Parašyti straipsnį apie ankstyvojo ugdymo pliusus ir minusus paskatino vienos skaitytojos laiškas. Ji, dviejų vaikų – dešimties ir pusantrų metų – mama, teiravosi, kokia nauda iš muzikinių, kūrybinių ir kitokių būrelių kūdikiams.

Pasak skaitytojos, kai augino pirmagimę, tokios pasiūlos lyg ir nebuvo, o dabar ji nuolat mato skelbimų, kviečiančių ateiti kūrybiškai ir muzikaliai praleisti laiką kūdikiams, apie tokias pamokėles patiems mažiausiems pasakoja ir jose su savo pipirais buvusios draugės. „Ar aš nenuskriaudžiu vaiko, jei su juo dar nė karto nebuvau tokiame užsiėmime?“ – klausia mama.

Konsultuoja VšĮ Vaiko psichologijos centro psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, www.mesvaikystei.lt.

– Ar jūs jau lankot lavinamuosius užsiėmimus? – klausia viena mama kitos. – Ne? Juk ankstyvas ugdymas taip svarbu!

– Bet mums dar tik 6 mėnesiai, – tarsteli moteris, bet tuoj susimąsto – gal ji tikrai kažką praleidžia?

Abi mamos teisios – tiesa ir tai, kad ankstyvas vaikų ugdymas yra labai svarbus, ir tai, kad šis ugdymas kitoks, nei mes dažniausiai įsivaizduojame. Pabandykime pasiaiškinti, kad mamytės suprastų, kodėl eina į užsiėmimus kūdikiams ir ko iš tiesų reikia mūsų mažiesiems.

Kada auga vaiko smegenys?

Daugeliui žinoma tiesa, kad gimusio vaiko smegenys dar nėra visiškai susiformavusios. Ką tai reiškia? Tai, kad smegenys labai stipriai auga nuo gimimo iki trejų metų, todėl visa aplinka veikia jų formavimąsi. Atlikta daug tyrimų, parodančių, kaip ankstyvos neigiamos patirtys, tokios kaip skausmas, grėsmė, nepriežiūra, stresas, nereagavimas į kūdikio verkimą, palieka neigiamas ilgalaikes pasekmes tolesniam gyvenimui. Bet mes čia ne apie neigiamas patirtis pasiruošėm kalbėti, čia tik trumpas priminimas, kaip tai svarbu.

Kadangi vaikų smegenys sparčiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais, visos tuo metu gaunamos patirtys palieka savo pėdsakus. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad mažyliai, negaunantys pakankamos stimuliacijos pirmaisiais gyvenimo metais, gali turėti mažesnių gebėjimų užaugę. Tačiau labai svarbu išsiaiškinti, kas yra toji „pakankama stimuliacija“, kiek įspūdžių užtenka kūdikiui, kad smegenys gautų tai, ko joms labiausiai reikia.

Mes, žmonės, esam sudėtingi būtent dėl mūsų sudėtingų ir didelių smegenų, ištroškusių mokytis. Tačiau ir šiuolaikinis pasaulis, į kurį ateina naujagimiai, gana sudėtingas ir kupinas įvairios informacijos. Tai spalvos, garsai, balsai, kalba, šviesa, žmonių veidai, visa, ką galima pasiekti ir pačiupinėti, kai atsiranda šis gebėjimas. O kur dar informacija, gaunama iš judėjimo: tai ir savo kūno pažinimas, ir judesiai erdvėje. Net ir specialiai nesistengiant šiuolaikiniai kūdikiai smarkiai stimuliuojami labai gausios informacijos ir dažniau mažyliams reikia ne papildomų įspūdžių, o galimybių patirti tylą, ramumą, pajusti save ir suvirškinti visas patirtis.

Ar žinot, kada labiausiai auga kūdikių smegenys? Tikrai ne organizuotuose muzikos užsiėmimuose. Jos sparčiausiai auga, kai kūdikiai bendrauja su suaugusiaisiais, kai gali stebėti mielų žmonių veidus, girdėti balsus, kai su jais užmezgamas pokalbis. Tai nepakeičiama patirtis kūdikiui (ai, ką čia slėpti – visiems vaikams visais amžiais pokalbiai yra nepakeičiama patirtis, kurią mes dažnai pamirštam suteikti). Veidas yra vienas įdomiausių stebėjimo objektų, pokalbis padeda vystyti kalbą, emocijų supratimą, savo kūno pajautimą, bendravimo įgūdžius, leidžia jaustis mylimiems ir laimingiems. Ir visai nesvarbu, ar suaugęs žmogus kalba apie fiziką, kosmosą, ar apie naujausią suknelę – svarbiau pajusti ryšį ir bendravimo malonumą.

Netrukdykite augti!

Dar viena veikla, apie kurią retai susimąstome, kalbėdami apie kūdikių ugdymą, – tai galimybė pabūti vienumoje be trukdžių, kišimosi. Svarbu, kad mažyliai patys imtų atrasti savo kūną ir jo galimybes, kad išmoktų stebėti pasaulį ir daryti savo išvadas apie jį. Taip, taip, juk ir patys mažiausi protauja, daro išvadas, juk taip vyksta mokymasis, o maži vaikiukai yra gabiausi mokiniai, per pirmus metus jie tiek daug išmoksta net nemokomi. Jei nesudaromos galimybės kūdikiui pačiam, be kitų kišimosi, tyrinėti savęs ir pasaulio, jis suvokia, kad tik kitų įsikišimas suteikia malonių patirčių ir ima to reikalauti.

Ramūs kūdikėliai anksti išmoksta užsiimti savimi, atrasti malonumo iš buvimo. Svarbu, kad jie tuo metu jaustų šalia artimą žmogų (tai sukuria saugumo jausmą) ir kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai. Sudarykite savo pipirams galimybes ramiai, netrukdomiems spoksoti į gamtą – lapų mirgėjimą, šešėlius, lietų, leiskite stebėti jūsų veiklą bei kitų žmonių judėjimą, sudarykite galimybes tiesiog ramiai pagulėti ir paspoksoti. Juk iš stebėjimo ir neturėjimo užsiėmimų atsiranda kūrybiškų idėjų. Taip, net ir patiems mažiausiems.

Trečia veikla paprastai kyla iš antrosios – kai ramu ir kūdikis gali gyventi savo tempu, su savo kūnu ir mintimis, atsiranda žaidimas. Kūdikystėje jis tikrai neatrodo taip, kaip tuomet, kai vaikui bus treji ar penkeri metai, bet žaidimas irgi egzistuoja kūdikių gyvenime. Nes žaidimas – tai maloni iš paties vaiko kylanti veikla. Atpažinkite, kai mažylis žaidžia – paprastai kartoja veiksmus, kurie kelia malonumą – graužia koją, guguoja ir juokiasi, ką nors entuziastingai barškina ar tranko ir pan. Tai veiklos, dažniausiai susijusios su savęs ir pasaulio tyrinėjimu, bet galime jas vadinti žaidimu dėl kūdikio aktyvumo, įsitraukimo ir malonumo, kurį jos akivaizdžiai jam kelia.

Kuo čia galim padėti mes, suaugusieji? Pirmiausia – sudaryti galimybes pabūti patiems su savimi, tuomet – netrukdyti. Na, taip, dar galime paaugusioms atžaloms atidaryti virtuvės rakandų stalčių, nes šis ilgam įtraukia į žaidimų pasaulį. Žaislai? Ne, jie nuobodūs ir greitai perprantami, nesivarginkit.

Kaip veikia mano kūnas?

Kalbėdami apie ankstyvą ugdymą, dažniausiai galvojame apie ankstyvą atžalų kultūrinimą – kalbos, rašto, muzikos perdavimą. Tačiau vaikai turi savus ugdymosi poreikius. Pavyzdžiui, vienas, kurį lengva pamiršti, – vestibiuliarika – savo kūno judėjimo supratimas erdvėje. Mažieji daug kruta, vartosi, kai tik išmoksta judėti erdvėje – jų nesustabdysi. Tai yra labai svarbus jų ugdymosi aspektas – jie turi perprasti, kaip veikia kūnas, išlavinti gebėjimą griūvant sėkmingai surasti žemę ne galva, o minkštesnėmis kūno vietomis. Todėl naudinga kūdikius nešioti, sūpuoti, net saugiai pavartyti aukštyn kojomis (jie tiek laiko pratupėjo žemyn galva iki gimstant, kad jiems tai vis dar kelia malonumą), pasiūbuoti – leisti patirti erdvę. Šio judėjimo svarba nesibaigia ties kūdikystės pabaiga – judėti visomis kryptimis svarbu bet kokio amžiaus vaikams, net ir paaugliams.

Leiskit išsimiegoti!

Dar vienas svarbus vaikų ugdymosi metas – miegas. Kuo geriau jie išsimiega (ir tai taip pat galioja įvairaus amžiaus vaikams), tuo geriau veikia jų smegenys. Nes miego metu visa gauta informacija sutvarkoma, apdorojama ir padedama ten, kur bus lengvai pasiekiama, kai jos prireiks, arba jos atsikratoma. Jei mūsų džiaugsmeliai patiria daug įspūdžių, stimuliacijos, jie greičiau pavargsta ir nori miegoti. Todėl svarbu tai prisiminti ir sudaryti sąlygas palikuonims miegoti ne tik „pagal režimą, kada priklauso“, bet ir tuomet, kada jiems to labiausiai reikia.

Muzika kūdikiams

Kaip dėl kūdikių muzikinio lavinimo? Žinoma, kad vaikai, kurie dar įsčiose ar nuo gimimo girdi muziką, būna jai jautresni, mieliau įsileidžia muziką į savo gyvenimą. Tačiau tam pakanka mamos lopšinių, ramios muzikos pusvalandžio, kito pusvalandžio šokio ritmu skriejant per kambarį mamos ar tėčio glėbyje. Svarbu, kad muzika būtų įprasta gyvenimo dalis, o ne nuolatinis fonas – nuolatinė net ir švelniausia muzika apkrauna kūdikio smegenis, nes savaime perteikia labai daug informacijos.

Leiskite vaikams patirti ir natūralių aplinkos garsų, ir kalbos, dainavimo, ir muzikos. Dar geriau – kurkite muziką patys. Jei tik turite muzikos instrumentų (jeigu ne, tiks būgnai iš bet kokių bent kiek baladojamų daiktų), iš dviejų skirtingų garsų per ritmą galite kurti melodiją, kuri teiks džiugesio tiek jums, tiek mažajam. Be to, taip sudarysite vaikui galimybes suprasti, iš kur atsiranda garsai, kad galime patys juos išgauti ir paskatinsite žaidimus su garsais.

Mokyklėlės ir būreliai kūdikiams

Klausiate, ar tie vis labiau populiarėjantys užsiėmimai kūdikiams turi naudos? Žinoma, kad jie duoda daug naudos mamoms. Užsiėmimuose sudaromos galimybės pabendrauti su kitomis mamytėmis, galima pasisemti idėjų, kaip smagiai leisti laiką su vaiku. Be to, tai puikus pretekstas ir galimybė išeiti iš namų ir pravėdinti nuo užsisėdėjimo bestingstančias mintis ir jausmus. O vaikams? Gerai, jei jiems tie užsiėmimai nekelia streso – dažnai reikalavimas daryti kažką, kas tuo metu nelabai rūpi, reikalauja varginančių pastangų. Jeigu kūdikiai jaučiasi gerai (o taip bus, jei jaus ryšį su mama, jos teigiamas emocijas), tai gali būti geras metas smagiai praleisti valandėlę.

Augindami mažylį mėgaukitės gyvenimo teikiamomis akimirkomis, smagiai bendraukite ir nerūpestingai drauge žaiskite (nustumkite į šalį visas idėjas apie ugdomuosius žaidimus – bet koks paties vaiko pradėtas žaidimas augina jį labiau nei vadinamieji ugdomieji) ir mažiau sukite galvą dėl ugdymo. Geriau skirkite laiko pamąstymams, kaip smagiai leisti laiką su savo atžalėle, kaip sudaryti galimybes sau ką nors išmokti, kad augtumėte kartu. Nes pagrindinis kūdikių ir vaikų ugdymasis vyksta tuomet, kai mes apie tai net nesusimąstom – nuobodžiaujant, žaidžiant, bendraujant ir net jiems miegant. Patikėkit – vaikai turi puikius mokymosi mechanizmus, mes, suaugusieji, turim ko iš jų pasimokyti.