Lietuvės gimdymas Anglijoje: medikų aplaidumas ir per anksti gimęs vaikas

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė gimdyti pradėjo 27 nėštumo savaitę. Savo laiške moteris pasakoja apie aplaidų medikų darbą ir savo jausmus susilaukus ankstuko.

Man visi sakydavo: „Turi du berniukus, tai tau reikia dukrytės". O aš juokaudavau, kad jei iki 35 metų nepagimdysiu, tai ir nebus daugiau vaikų.

Pasijutusi nėščia, truputį supanikavau. Draugas apsidžiaugė. Mes gyvename Didžiojoje Britanijoje. Kai nėštumui buvo septynios savaitės, pastebėjau kraują, tad susiskambinau su gydytoja lietuve ir užsirašiau konsultacijai. Gydytoja patvirtino, kad laukiuosi, pasveikino, o kraujavimo priežastis liko neaiški.

Po to pradėjau lankytis pas nėštumą prižiūrinčią akušerę (midwife). Truputį buvo neramu, nes šįkart nėštumas buvo visai kitoks, nei pirmi du. Nuolat kraujuodavau, tačiau anglų medikams tai atrodė normalu.

27 nėštumo savaitę pasijutau blogai, ir vėl stipriai kraujavau. Paguldė į ligoninę, o kitą dieną atėjęs gydytojas liepė atlikti man tyrimus. Visą dieną nesulaukiau jokių tyrimų. Vakare ėjom pas gydytoją klausti, kodėl man nedaro jokių tyrimų. Ji pasiteisino, kad turi daug darbo, čia visi labai užimti. „Tuoj padarysim tau ultragarso tyrimą ir suleisim vaistų, brandinančių kūdikio plaučius", - pasakė.

Pagaliau padarė man ultragarso tyrimą ir po penkių minučių nubėgo vaisiaus vandenys. Mane ištiko šokas. Juk dar tik 27 nėštumo savaitė!..

Mane greitai nugabena į gimdyklą. Paaiškėja, kad vaikutis gimdoje netaisyklingoje padėtyje, ir man reikia atlikti cezario pjūvio operaciją. Sužinau, kad po jos vaiką teks gabenti į kitą ligoninę, nes šioje nėra reikiamos įrangos per anksti gimusiems naujagimiams.

Staiga prasidėjo gausus kraujavimas ir mane skubiai išgabeno į operacinę. Pabudau palatoje iš skausmo. Klausiu draugo, kas gimė, kaip vaikutis. Berniukas, sveria 1200 gramų ir jį dabar ruošia išgabenti į kitą ligoninę.

Po kelių valandų įvežė man į palatą parodyti sūnelį. Apsiverkiau, nes niekada nebuvau mačiusi tokio mažo bejėgio kūdikėlio. Jis visas buvo apraizgytas laidukais. Po 5 minučių jį išgabeno į kitą miestą ir kitą ligoninę.

Po dviejų parų mane išrašė iš ligoninės ir mes su draugu tiesiai išvažiavome pas vaiką. Pamačiusi mažuliuką, nesulaikiau ašarų, jos riedėjo upeliais. Pati jaučiausi taip, lyg sapnuočiau košmarą, iš kurio niekaip negaliu pabusti...

Kasdien lankėme sūnų, jam sekėsi nelengvai - labai neaugo svoris, teko perpilti kraują. Ligoninėje Dominykas prabuvo 2 mėnesius ir 2 savaites. Kai svėrė 2400 gramų, pagaliau išleido į namus.

Asmeninio albumo nuotr.

Dabar jam greitai bus trys mėnesiai. Gimė jis rugsėjo 12 dieną, o mano gimtadienis - rugsėjo 20 dieną. Ir man tą dieną sukako... 35 metai. Dominykas - tai dovana man jubiliejaus proga. Daugiau niekada nejuokausiu garsiai, nes svajonės pildosi.

Jeigu norite papasakoti savąją gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis