9 klausimai apie kūdikių primaitinimą

Primaitinimo periodas ne vienai šeimai sukelia daug klausimų – ką duoti ir ko neduoti mažyliui, ką daryti, jei kūdikis nenoriai valgo košę ir pan. Jūsų dėmesiui 9 klausimai ir atsakymai apie primaitinimą.

Vos susiruošus mamai ir tėčiui valgyti pietus, penkių mėnesių dukrelė jau tiesia ranką į lėkštę. Ar tai reiškia, kad ji nebenori pieno ir labai nori paragauti „rimto“ suaugusiųjų maisto?


Visų pirma tai reiškia, kad dukrelė – guvi mergytė, besidominti viskuo, kas nauja. Sulaukę maždaug šešių mėnesių vaikai jau turi motorinius įgūdžius valgyti iš šaukšto. Jiems jau pavyksta sučiaupti burną, atitraukti liežuvį ir ryti košę. Štai kaip galima suprasti, ar mažylis jau norėtų košytės: retsykiais pasiūlykite skystos morkų ar bulvių tyrės nuo plastikinio šaukštelio. Apie tai, koks mėnuo tinkamiausias pradėti primaitinimą, sprendžia vaiką prižiūrintis šeimos gydytojas. Vienam kūdikiui primaitinimas pradedamas nuo 4, kitam – nuo 5 ar šešių mėnesių. Tai priklauso nuo vaiko raidos ypatumų,svorio priaugimo ir sveikatos.


Iki šiol maitinau kūdikį tik krūtimi, dabar atėjo laikas duoti ir pirmosios košės. Nuo ko pradėti?


Pamėginkite košės duoti vietoj žindymo perpiet. Tuo metu dauguma kūdikių jau tikrai atsibudę ir gerai nusiteikę. Košė bus geriau įvertinta tuomet, kai mažylis tikrai praalkęs, bet jo skrandukas dar negurgia iš alkio. Teks truputį palaviruoti.

Nenuleiskite rankų, jei pirmasis bandymas bus nesėkmingas. Labai gali būti, kad paėmęs į burną košės kūdikis išspjauna ją ... mėgindamas nuryti. Po dviejų trijų mėginimų jam šis žaidimas nusibosta ir jis jau nekantraudamas prašo mamos krūties (arba buteliuko). Tai gali užtrukti vieną-dvi savaites: tuomet ir perpiet žindykite toliau (arba duokite mišinėlio iš buteliuko). Kol dar tik pratinatės, mažylį galima maitinti keleriopai: jei nebeturi kantrybės valgyti iš šaukštelio, tegu iki galo pasisotina iš krūties ar iš buteliuko. Jei košytė jam nepatinka, gal tiesiog trūksta kelių šlakelių pienuko. Jo visiškai nebeduoti galite tik tuomet, kai kūdikiui pavyksta sočiai pavalgyti košės. Tuomet jau galima pradėti maitinti ir antrąja koše vakare.


Kas kūdikiui skaniausia?


Daugumai kūdikių tikrai labai patinka morkų tyrė. Morkų skonis – saldokas, toks pažįstamas, nes primena motinos pieną. Morkos tinka daugumai kūdikių, mat jos nepučia ir neužkietina viduriukų. Tyrėms tinka ir bulvės, brokoliai, žiediniai kopūstai, pankoliai ar kaliaropės. Pirmąją savaitę duokite valgyti tik vieną daržovių rūšį, kad mažas organizmas priprastų prie naujo maisto. Vėliau prie daržovių pridėkite mėsos, tuomet jau turėsite pirmąjį visavertį daržovių-bulvių-mėsos patiekalą.


Ar yra netinkančių kūdikio skrandžiui produktų?


Jei planuojate virti pirmąją košę, išbraukite visus sunkiai virškinamus produktus: pvz., baltagūžius ar raudongūžius kopūstus, lęšius. Be to, nuo žalių (termiškai neapdorotų) produktų mažas skrandukas irgi ima nepatenkintas niurnėti. Todėl visos daržovės košei turi būti gerai išvirtos.


Ar kūdikiui reikia valgiaraščio įvairovės?


Pirmoji košė kūdikiui – tikras skonio potyris, tad nėra jokio pavojaus, kad po savaitės morkų tyrė jam nusibos. Pradedant primaitinti netgi labai patartina visą savaitę duoti tik vieną daržovių rūšį, nes tik taip galima išsiaiškinti, į ką kūdikis reaguoja alergiškai (žaizdelės ant užpakaliuko, bėrimai ties alkūnių linkiais ar ant veiduko). Tačiau paskui vis dėlto būtų gerai, kad mažylis priprastų prie įvairių produktų skonio – tuomet jam lengviau bus pereiti prie valgymo su visa šeima. Kūdikiai, kurių valgiaraštis buvo įvairus, ir išaugę iš kūdikystės būna „geresni valgytojai“.


Ką daryti, jei kūdikis vis išspjauna košę?


Gal košė per karšta? Arba nepakankamai pertrinta? Jei priežastis ne tokia, Jums prireiks šiek tiek kantrybės. Gal mažylis dar visai nenusiteikęs valgyti iš šaukštelio? O gal jo motorikos raida dar nepasiekė reikiamo lygio? Padarykite savaitės ar dviejų pertrauką ir pamėginkite dar sykį.


Kūdikių košelės tokios prėskos. Negi tikrai nereikia druskos?


Ne, nebūtina. Kūdikių inkstai veikia dar ne tokiu pajėgumu kaip suaugusiojo. Tad valgomoji druska dar per didelis krūvis šiam organui būtų. Kūdikio organizmui visiškai užtenka natūralių mineralinių medžiagų, esančių daržovėse, grūduose ir mėsoje. 


Kuri košė geresnė – pačių virta ar pirkta iš stiklainėlio?


Abiem atvejais yra ir pliusų, ir minusų. Išvirti košę reikia laiko. Užtat tėvai tikrai žino, iš ko ji pagaminta, gali ją virti tik iš ekologiškų produktų. Aiškus pirktinių tyrelių privalumas: kūdikių maistui taikomi patys griežčiausi reikalavimai.


Į ką kreipti dėmesį perkant tyreles stiklainėliuose?


Perkant jau perdirbtus produktus, visuomet reikia patikrinti sudedamųjų dalių sąrašą. Svarbu, kad:


ingredientai būtų ekologiškai užauginti;


pateikta receptūra daugmaž atitiktų namuose virtos košės receptūrą;


košėje nebūtų nei cukraus ar saldiklių, nei druskos, nei prieskonių.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis