Pervargusi mama: psichoterapeutė įvardija karštuosius taškus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

(1)

Anglakalbės mamos tai vadina „broken“ jausmu. Tomis akimirkomis norisi viską paleisti iš rankų (demonstratyviai nutrenkti ant žemės), įjungti vaikams visus įmanomus ekranus (kad tik nerėktų, nezystų, nieko neprašytų), garsiai trenkti durimis ir lėkti laukais palaidais plaukais. Arba užsirakinti vonios kambarėlyje, nusiprausti veidą šaltu vandeniu ir pasėdėti linguojant ant klozeto krašto. Ne, tu neišprotėjai. Tave ištiko tas „broken“ jausmas. Tave palaužė. Jautiesi pralaimėjusi kovą, kurioje laikeisi iš paskutiniųjų. Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Goda Bačienė

DIDŽIOJI KŪRYBA


Taip nutinka, kai jau penktą dieną iš eilės visą valandą migdai savo vaiką pietų miego, bet šiandien, kaip ir vakar, jis atsistoja lovelėje ir sako: „Nemiegošu!“ Arba kai jau „sunkus ir didelis“ vis kelia rankas į viršų musės zyzimu zyzdamas „panešk“ ir tu keturiasdešimt penktą minutę nebeatlaikai: „Ateik!“ Arba po tris savaites trukusio ausies uždegimo sveikas pabuvęs vos dvi dienas ir vėl susloguoja. Tai akimirka, kai nusvyra rankos, o viduje kažkas subyra į daugybę smulkių šukelių ir tu nebeturi nė menkiausios jėgos žengti žingsnį į priekį. Kartais apsiverki. G.Bačienė: „Motinystė yra kūryba, ne vien mechaninis tam tikrų funkcijų atlikimas. Teoriškai galima išskirti kai kurias funkcijas, kurias mama turi vykdyti, pavyzdžiui, maitinti, ugdyti, pažindinti su pasauliu ir t. t., bet toli gražu ne viską galime išaiškinti, ne visas motinystės sudedamąsias dalis atrasti ir aprašyti.


Auginant vaiką labiausiai reikia ne nepriekaištingo tam tikrų taisyklių „turi būti taip“ ar modelio atkartojimo, o kūrybiškumo pasitelkiant visą savo patirtį bei išmintį ir kitų žmonių patarimus bei pagalbą. Žmogaus auginimas yra didžioji žmogaus kūryba, o kūryba susiduria su įvairiausiais iššūkiais ir sunkumais – tai neišvengiama, tai patiria visi kūrėjai. Kiekvienas žmogus yra vis kitoks, todėl nėra ir negali būti tikslių „receptų“, kaip kaip tik šitą žmogų auginti, niekas nežino, kokie sunkumai iškils šitai mamai su šituo vaiku, todėl iš anksto kažką nuspėti ar susikurti aiškią gyvenimo su vaiku strategiją, žinoti, kad bus tik taip – ir ne kitaip, neįmanoma. Metams bėgant viskas keičiasi: gyvenimo sąlygos, mados, požiūriai, atsitinka daug kitų dalykų, kurių negalime numatyti, todėl visada reikia būti pasiruošusiems iššūkiams, nes jų tikrai bus ir mechaniškumas tokiais atvejais gali pakišti koją. Kaip tik dėl to, kad tada, kai labiausiai reikia būti lankstiems ir kūrybiškiems, esame nelankstūs, mechaniški, neatlaikome gyvenimo ir motinystės iššūkių, palūžtame.“


MOTINYSTĖS JOGA


Mamos diskutuoja apie tris gebėjimus, kuriuos svarbu įvaldyti norint, kad gyvenimas su vaikais „neužlaužtų“ ir neparklupdytų. Tai mokėti klysti, pralaimėti ir pasiduoti. Mamos gražiai sako, kad šie gebėjimai yra tarsi tepaliukas, teikiantis lankstumo mąstymui, tarsi motinystės joga... G.Bačienė: „Mechaniškas motinystės funkcijų atlikimas gali būti blogis iš pačių geriausių ketinimų. Štai tėvai sako: „Mes savo vaiko nebausime, nedrausminsime, leisime viską, mat norime, kad užaugtų laisvas žmogus.“ Gerai, sakau aš, nebauskite, bet ar tikrai įmanoma užauginti sveiką asmenybę visai jos neribojant? Vaikas turi žinoti elgesio ribas, bet jos turi būti „įvedamos“ ne diržu, bausmėmis, o kitokiu būdu. Tai štai šitas „kitas būdas“ dažniausiai yra nelabai lengvai atrandamas. Kaip tik čia ir prasideda kūryba arba, kaip sakote, motinystės joga, nes tik lankstus protas, lankstus požiūris į susiklosčiusias aplinkybes, laisvė keisti nuostatas pagal aplinkybes pasufleruoja būdus, kaip kaip tik šitą vaiką sudrausminti, sudominti, uždegti, įkvėpti. Juk kas tinka vienam vaikui, gali netikti ar neveikti kitam. 


Tėvai turi būti nusiteikę kūrybingam procesui, būti žaismingi ieškodami, bet labai svarbu, kad visą laiką išliktų tėviškoje pozicijoje, t. y. jie gali nuolaidžiauti vaikui, jį pamaloninti, pradžiuginti, palepinti, bet turi žinoti, kad ne vaikas iš jų išsireikalauja pramogų, palepinimo, nuolaidų, o tėvai jam tai dovanoja, leidžia arba neleidžia. Žinojimas, kad ne vaikas privertė jus priimti vienokį ar kitokį sprendimą, o jūs patys jį nusprendėte priimti, „sutepa nelanksčius sąnarius“, jūs tampate atsparesni motinystės lūžiams ir traumoms.“


VAIDUOKLIS KAMBARYJE


Ne viena mama motinystę apibūdina kaip kovą su kažkuo, ką kartais sunku įvardyti. Tai, ką sunku įvardyti, psichologijos vadovėliai vadina „Ghost mothering“, motinystės vaiduokliais. „Tik tos mamos, kurios vaikų kambariuose „kaunasi“ su savo pačių šmėklomis, vaikų auginimą ir priima kaip sunkią, kartais nuožmią kovą.“ G.Bačienė: „Vaiduokliai – tai mamų neigiamos ankstyvosios patirtys, kurių jos pačios nesuvokia. Tai gali būti, pavyzdžiui, šeimos nario ankstyva mirtis ar atmintyje įsispaudusi skaudi ligoninės patirtis, kiti traumuojantys dalykai, apie kuriuos nelabai ką žinome, mat buvome per maži. O gal žinome tik tiek, kad viskas gerai, pagulėjau, pasveikau. Bet kad gulėjau ligoninėje be mamos, man labai skaudėjo, darė skausmingas procedūras – apie tai nieko nežinome, mat neatsimename. Tačiau emocinė patirtis niekur nedingo, ji yra nusėdusi mumyse, įrašyta pasąmonėje ir tampa vaiduokliu, kuris sklando virš mūsų, kai bendraujame su savo vaikais. Kaip tik dėl tokių vaiduoklių pasiduodame ūmioms emocijoms nė nesuprasdamos, kodėl taip mums atsitinka. Taip „suveikia“ ir visos paslaptys: įvaikinimo, traumų, išsiskyrimų, apie kurias mums buvo meluota arba ne viskas pasakyta.


Pavyzdžiui, tai, kad mamai nuolat sunku užmigdyti vaiką, pamaitinti, nuvesti skiepytis, atsiskirti ir palikti darželyje, gali būti susiję su jos pačios neigiamomis patirtimis, tuo, kaip ji buvo migdoma, maitinama, paliekama darželyje. Mama nori, kad vaikas pritaptų darželyje, stengiasi atsiskirti, tačiau yra kupina nesuvokto nerimo, su neįvardyta vaikystės patirtimi susijusios baimės, kuri trukdo sklandžiam procesui: ji nesugeba padėti vaikui nusiraminti, nes pati nerimauja. Mes galime norėti nesielgti taip, kaip su mumis elgėsi mūsų mamos, bet dažniausiai nežinome, kaip turėtume elgtis, tad automatiškai padarome taip, kaip esame pasižadėjusios niekada nesielgti. Moterys dažnai sako: „Girdžiu save rėkiančią tais pačiais žodžiais, kaip rėkė ant manęs.“


Karštas taškas. Ką daryti?


Vaikų zyzimai dažniausiai susiję su ribų nustatymu, kai kažko negalima, arba atsiskyrimu, kai reikia eiti miegoti, į darželį ir pan. Tai abiem – vaikui ir mamai sunkios ir skaudžios, įtemptos akimirkos, apie jas verta pagalvoti iš anksto. Labai svarbu, kad neliktumėte viena, ypač jeigu jau esate įsijautrinusi, įsiaudrinusi, sudirgusi, pavargusi.


Kai jaučiate, kad nesiseka užmigdyti, pamaitinti, nuraminti, susitarti, suskaičiuokite iki dešimties, keliskart giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, išgerkite puodelį vandens, atsitraukite – išeikite iš įvykio vietos, paprašykite pagalbos. Tikėtina, kad vyras, kurio vaiko zyzimas, nepaklusnumas ar kaprizas dar nėra išderinęs, nuvarginęs, nukamavęs, užmigdys, pamaitins, ramia galva su vaiku susitars kur kas greičiau ir lengviau.


Turite suprasti, kad tai jūs esate suaugęs žmogus, kuris yra atsakingas už ištikusią situaciją. Ir kad jus iš proto veda ne vaikas, kuris zyzia ir trypia, o jo elgesys. Pakeisti elgesį yra kūryba. Pagalvokite, kaip „apžaisti“ situaciją, kuri yra įtempta ir nemaloni, kaip tai, kas vaikui atrodo nepriimtina ir neįdomu, paversti kuo malonesne patirtimi?


Kad mama turėtų jėgų ir noro elgtis lanksčiai, būti žaisminga įtemptomis aplinkybėmis, turi gerai jaustis, būti pailsėjusi.


Svarbu, kad turėtų akimirkų, kuriomis ir pati galėtų pasidžiaugti: atokvėpiu su puodeliu kavos ar žurnalu rankose, artumu ir pokalbiais su vyru ir pan. Svarbu, kad moteris galėtų ir leistų sau priimti kitų pagalbą, neužsidarytų: „Neprileidžiu nei mamos, nei anytos, nei vyro – viską darau viena!“ Toks užsispyrimas veda į pervargimą, o pervargę nebegebame būti kūrybiški.


Kritinė akimirka nėra nesėkmė. Mes visi žinome, kad krizės retsykiais užklumpa, bet atradus būdą gyventi, būti, kurti kažkaip kitaip, naujai, efektyviau, ima ir atsitraukia. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis