Dažniausia priežastis – baimė tuštintis. Ko gi bijoma? Na, tarkime, vaikas vieną kartą pasituštino kiečiau, skausmingiau – ir jis jau kito karto nelaukia, nerimauja, ar bus taip pat. Rezultatas? Atėjus tam kitam kartui noras tuštintis yra užgniaužiamas, išmatos sulaikomos, tad naujas kitas kartas paprastai būna dar skausmingesnis. Patenkama tarsi į užburtą ratą. Užkietėjo, skausmingai pasituštino, išsigando – tokia seka, logiškai mąstant, natūrali. Bet kas gi lėmė tą pirmą tuštinimosi kiečiau kartą?
„Kaltininkų“ gali būti keli: maistas, tuštinimosi noro sulaikymas. Vaikai ypač dažnai šį norą užgniaužia kur nors išvykę, kad ir paviešėti pas senelius į kitą miestą ar kaimą, mat ten kitoks tualetas, kitokia aplinka. Be to, galbūt ir mamos nėra šalia, kuri padėtų susitvarkyti. Baimė tuštintis, kaip ir kitos baimės, žinoma, yra psichologinės kilmės. Tačiau tėveliams reikėtų atminti, kad šiuo atveju padėti gali ne psichologas, o gastroenterologas, kuris skirs tinkamą gydymą, ir išmatos suminkštės. Šiuo atveju bet kokie įtikinėjimai, kalbos, kad reikia bandyti, nebijoti, – bejėgiai.
Žurnalą TAVO VAIKAS pirkti internetu pigiau - tik 2.99 Eur/vietoj 3.99 Eur. Spausk NORIU!
Kad virškinimo procesas būtų sklandus, reikia valgyti daug maistinių skaidulų turinčių produktų: daržovių, vaisių, rupios duonos, visų grūdo dalių turinčių duonos gaminių, pupelių, avižų, kviečių, avižų ir miežių sėlenų. Skaidulinių medžiagų nemažai yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, kopūstuose, burokėliuose, vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose. Produktai, kurie išties kietina vidurius, – tai ryžiai, miltų gaminiai: batonas, bandelės, džiūvėsiai, sausainiai ir pan.
