Valstybinių švenčių svarba visuomenei
Valstybinių švenčių minėjimas yra neatsiejamas nuo pilietiškumo, tautiškumo ir kultūros kaip visumos. Šiuolaikinių geopolitinių įvykių fone darosi vis svarbiau prisiminti savo šalies kultūrą, istoriją ir jausti laisvę, galimybes, įvairovės raišką ir darnų sąveikavimą. Profesorė pabrėžia, kad vaikus supažindinti su šalies istorija, svarbiomis jai datomis reikėtų nuo pat mažens, nes tai padeda ugdyti asmenybę, savo šaknis mylintį žmogų.
„Ryškiausias pavyzdys, kodėl reikia minėti valstybines šventes, yra tai, kad netolimoje praeityje mes neturėjome laisvės kaip visuomenė tikrąja žodžio prasme – mus varžė tai kalba, tai minčių raiška, tai stereotipai ar kiti apribojimai. O Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji juk ir yra apie laisvę. Laisvę būti savaip unikaliu žmogumi, laisvę kalbėti, kaip tau atrodo, laisvę kurti ir įgyvendinti, laisvę gyventi pasirinktu stiliumi, išreikšti save taip, kaip pačiam norisi. Tik priespaudoje žmogus patiria, koks svarbus yra laisvės pojūtis. Dabartinė situacija ir karai pasaulyje tik paaštrina laisvės svarbą. Todėl reikia ir vaikus mokyti suprasti tikrąją šių valstybinių švenčių prasmę, keliant suaugusiajam pagrindinį klausimą – kodėl man gera čia gyventi ir kodėl svarbu tai išsaugoti?“ – sako VU Šiaulių akademijos direktorė.
Profesorė tikina, kad itin svarbų vaidmenį ugdant pilietiškumą atlieka šeima ir tėvų požiūris bei noras minėti valstybines šventes. Todėl labai svarbu, kad vaikas su savo šalies istorija susipažintų ne tik ugdymo įstaigoje, bet patirtų tai ir namuose ar su artimaisiais kultūros, meno įstaigose.
„Didžiausią poveikį, mano manymu, turi kultūrinė edukacija ir šeimos kuriamos patirtys. Mūsų šalis remia įvairias veiklas, kartą per mėnesį galima nemokamai aplankyti muziejus, galerijas, išbandyti kultūrines edukacijas. Lankydami kultūrines įstaigas vaikai istoriją pamato susipažindami su ryškiausiais istoriniais momentais, svarbiausiais faktais, kurie pabrėžia kontrastą dabarčiai, kartais šokiruoja, paskatina susimąstyti, reflektuoti, mąstyti kritiškiau. Pažintis su praeitimi muziejuose ar praeities ir dabarties menu galerijose yra kitokia nei pamokose, čia labai daug laisvės viską suprasti subjektyviau, patirti savitai, tarsi jaukintis pasaulį kitu būdu, nei mes mokome mokyklose. Būtent kultūra, kurioje yra laiko įvairovė ir kuri turi teisę tokia būti bei kurti vertę, savaime, iš lėto keičia žmogų, nepastebimai formuoja jautresnį, reflektyvų, savo paties patirties padiktuotą požiūrį ir vertybes. Ilguoju laikotarpiu tėvai tikrai pamatys, kad per meną, estetiką, kultūrą formuojasi požiūris į tėvynę, laisvę“, – sako ekspertė.
