drėgnos sąlygos, kurias sukėlė El Ninjo, rašo „National Geographic“.
Archeologiniai duomenys rodo, kad šis klimato reiškinys jau daugiau nei tūkstantį metų smarkiai veikia regiono gyvenimą, o praeityje gyvenusios bendruomenės su jo poveikiu kovojo pasitelkdamos ne tik inžinerijos priemones, bet ir dvasinius kreipimusis į dievus, tarp kurių buvo ir pasaulio istorijoje precedento neturinčių ritualinių vaikų aukojimų.
2011 m. tyrinėjimus pradėjęs vykdyti Peru archeologas ir „National Geographic“ mokslininkas Gabrielis Prieto aptiko masinio vaikų aukojimo įrodymų Čan Čano apylinkėse. Čan Čano archeologiniame komplekse yra išlikę Čimu kultūros pėdsakai – statinių griuvėsiai. Čimu kultūra gyvavo dabartinės Peru šiaurinėje dalyje 10–15 a., kol 1470 m. jų valdas užkariavo inkai.
Iki šiol rasta daugiau nei 250 mažamečių vaikų skeletų. Jie buvo paaukoti apie 1400–1450 m. Dauguma vaikų nužudyti greitai perpjovus krūtinę ir palaidoti paprastuose karstuose kartu su lamų jaunikliais.
Čimu žmonės manė, kad vaikai – vertingiausios aukos
Dauguma aukų buvo aptiktos Peru pakrantėje esančiame archeologiniame komplekse, kuriame yra aiškių vykusio El Ninjo įrodymų, pavyzdžiui, storas seno išdžiūvusio dumblo sluoksnis, kuriame ir buvo palaidotos aukos. Storas dumblo sluoksnis byloja apie smarkų lietų, o sausringoje Peru šiaurinėje dalyje tokie lietūs įprastai būna tik per El Ninjo, paaiškino G. Prieto.
Čan Čano gyventojams išsilaikyti padėjo kruopščiai valdomos drėkinimo sistemos ir pakrantės žvejyba. Jos abi galėjo sutrikti dėl aukštesnės jūros temperatūros ir stiprių liūčių, susijusių su pasikartojančiu El Ninjo. Mokslininkai teigia, kad šis stiprus klimato reiškinys galimai pakirto politinį ir ekonominį Čimu stabilumą. Dėl to jos dvasinininkai ir vadovai galėjo įsakyti masiškai aukoti, desperatiškai bandydami įtikinti dievus sustabdyti lietų ir chaosą.
DePaulo universiteto antropologijos profesorė Jane Eva Baxter, kuri specializuojasi vaikų ir vaikystės istorijos srityje, pažymi, kad Čimu žmonės savo vaikus galėjo laikyti vertingiausiomis aukomis dievams.
Aukojimai – kruopščiai suplanuoti
Būtinybė nuraminti dvasias ir sustabdyti El Ninjo sukeltas liūtis galėjo būti neatidėliotinas uždavinys Čimu visuomenei, tačiau tyrinėjimai rodo, kad pats masinis aukojimas buvo kruopščiai suplanuotas. Šimtai sveikų berniukų ir mergaičių buvo atvežti iš daugelio imperijos regionų. Šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, kodėl būtent jie buvo pasirinkti baisiam likimui.
Kartu su vaikais buvo aukojami ir lamų jaunikliai – dar vienas svarbus Čimu turtas. Jie šiam ritualui buvo specialiai atrinkti pagal gyvulio amžių ir kailio spalvą.
Išdžiūvusiame dumble išlikę pėdsakai ir takeliai rodo, kad į aukojimo vietą vyko oficiali procesija. Mažų basų kojų, taip pat prieš jų valią tempiamų keturkojų kanopų atspaudai leidžia G. Prieto ir jo kolegai iš Tulano universiteto biologijos antropologui J. Verano manyti, kad dar gyvos aukos buvo vedamos į kapavietes, kur ir buvo nužudytos. Vabzdžių trūkumas palaikų liekanose reiškia, kad vaikai buvo kruopščiai suvynioti į drobes ir greitai palaidoti kartu su lamų jaunikliais.
Liūčių padariniams išvengti turėjo ir kitų sprendimų
Neseniai G. Prieto ištyrė į šiaurę nuo Čan Čano esančią daugiau nei septynių mylių ilgio molinę sieną, kuri ilgą laiką buvo laikoma gynybine struktūra, turėjusia sustabdyti priešus.
Vis dėlto paaiškėjo, kad ši siena galėjo apsaugoti nuo kitos griaunančios jėgos – purvo, vandens ir griuvėsių bangų, kurios per El Ninjo liūtis plūstelėdavo nuo kalnų į rytus.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad siena buvo pastatyta iki 1450 m., o archeologas įtaria, kad ji pradėta statyti po ankstesnio „katastrofiško“ El Ninjo, kuris, kaip manoma, apylinkes ištiko apie 1100 m. Saugodama į vakarus esančius žemės ūkio laukus ir drėkinimo kanalus, rytinė sienos pusė taip pat galėjo pasitarnauti kaip naudinga purvo ir nuosėdų „gaudyklė“, kurią Čimu galėjo naudoti kaip trąšas ir statybines medžiagas.
„Viena vertus, Čimu gentis pataikavo dievams ir rodė savo žmonėms, kad daro viską, kas tik įmanoma, – pažymi G. Prieto. – Tačiau tuo pat metu jie turėjo realių veiksmingų techninių priemonių, kad apsaugotų gyventojus, infrastruktūrą ir pasėlius. El Ninjo metu jie vienu metu dirbo daugelyje frontų.“
M. Manas: 2023 m. taps karščiausiais per visą istoriją
Savo ruožtu JAV mokslininkai prognozuoja, kad šiuo metu Ramiojo vandenyno regione susidariusios švelnios El Ninjo klimato sąlygos stiprės visus metus, o tai dar labiau padidins ir taip alinančią temperatūrą visame pasaulyje, rašo „The Guardian“.
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ataskaitoje (National Oceanic & Atmospheric Administration – NOAA) teigiama, kad šiais metais prasidėjęs El Ninjo, kuris pakeitė trejus metus trukusį atvirkštinį La Ninja reiškinį, įprastai atvėsinantį pasaulį, beveik neabejotinai stiprės visus metus. Yra 81 proc. tikimybė, kad lapkričio-sausio mėnesiais jis pasieks aukščiausią tašką ir bus vidutinio-stipraus intensyvumo.
Mokslininkai teigia, kad birželis buvo karšiausias per visą istoriją. Tokia pati prognozė laukia ir liepos mėnesio.
NOAA patvirtino, kad birželį vandenyno paviršiaus temperatūra trečią mėnesį iš eilės buvo rekordiškai aukšta, o karščio bangos jūroje nusirito nuo Šiaurės Atlanto iki Jungtinės Karalystės, taip pat kėlė grėsmę jau žūstantiems koraliniams rifams prie Floridos krantų.
Šiuo metu karščio bangos alina JAV, Kiniją, Indiją, dalį Europos ir Arktį.
Mokslininkai įspėja, kad dėl stiprėjančio El Ninjo pasaulis gali pasiekti dar daugiau rekordinių temperatūrų. Prie jų, taip pat prie ekstremalių orų sąlygų prisideda ir žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, visų pirma, iškastinio kuro deginimas.
„El Ninjo reiškinys toliau tikrai vystysis ir beveik neabejotinai prisidės prie to, kad 2023 m. taps karščiausiais per visą istoriją“, – sakė Pensilvanijos universiteto klimato mokslininkas Maiklas Manas. – Žmogaus sukelto visuotinio atšilimo ir šio besiformuojančio reiškinio derinys jau šią vasarą visame šiauriniame pusrutulyje kelia siaubą – rekordinius karščius, sausras, miškų gaisrus ir potvynius.“
