Žemas raumenų tonusas atsiranda tuomet, kai ramybės būsenoje raumens ilgis yra šiek tiek ilgesnis nei įprastai, tai reiškia, jog judant raumeniui susitraukti reikės daugiau jėgos nei įprastai. Hipotonusą taip pat gali išduoti ir kartais pastebimas per didelis sąnarių lankstumas nei įprastai.
Žemas raumenų tonusas gali būti diagnozuotas atliekant naujagimio apžiūrą. Taip pat ir stebint kūdikį visą jo augimo laikotarpį bei vėlesniame amžiuje.
Pavyzdžiui, kūdikiui su žemu raumenų tonusu gali būti sunku turėti tinkamą galvos kontrolę (sunku laikyti galvą) gali būti sunku atsisėsti, apsiversti, ilgiau užtruks norėdamas šliaužioti ir t. t. Vaikams su žemu raumenų tonusu sumažėja ištvermė žaidžiant aktyvius žaidimus, sunkiau sekasi sportuoti mokykloje, arba gali būti pastebėta netaisyklinga sėdėsena ir netinkama stovėjimo pozicija.
Jeigu manote, jog Jūsų kūdikis turi žemą raumenų tonusą, galite pastebėti tokius reiškinius:
· Kuomet kūdikį keliate nuo pagrindo, vaikas jaučiamas lyg suglebęs, sukritęs.
· Vaikas turi padidėjusį lankstumą, pernelyg atpalaiduotus sąnarius, nejuntamas minimalus pasipriešinimas.
· Vėlavimas atliekant stambius motorinius judesius kaip vertimąsis, galvos laikymo ištvermės stoka.
· Sumažėjusi galvos kontrolė po 3 mėn.
· Vaiko nenoras traukti žaislus burnos link ir t. t.
Jeigu manote, jog jūsų vaikas turi žemą raumenų tonusą, galite pastebėti taip pat kai kuriuos reiškinius:
· Padidėjęs sąnarių lankstumas (gali būti pastebėtas net ramiai stovint);
· Koordinacijos sutrikimai;
· Galimi pusiausvyros sutrikimai;
· Sumažėjusi ištvermė žaidžiant fizinius žaidimus;
· Dažnas griuvimas bėgant;
· Kliuvimas už savo paties kojų.
Žemas raumenų tonusas gali atsirasti ne tik dėl susirgimų ar patologinių diagnozių. Kartais jis atsiranda dėl nežinomų priežasčių, kartais dėl nepakankamos stimuliacijos namuose kasdieninėje veikloje, kartais dėl tėvų nešiojimo ypatumų. Priežasčių gali būti begalės... Žemas raumenų tonusas gali ne tik paveikti kūdikio galimybę žaisti, tačiau ir siekti stambios bei smulkios motorikos etapus. Visgi tai nereiškia, jog vaikas visuomet bus kaip pavyzdys, lėtesnis, nerangus ar sunkiau seksis žaisti su kitais vaikais ištvermės ar didesnio fizinio aktyvumo reikalaujančius žaidimus. Svarbu tinkama mankšta, namų rutina ir vaikas tikrai pasivys savo bendraamžius.
