Nuomonė apie žindančias viešumoje: ir taip, jos trikdo

Mūsų buvo gal keliolika. Visos – su keliomis išimtimis – mamos, kelios su vaikais, veiksmas – vaikų žaidimų aikštelė, staliukai, ir mes ratu.

Jauku, sausainukai, kava, tik mes viena kitai – nė karto nematytos. Ir ji, vos prašnekus pagrindinei nepažįstamajai, išvynioja savo kūdikį, apnuogina savo krūtinę, ir prispaudžia mergytę pusryčiams. Ir čia pasilenkia tai sausainuką, tai nuo baro vandens. Kas pridera, pridengta, o ji visa tokia laisva, lyg niekur nieko. O aš sėdžiu ir pykstu. Net nelabai žinau – ant savęs, ar ant jos.

Maitinau mažąjį iki jo beveik pusantrų. Nebuvo itin didelio džiaugsmo, neskaitant jausmo – darau kažką beprotiškai naudingo. O taip pat buvau laaabaai kukli. Neišbandžiau nė vieno suoliuko nei viename parke. Na, gerai, užsienis nesiskaito, bet ir ten, maniau, iš to nepatogumo prasmegsiu skradžiai žemę.


Užtat žinojau visas slaptas nuo pašalinių akių vietas, jei prireikdavo pamaitinti per pasivaikščiojimus miesto centre. Blogiausiu atveju – tualetas arba galinė automobilio sėdynė.


Na, sutinku, tas kuklumas toks beveik liguistas. Na, ne dėl to, kad tiesiog baiminausi aplinkinių žvilgsnių, o tiesiog labiau fakto – taip imt ir apsinuoginti štai čia taip parke? Na, ir kas, kokiais tikslais, nepatogu, ir tiek. Ir, tikiu, jaučiausi taip ne vienintelė – lyg kiek nusikalsdama. Visa susisukusi, užsidangsčiusi, nuleidusi akis ar apgaulingai dėmesingai įbedusi akis į telefoną, ir tik stengiesi niekam neužkliūti.


Ir kai kartą kavinėje, paklausus, kur galėčiau pamaitinti jau labai labai išalkusį mažąjį, padavėja nė nemirktelėjusi pasiūlė: „Tualete?" Sutinku, pasiūlymas visiškai nepatrauklus, o kitai – ir įžeidžiantis. Bet ką čia, juk ne pirmas kartas, tad aš tąkart tik „Ačiū, geroji teta"! Nes nenoriu visa nerimastinga sėdėti kuriam nors už nugaros čepsinčiam kotletą, arba vaidinti, kad man visai nesvarbūs tie terorizuojantys įprastai iš lėkštės valgančiųjų žvilgsniai. Nes daugumai vis dar labai nepatogu žvilgsniu užkliūti už kūdikį maitinančios mamos. Net jei ji – kažkada maitinusi. Net jei jis – kažkada maitinusios vyras. Net jei jie – anūką maitinančios tėvai. Ar net geriausi draugai, kadaise skaičiavę bendras gėdingas nuodėmes.


Sakai, seksizmo persunktos visuomenės auka? Kur nuogas moters kūnas – tik gašliam seksui ir gausiems pardavimams?


Bet ar mane vieną trikdo visos tos gražuolės (o dažniausiai – net nelabai) pietų paplūdimiuose, kurios be jokių tabu, tik su triusikėliais? O juk ir jos šitaip visai ne apie seksą ar brangią reklamą. Ir tebūnie tai tik kompleksai su sunkiai paaiškinomis priežastimis. Bet tokių – vis dar dauguma. Ir ne agresyviu, o mandagiu elgesiu juos bandyti perauklėti.

Skaičiau kadaise internete, apie savivaldybės ir privačias iniciatyvas kurti tinklą vietų, kur mamos be trukdžių, o ir be nebylių burnojimų, galėtų pamaitinti savo mažylius. Visi su gražiais ketinimais, apie patogumą ir toleranciją, o tos mamos garsiai ir vieningai – mus siekia uždaryti rezervatuose!


Aš juk MAMA, ir man ant visko nusispjaut. Panašiai, tik mandagiąja forma, visos mintys ir skambėjo. Sakyk, ką nori, bet tai, visų pirma, apnuogintas kūnas. Intymu. Ir tai trikdo. Pagailėti kūdikėlio? Tai žinoma, visiems ne kartą matyta tai, kas paslėpta ir puikiai suprantama, kokiu čia tikslu.


Bet taip jau priimtina visuomenėje: visi – malonūs ar tiesiog gyvybiškai būtini – fiziologiniai poreikiai tenkinami už uždarų durų. Ir dažniausiai iš empatijos – gerbiant labiau ne save, o aplinkui esančius. Paprastas etiketas norint laimingai ir su šypsena gyventi sociume. Kuriame laimi ne garsiai rėkiantys, o ramiai klausiantys, prašantys ir niekad nepamirštantys padėkoti. Ir tai ne tolerancijos stoka. O elementarus „prašau-atsiprašau-ačiū". Nes tavo nuomonė/pasirinkimas/gyvenimo būdas ne visad atitiks prieš tave sėdinčiojo. Net, na, ir kas, kad tu tikrai 100% teisi, o jis čia visas pilnas nepagrįstų kaprizų.

Tad tąkart, nepažįstamoji, aš tikėjausi tiesiog paprasto: „Ar niekas neprieštarauja?". Nes taip tiesiog man-da-gu.

Ir, beje, tas kambariukas su iškaba „Mamai ir vaikui" ne tik tavo patogumui. Visų mūsų. Būk miela, gerbk visus tuos kuklius, nesupratingus ir pilnus kompleksų. Ir jie gerbs tave.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis