Konsultuoja gydytoja žindymo ekspertė dr. Eglė Markūnienė; www.eglemarkuniene.lt

Yra moterų, kurios dar net nepradėjusios žindyti jau jaučia, kad tai nebus malonu. Ar tai gali būti susiję su galbūt nelabai sėkminga ir malonia kitų giminės moterų patirtimi?

Jeigu moteris pajunta pasibjaurėjimą žiūrėdama į žindančias moteris, tai požymis, kad žindyti jai nebus malonu. Jau vien dėl to, kad pagimdžiusi ir žindydama ji nuolat galvos, ar jai tai patinka, ar tikrai neskauda, ar tikrai nieko nemalonaus nejaučia. 

Tikėtina, kad moteris, kuri iš anksto nujaučia, jog žindyti jai nepatiks, artimoje vaikystės aplinkoje yra girdėjusi pašiepiant žindyvę, stebintis, kodėl ji tai daro, kad tai „nesąmonė“, „sugadins krūtis“ ir pan. Vaikai giliai priima tai, ką girdi kalbant jiems artimus žmones, o kai suauga, tie žodžiai grįžta. 

Girdint vaikams nieko nereikėtų kritikuoti ar teisti, o geriausia, kad ir širdyje neteistume ir nesmerktume, nes vaikai tai nujaučia. Būtų labai gerai, jeigu moteris, vos pajutusi, jog tai, kas iš esmės yra natūralu ir normalu, jai kelia pasibjaurėjimą, priimtų kaip požymį, kad reikia pagalbos: galbūt nueiti pas psichologą ir apie tai pasikalbėti. 

Ne veltui liaudyje sakoma, kad pienas gaminasi galvoje. Iš dalies fiziologiškai taip ir yra. Krūtys – tik kvailas fabrikėlis. 

Net ir palankiai į žindymą žiūrinčios moterys patiria fizinių nemalonumų. Pavyzdžiui, kai jau maždaug antrą ketvirtą parą po gimdymo pradeda gamintis pienas, ir krūtys labai prisipildo, tampa kietos, dažnai ir skausmingos. Kaip sau padėti?

Kietos ir skausmingos krūtys ištinka daugumą žindyvių. Ši būklė dažnesnė, jeigu nuo pat kūdikio gimimo elgiamės nefiziologiškai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad krūtys brinksta labiau, jeigu gimdant buvo atliekamos įvairios infuzijos: lašinamos lašinės, nuskausminama, gimdymas skatinamas lašinant oksitocino ir pan. 

Visi papildomi į organizmą patekę skysčiai didina laktostazės, krūtų brinkimo ir nemalonių pojūčių tikimybę. 

Laktostazė gali ištikti, jeigu gimęs kūdikis nepaguldomas mamai ant krūtinės, kūdikis ir mama yra atskiriami ir ji nenusitraukinėja pienuko, jeigu dėl kitų priežasčių per dvi valandas jis nepradeda žįsti. Pirmąkart paskatinti žindymo veiklą yra labai svarbu, kad organizmas pradėtų dirbti tiksliai kaip laikrodukas. 

Jeigu viskas vyksta fiziologiškai, pieno gamyba paskatinama kas dvi tris valandas, taip net dviem trečdaliais mažėja laktostazės rizika. Moterys pajunta, kad krūtys prisipildė, bet ne iki skausmo, karščiavimo ar kitų nemalonumų.

Vis dėlto 30 proc. žindyvių, net jeigu viskas vyksta fiziologiškai, krūtys išbrinksta. Kaip pavyks ištverti, daugiausia lems moters pasirengimas žindyti, šeimos parama.

Pabrinko krūtys. Ką daryti?

Būklę palengvina šalti kompresai dvidešimt minučių po maitinimo, šilti kompresai prieš maitinimą, pienelio ištraukimas, pasirūpinimas, kad vaikutis tinkamai apžiotų krūtį, jo žadinimas žįsti pajutus, kad „veržia“ krūtis. Pastebėta, kad krūtys brinksta labiau, jeigu gimdant buvo atliekamos įvairios infuzijos: lašinamos lašinės, nuskausminama, gimdymas skatinamas lašinant oksitocino ir pan.

Vienur sakoma, kad tinkamai, jautriai atliepiant vaikutį, įsiklausant ir radus dermę su juo jokio skausmo žindant neturėtų būti. Mamos šią informaciją girdi savaip: „Geroms mamoms neskauda, skauda tik nevykėlėms, toms, kurios per mažai stengiasi, nejaučia vaiko.“ Kitur sakoma, kad skausmingi, jautrūs, nugraužti speneliai yra normali būklė pirmosiomis dienomis. 

Yra daug priežasčių, kodėl gali skaudėti žindant. Tačiau pirmiausia skauda dėl to, kad kūdikėlis netinkamai apžioja krūtį. Tokių atvejų – net 90 proc. Tai – žindymo technikos klausimas. Kartu su pienuku kraujas bėgti gali ir tada, kai kūdikis sužeidžia spenelius, nes jam sunku tinkamai žįsti dėl per trumpo liežuvio pasaitėlio ar kitų burnytės bėdų. 

Mamos nuovargis, dirglumas, jautrumas didina skausmo pojūtį. Tačiau mama vis tiek yra gera, nuostabi tokia, kokia ji yra, nesvarbu, skauda žindant ar ne. 

Ar gali padėti antspeniai? Pirmiausia reikia pašalinti suskilinėjusių spenelių priežastį, stebėti, kaip kūdikis žinda, ar tinkamai apžioja krūtį, apžiūrėti mažylio burnytę ir t. t. Jeigu burnytėje viskas gerai, vaikas gerai paima ir taisyklingai apžioja krūtį (ne tik spenelį, bet ir rudąjį laukelį), bet speneliai vis tiek skilinėja, gali būti, kad žįsdamas burnytėje suformuoja per didelį neigiamą slėgį, kuris ir sužeidžia spenelius. Tokiu atveju antspeniai gali išgelbėti, nes sumažina neigiamą slėgį. Tačiau dėl sumažėjusio neigiamo slėgio gali būti sunku ištraukti riebesnį pienelį, dėl to gali sutrikti kūdikio mityba, svorio prieaugis. Žindomo su antspeniais kūdikio svorį svarbu stebėti, rekomenduojama po maitinimo ištraukti riebų pienuką ir sugirdyti mažyliui. 

Nerekomenduojama antspenių naudoti rutiniškai, t. y. visais atvejais, kai tik suskeldėja speneliai. Jeigu skilinėjančių spenelių priežasties nepašaliname, o antspeniais pienelio kelią „prailginame“, kūdikis žinda atkišęs lūpytes, užsisuka ydingas ratas. 

Dar viena gana dažna žindyvių bėda – sukietėjimas krūtyje. Kaip sau padėti?

Pirmoji pagalba yra tinkama maitinimo poza, papildomas pienelio stūmimas rankomis žindant (švelniai masažuoti skaudamą vietą nuo krūtinės spenelio link), išmanaus masažisto pagalba. Jeigu prasideda uždegimas, labai pablogėja moters savijauta, krūtis tampa dar labiau skausminga, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, pradėti gerti antibiotikų. 

Latakėlis gali atsikimšti tarsi savaime, kai kūdikis žįsdamas ištraukia sutirštėjusį pieną. Tinkamos pozos padeda kūdikiui ištraukti pienuką. Rekomenduojama poza keturpėsčiomis, taip pat parenkant tokią padėtį, kad apatinis kūdikio žandikaulis judėtų sukietėjimo kryptimi. Sukietėjimų profilaktika yra patogi liemenėlė, maitinimas įvairiomis pozomis – ne tik gulint, bet ir sėdint, tinka kamuolio, lopšio pozicija, mama turi pati stebėti, ar kūdikis ištuština krūtį. Sukietėjimas gali būti jaučiamas savaitę ar net kelias, tačiau net ir nesant skausmo ar temperatūros jį reikia dėmesingai apžiūrėti, stengtis pašalinti. Verta atlikti ir krūtų echoskopiją. 

Mama išsigąsta ir tada, kai krūtis tokia pilna, kad pienelis tiesiog srūte srūva, kūdikis juo springsta. 

Pats paprasčiausias padėtį gelbstintis būdas – leisti pieneliui nusišvirkšti, kad sumažėtų srovės stiprumas, krūtis taptų minkštesnė ir kūdikis galėtų ją geriau apžioti. Galima netgi nusitraukti skystąją dalį, kad kūdikėliui liktų traukti tą tirštesnį, riebesnį pienuką. Esant labai stipriai srovei, rekomenduojama vertikali žindymo padėtis, vadinama „pilvas prie pilvo“: mama atsigula ant nugaros ir pasiguldo vaikutį ant savęs. Be to, vaikutis ir pats bando prisitaikyti, nereikia visko stengtis atlikti už jį.