Pateiksiu dažniausiai pasitaikančius atvejus, kurie verčia žiūrėti į mažo vaiko kalbos raidą pro padidinamąjį stiklą. Nors visada turėkite omeny, kad dėl vaiko smegenų plastiškumo, gali viskas ir savaime išsitaisyti.
Pirmasis naujagimio riksmas – svarbus momentas, rėkimas padeda išsiskleisti subliūškusiems plaučiams ir išstumti iš plaučių susikaupusį vaisiaus skystį. Tai rodo, kad kūdikis gimė stiprus ir gali pats kvėpuoti. Jei vaikas gimė silpnas, pridusęs ar neišnešiotas – riksmo nėra arba primena silpną kačiuko kniurktelėjimą, vadinasi dėl deguonies stygiaus ar kitų priežasčių gali vėluoti vaiko raida. Per silpnas arba per tylus verksmas rodo tam tikras kylančias problemas.
Svarbus motinos pienas, (tegul kūdikis jo gauna nors ir trumpą laikotarpį, jei kitaip neišeina) nes motinos pienas skatina vaiko augimą, fizinį vystymąsi bei protinį brendimą, aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis. Reikia suprasti, kad dažnai sergančiam vaikui neužteks jėgų domėtis supančia aplinka. Be to, motinos pienas skatina mielinizaciją. Tai procesas, kurio metu formuojasi baltyminis izoliacinis sluoksnis aplink nervines skaidulas centrinėje nervų sistemoje (CNS). Mielino dangalas padeda išlaikyti nervinio impulso sklidimo greitį, todėl smegenys gali bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje.
Labai svarbus faktorius ar atsirado emocinis ryšys tarp mamos ir vaiko (ar neištiko jauną mamą pogimdyvinė depresija) ir kaip vystosi sensorinės bei motorinės sistemos. Dažniausiai tėvai atkreipia dėmesį į sulėtėjusį motorinį vystymąsi ir laiku kreipiasi į kineziterapijos specialistus. Tačiau mažai kreipia dėmesį į sensorinį stimuliavimą. Jei girdimieji ir regimieji suvokimai dar kažkiek stimuliuojami, tai apie taktilines, proprioceptines, skonio stimuliacijas pamirštama. Aprengia kūdikius šliaužtinukais su pirštinėm, kad jie savęs nesusibraižytų; neleidžia vaikščioti basomis, nes sušals; duoda iki 1 metų pertrintą maistą, nes užsprings; ilgai nešioja sauskelnes, nes taip patogu, taip užkirsdami kelia vystytis somatosensorinėms sistemoms (jutimams ir kūno suvokimui). Ir kai atvyksta pas logopedą nekalbantis dviejų metų vaikas, dažnai šią neužpildytą dalį tenka užpildyti, nes kalba atsiranda tik tada, kai visa kita jau yra susiformavę.
Kalba susideda ne tik iš tariamų garsų. Ją pirmiausiai sudaro vidinė kalba, t. y. žodynas. Kad susikauptų vidinis žodynas, vaikas turi ne tik girdėti, bet ir mokėti klausytis, o tam reikia išlaikyti dėmesį, jog galėtų susieti žodį su atitinkamu daiktu ar veiksmu. Turi gerai veikti atmintis, kad reikiamu momentu ištrauktų žodį iš sukaupto žodyno. Reikia mokėti sureguliuoti motorines programas, kurios leistų aktyviai pasakyti, t. y. suderinti kvėpavimo, balso klosčių bei artikuliacijos veiksmus. Turi būti pasiektas atitinkamas mąstymo lygis, kad galėtų suvokti savo gimtosios kalbos gramatines subtilybes ir vartoti kalbą taisyklingai.
Kaip matome, vaiko kalba yra didžiulė dėlionė, kurią reikia surinkti teisingai ir laiku. Mes apžvelgėme tik nedidelę jos dalį, bet ir iš to jau darosi aišku, kad kalbos vystymusi reikia pradėti rūpintis labai anksti, tikrai ne nuo vienerių metų. Kalbos raida yra labai sudėtingas ir daugiabriaunis procesas, daug dalykų būtina išmokti ikikalbiniu laikotarpiu, t. y. turi tinkamai vystytis motorinės, sensorinės ir pažintinės (kognityvinės) funkcijos.
Klinikinė logopedė Diana Anušauskė-Švederauskienė
Web: www.okascia.lt
