Psichologė Vaida Kašubienė ir edukacinio turinio platformos „mokomoko“ įkūrėja, auklė Diana Gabriūnaitė aptaria, kaip palengvinti šį naują gyvenimo etapą ir su kokiais iššūkiais darželiuose dažniausiai susiduria vaikai.
Tėvai gali jausti kaltę ar baimę
Išleisti vaiką į darželį ir tėvams, ir vaikui dažnai reiškia pirmą didelį išsiskyrimą ir dėl to kylantį stiprų nerimą bei stresą. Psichologės Vaidos Kašubienės teigimu, ne vien mažiesiems, bet ir patiems tėvams reikėtų prisijaukinti būsimus pokyčius bei priimti kylančius jausmus.
„Mintis, kad jų vaiką ilgesnį laiką prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad pasikeis šeimos gyvenimo ritmas, tėvams gali sukelti nerimą, kaltę, gailestį, dvejones, ar tikrai vaikui ten bus gerai. Paprastai šiuos jausmus sumažina pasidalinimas savo nerimu su artimaisiais ir draugais, kurie jau turi tokios patirties. Be to, labai svarbus pačių tėvų vidinis nusiteikimas ir noras paleisti vaiką“, – tikina psichologė. Ji priduria, jog tam svarbus tėvų žinojimas ir tikėjimas, jog vaikas yra pajėgus užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir sėkmingai gali išbūti be tėvų ilgesnį laiką, o darželyje dirbantys pedagogai pasirūpins jų vaiku profesionaliai ir tinkamai.
Kalbant apie vaiko ruošimą darželio lankymui, svarbu žinoti ir prisiminti, jog maždaug iki 2 metų vaikai jaučia stiprų atsiskyrimo nuo tėvų nerimą: „Šis vaikams augant palengva mažėja, nes jie vis geriau įvaldo kalbą ir gali įsivaizduoti tėvų sugrįžimą. Tačiau normalu, kad ir trimečiai dar jaučia stiprų atsiskyrimo nerimą, nes didžiausia tokio amžiaus vaiko baimė – būti paliktam ir nemylimam. Būtent todėl rekomenduojama iš anksto pratinti vaiką pabūti be tėvų ilgesnį laiką – nuo jų atsiskirti ir sulaukti.“
Padėti pasiruošti gali auklė
Auklė Diana dalinasi, jog dirbdama išties neretai pastebi, kad maži vaikai dažnai nėra pasiruošę pokyčiams, todėl darželio lankymas ima gąsdinti: „Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia – aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės. Tai baugina.“ Ji tęsia, jog pradžia darželyje būtų paprastesnė, jei tėvai, padėdami auklės ar vieni, šiems pokyčiams vaiką ruošti pradėtų iš anksto.
„Šeimoje, kurioje dabar dirbu, pradėjome ruoštis darželiui anksčiau – vieną kartą per savaitę lankyti pamokėles, labai daug laiko praleisdavome lauke su kitais vaikais, kartu mokėmės bendrauti ir suprasti kitų vaikų jausmus. Visa tai padeda vaikui lengviau adaptuotis, – tikina auklė Diana. – Jei su vaiku kalbėsitės apie darželį, jam tai nebus naujiena. Jei pratinsite jį kurį laiką pabūti be mamos ir tėčio bei mokysite savarankiškumo – pačiam pavalgyti, apsirengti ir kt. – tuomet pradžia darželyje bus gerokai lengvesnė.“
Ji pastebi, jog vien vaiko palikimas su aukle gali ženkliai prisidėti prie sklandaus išsiskyrimo darželyje, nes vaikas pratinasi būti ne vien su tėvais.
Galimi emocijų pokyčiai
Su tuo sutinka ir V. Kašubienė, kuri priduria, jog nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai.
„Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką“, – pataria psichologė.
Ji pastebi, kad užmigti naujoje neįprastoje aplinkoje kartu su kitais vaikais, be savo tėvelių – vienas iš daugiausiai streso darželyje keliančių momentų. „Dėl įtemptos dienotvarkės, intensyvaus bendravimo su bendraamžiais, įvairių veiklų, nedidelių erdvių, pastovaus šurmulio, daug skirtingų dirgiklių, vaiko nervų sistemai poilsis yra būtinas. Jei dėl miego darželyje kyla sunkumų, pirmiausia, reikėtų pradėti pratinti jį pačiam užmigti savo lovoje“, – teigia V. Kašubienė.
Anot specialistės, tai daryti galima skatinant vaiką užmigti kartu su savo minkštu žaisliuku, pleduku ar kitu mėgstamu „miego draugu ir pagalbininku“. Šiuos miego draugus galima bus pasiimti kartu į darželį, ruošiantis miegoti naujoje vietoje.
Ką daryti, jei vaikas nenoriai pasilieka darželyje?
Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus.
„Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus – jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje“, – atkreipia dėmesį V. Kašubienė.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug – šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas – priešingai, dar pastiprina nerimą.
„Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus“, – dalinasi psichologė.
Ji priduria, jog atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje. Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. Kuriant scenarijų, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius.
Gali jausti tėvų nerimą
V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. „Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau“, – siūlo psichologė.
Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
„Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu“, – apibendrina V. Kašubienė.
