Skirtingose perspektyvose – skirtingi ekspertų akcentai. Vieni daugiau akcentuoja emocinį intelektą, kiti – supančią aplinką, treti atkreipia dėmesį į stereotipų laužymą ir tolerancijos kitai nuomonei ugdymą.
Pasak teatro režisieriaus, dramaturgo, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratoriaus Justo Tertelio, apčiuopti ir įvertinti kritinį mąstymą nėra paprasta. „Jei kalbame apie demokratiją ir laisvą veikimą, svarbu, kad kiekvienas turėtume erdvę ar aplinką, kurioje galėtume drąsiai kelti klausimus, kur būtų išgirstamos skirtingos nuomonės, galėtume kvestionuoti savo veiklos prasmingumą ir diskusijos vyktų remiantis argumentais, o ne emocijomis“, – teigia J. Tertelis.
Jau daugelį metų su šia tema tiek mokymo bei kultūros įstaigose, tiek kūrybinėje veikloje susiduriantis teatro režisierius pataria išspręsti paprastą keturių klausimų testą. Pirmiausia pasirinkti vieną iš aplinkų, kurioje gyvenate – šeima, giminės, kolegos darbe ar sporto klubo bendruomenė, o vėliau atsakyti į vieną iš šių klausimų.
- Ar jaučiate, kad kai toje aplinkoje bandoma nuspręsti, kas yra tiesa, kalbama argumentų ir faktų kalba, nepuolant į emocinius kaltinimus ir asmeniškumus?
- Ar jaučiate, kad toje aplinkoje yra permąstomas bendras veikimas, galvojama, kaip veikti prasmingiau, aktualiau, naudingiau visiems esantiems toje aplinkoje?
- Ar toje aplinkoje jaučiuosi laisvai keldamas įvairius, ne visiems patogius klausimus, galima drąsiai kvestionuoti šaltinius, kuriais remiamasi ir pan.?
- Ar ta aplinka, kuriai aš atstovauju, yra atvira kitokio požiūrio, kitokios perspektyvos priėmimui ar bent jau išklausymui? Ar toje aplinkoje sukuriama erdvė išgirsti kitokią perspektyvą?
Atsakius į visus keturis klausimus taip, galima daryti prielaidą, kad pasirinkta aplinka yra palanki kritinei minčiai ir atviram mąstymui.
Trys kritinio mąstymo bangos
Pasakodamas apie kritinio mąstymo kultūrą Vilniaus universiteto Ugdymo mokslo instituto edukologas dr. Jogaila Vaitekaitis siūlo prisiminti tris laikotarpius, kai iškilo kritinio mąstymo
svarba.
Pasak dr. J. Vaitekaičio, teoretikas profesorius Ronaldas Barnettas yra identifikavęs tris kritinio mąstymo bangas.
„Pirmoji susijusi su filosofais Aristoteliu ir Sokratu. Tai kognityvinis efektyvumas, gebėjimas mąstyti loginėmis schemomis, informacijos analizė, interpretacija, sintezė. Ši banga yra apie mąstymo švarumą ir efektyvumą, savotiškas instrumentinis racionalizmas“, – teigia VU edukologas.
Eksperto teigimu, antroji banga siejama su 1970–1980-aisiais – tuomet Lietuva buvo okupuota sovietų ir šio kritinio mąstymo laikotarpio nepatyrė jį peršokdama. „Tai buvo pasipriešinimas istoriškai susiformavusioms dominavimo, eksploatacijos ir engimo struktūroms, tokioms kaip patriarchalizmas, kapitalizmas, rasizmas. Tai suklestėjo JAV kartu su juodaodžių judėjimais, seksualine revoliucija, feminizmu, aplinkosaugos aktyvizmu. Jie kritikavo prieš tai buvusią minties mokyklą. Tuomet buvo teigiama, kad nebepakanka tik mąstyti, reikia veikti, emancipuotis, išsilaisvinti. Tada suklestėjo Frankfurto mokykla, neomarksizmas, kritinė pedagogika“, – pasakoja dr. J. Vaitekaitis.
Edukologas pastebi, kad trečiosios bangos metu, kuri sustiprėjo Vakarų kultūroje ir vyrauja šiuo metu, kritiniame mąstyme politinio turinio beveik nebelikę. „Grįžtama prie racionalizmo, faktų atskyrimo nuo nuomonės, efektyvaus samprotavimo, tačiau struktūrinės socialinės nelygybės nebekvestionuojamos. Demokratija, žmogaus teisės, neoliberalizmas ir kapitalizmas tampa nekritikuotinu status quo. Nors kaip matome iš LGBTQ ar feminizmo bei juodaodžių judėjimų, problemos dar neišspręstos, o kur dar milžiniška ekonominė nelygybė“, – konstatuoja dr. J. Vaitekaitis.
Dialogas, kuriame nebijoma išdėstyti savo požiūrio
Edukatorei Ingai Kreivėnaitei, organizacijos „Padėk pritapti“ vadovei, kritinio mąstymo kultūra pirmiausia siejasi su dialogu, kuriame išgirstamos abi pusės ir nebijoma išdėstyti savo teorijų bei pažiūrų, ieškoma galimybių susikalbėti.
„Šalia gebėjimo girdėti itin svarbios savybės – atjauta ir empatija. Puikiai gebame daug dalykų racionalizuoti, prisiskaityti teorijų, bet kai reikia tiesiogiai susitikti su kitoniškumu, jį išbūti, pasidaro labai nepatogu, tiesiog pabėgama. Per 10 metų darbo su romais susidūrėme su daug įvairių savanorių, kurie ateidavo gauti daug žinių, sužinoti istoriją, holokausto temas. Bet kai ateidavo laikas dirbti ir susitikti su romais, dalies savanorių nebelikdavo. Taigi man kritinis mąstymas – apie kasdienę praktiką, kai tenka susidurti su kitokiu požiūriu“, – sako su tautinių mažumų bendruomenių integracija dirbanti edukatorė.
I. Kreivėnaitė dalijasi asmenine patirtimi, kaip esant kritinio mąstymo trūkumui sunku sulaužyti visuomenėje įsivyravusius stereotipus apie tautines mažumas.
„Kai pradėjome darbą su dar jaunos romų bendruomenės vaikais, kurie mokėsi pradinėje klasėje, siekėme padėti jiems išlikti švietimo sistemoje bent pirmuosius ketverius metus. Bet tikslai buvo viršyti. Dabar tie 18–19-mečiai dalyvauja pasaulio kovos be taisyklių (MMA) čempionatuose, merginos pradėjo verslą ir atidarė grožio saloną. Pokytis akivaizdus, tačiau jis turi vykti ne tik romų bendruomenėje, bet ir iš mūsų požiūryje. Romams nereikia įrodyti, kad gali su mumis gyventi, o požiūrį reikia keisti, kaip ir iš tautosakos atkeliaujančius mitus apie vagiančius romus ar neigiamus kitų tautybių personažus“, – įsitikinusi „Padėk pritapti“ vadovė.
Savistaba – svarbus kritinio mąstymo dėmuo
Su kritiniu mąstymu susiduriama šeimoje, pilietinėje visuomenėje, bet, pirmiausia, juk kalbantis su savimi. Tai pastebi meno ekspertė, kuratorė Justė Kostikovaitė.
„Dabar itin plintanti tendencija – mokytis stebėti save ir aplinką. Nenutrūkstantis savistabos ir vadinamasis wonder procesas turbūt ir yra pirmasis kritinio mąstymo dėmuo. Jeigu priimi viską fatališkai, negali atsitraukti ir analizuoti. Meno sferoje kritinis mąstymas veikia edukaciniame kontekste, t. y. žiūrovai analizuoja ir interpretuoja vizualius kūrinius ir ekstrapoliuoja galimas reikšmes bei kuria sau artimas interpretacijas – ką reiškia kūrinys jiems – ir būtent taip mokosi kritiškai mąstyti“, – atkreipia dėmesį J. Kostikovaitė.
Vietokūros, tvarumo, bendruomenių įtraukimo projektų iniciatorė svarsto, kad įvairių kritinio mąstymo apraiškų mene gal kiek daugiau nei kitose srityse. Kritinis mąstymas pateikiamas fikcine, poetine forma, todėl, tikėtina, kad labiau prieinamas.
„Vienas iš pavyzdžių – Venecijos meno bienalės pagrindiniu apdovanojimu įvertinta opera „Saulė ir jūra“, kuri keliauja po pasaulį. Šis unikalus kūrinys skatina mąstyti apie vartotojiškumą, nuobodulį, ekologines katastrofas. Operos solistai keliauja po pasaulį, gyvena viešbučiuose ir taip pats kūrinys tampa savo iškeltos problematikos dalimi. Neabejoju, kad jie reflektuoja į tą būseną, kai yra glaudžiai susiję su iškelta problema“, – sako J. Kostikovaitė.
Ar patikrinate informacijos šaltinių patikimumą?
Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas atkreipia dėmesį, kad kritinis mąstymas visiems reikalingas kaip saugumo dalis. „Gyvenant hibridinių karo, kitų informacinių grėsmių laikais, itin svarbu gebėti atskirti informaciją, vertinti šaltinius, veikėjus, kontekstą, kada reikia nesiklausyti įvairaus plauko Rusijos, Baltarusijos ir kitų autoritarinių šalių propagandistų, sugebėti juos identifikuoti“, – teigia V. Daukšas.
Jis taip pat akcentuoja, kad absoliutus skepticizmas taip pat nėra gerai – tuomet viskas yra kvestionuojama, aplinkinis pasaulis pasidaro paranojiškas. „Per didelis skepticizmas sumažina įsitraukimą į demokratinius procesus, o visų autoritarinių lyderių tikslas yra piliečius paversti abejingais. Kuo mes labiau abejingi, tuo labiau paveikiami, tuo mažiau vieningi, tuo silpnesnė demokratija“, – akcentuoja V. Daukšas.
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, įvairių kritinio mąstymo pavyzdžių galima surasti mūsų kasdienybėje. Pavyzdžiui, ar verta pasitikėti tėvais ar seneliais, kurie pataria, kaip auginti vaikus, pasitelkdami liaudies patarimus, bet nesiremdami patikimais šaltiniais. „Ar mes turime pasitikėti jų informacija, gal verta patikrinti. Jeigu nėra gebėjimo atskirti ir analizuoti šaltinių, netgi aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gali pradėti kurti sąmokslo teorijas ir patraukti kitus mažesnį kritinį mąstymą turinčius žmones“, – sako Debunk.org vadovas.
Jis pataria pabandyti paskaičiuoti, kiek kartų per savaitę ar mėnesį gaunamą informaciją pasitikrinote? Kiek kartų pamatę naujieną, antraštę, tyrimą labiau pasigilinote į pateikiamą informaciją? Gal tai pavirs žaidimu ir pamažu ugdysite įprotį patikrinti informacijos šaltinių patikimumą.
