Vienas dažniausių simptomų susirgus vaikui yra karščiavimas. Karščiavimas – tai būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38oC. Reikia žinoti, kad karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekcijos sukeltus uždegiminius procesus. Karščiavimas rodo, kad vaiko organizmas pats bando sukovoti su infekcija. Aukštesnė temperatūra sudaro nepalankią aplinką virusams ir bakterijoms, jie greičiau žūsta, bei pagerina imuninės sistemos kovą su sukėlėjais. Taigi, karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas sunkiai serga.
Ką daryti, jei jūsų vaikas karščiuoja?
Karščiuojant vaikas netenka daug skysčių, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jis suvartotų jų pakankamai. Duokite vaikui gerti šiltos arbatos, vandens, jei maitinate krūtimi, motinos pienas yra geriausias pasirinkimas. Stebėkite, ar nėra skysčio trūkumo (dehidratacijos) požymių: vaiko burna sausa, oda suglebus, vaikas darosi vangus, gali vemti, mažiau šlapinasi. Atsiradus minėtiems simptomams, jei vaikas atsisako gerti, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Stebėkite, ar neatsiranda bėrimų. Rekomenduojama atlikti „stiklinės testą“. Jeigu jūsų vaiką išbėrė, stipriai prispauskite skaidrią stiklinę prie bėrimo vietos. Jei per stiklą matote bėrimą, kuris neblunka ir neišnyksta, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą. Tai gali būti sunkių, netgi gyvybei pavojingų bakterinių infekcijų sukeltas bėrimas. Jei bėrimas, prispaudus stiklinę, sumažėja ar išnyksta, veikiausiai jis nėra pavojingas, tačiau stebėkite toliau, nes vėliau gali atsirasti ir neblykštantis bėrimas.
Mažinti temperatūra drėkinant vaiko odą kempine ar rankšluosčiu nerekomenduojama.
Temperatūrą mažinti vaistais rekomenduojama tik tada, jei vaikas blogai jaučiasi, kartu su karščiavimu jį vargina ir kiti simptomai - stiprus gerklės skausmas, galvos skausmas, drebulys, kai temperatūra yra didesnė nei 40oC. Nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu temperatūros nepavyksta „numušti“ sugirdžius teisingą vaisto dozę, ji išlieka labai aukšta, jei atsirado traukuliai.
Svarbu žinoti, kad esant virusinėms, nekomplikuotoms infekcijoms, gydymas antibiotikais neskiriamas.
Iš vaistų su karščiavimu susijusiems nemaloniems simptomams mažinti vaikams vartojami nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU) ibuprofenas arba paracetamolis. Gydymą reiktų pradėti vienu vaistu ir duoti kitą tik tuo atveju, jei pirmasis buvo neveiksmingas. Nepatartina duoti abiejų vienu metu. Labai svarbu žinoti, kad skirtingo amžiaus vaikams yra skiriama ne vienoda vaisto dozė. Ji priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Todėl prieš duodant vaisto, būtina pasitarti su vaistininku arba gydytoju, bei atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį. Neteisingai vartojant vaistą galima pakenkti organizmui.
Vaikams, sveriantiems 10 kg ir daugiau (1 metų ir vyresniems) galima vartoti geriamojo ibuprofeno 40 mg/ml suspensiją. Ibuprofenas mažina uždegimą, turi nuskausminamąjį poveikį, mažina temperatūrą. Vaikams ir paaugliams ibuprofeno geriamoji suspensija dozuojama pagal kūno svorį. Rekomenduojama vienkartinė dozė yra 7-10 mg/kg kūno svorio, didžiausia paros dozė yra 30 mg/kg kūno svorio. Tarp dviejų dozių vartojimo turi praeiti mažiausiai 6 valandos. Pakuotėje yra 5 ml geriamasis švirkštas (pažymėtas 0,25 ml padalomis). Tai labai patogu, siekiant tiksliai pamatuoti reikiamą vaisto dozę. Vaistas yra malonaus skonio, tai ypač svarbu mažiems vaikams, nes jie nepatikusį vaistą gali tiesiog išspjauti.
Stebėkite, ar neblogėja karščiuojančio vaiko būklė. Jei nerimaujate, kad visgi vaiko būklė prastėja, vaikui trūksta skysčių, vaiką ištiko traukulių priepuolis, atsirado bėrimas, kuris paspaudus neišnyksta, nedelsiant kreipkitės pagalbos. Taip pat, jei karščiavimas yra daugiau nei 38oC ir trunka ilgiau nei 5 dienas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Užsakymo nr.: PT_78326
