Žurnalas „Reitingai“ devintą kartą parengė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą bei nustatė, kurios šalies savivaldybės pirmauja pagal abiturientų pasiekimus.
Gimnazijų reitingas
Žurnalas „Reitingai“ pažymi, kad vertinant gimnazijas, tradiciškai buvo atskirtos mokyklos, kurios mokinius atsirenka ir kurios priima mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą.
Atrankinių mokyklų pirmasis penketukas:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Kauno jėzuitų gimnazija
Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas:
1. Klaipėdos licėjus
2. Šiaulių J. Janonio gimnazija
3. Kauno „Saulės“ gimnazija
4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
5. Vilniaus Gabijos gimnazija
Žurnalas „Reitingai“ pranešime spaudai teigia, kad šis reitingas buvo sudarytas 2021 m. laidos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais, taip pat stojimo į Lietuvos ir užsienio universitetus duomenimis. Beje, daugybės užsienio ekspertų ši laida buvo vadinama prarastąja karantino karta. Žurnalas „Reitingai“ pažymi, kad Lietuva buvo viena tų šalių, kurioje karantinas buvo griežčiausias ir mokyklos buvo uždarytos ilgiausiai. Lietuvoje mokyklos buvo uždarytos nuo 2020 m. kovo vidurio iki pat 2019-2020 mokslo metų pabaigos.
Taip pat pažymima, kad antrasis karantinas visose Lietuvos mokyklose prasidėjo 2020 m. gruodžio viduryje (kai kuriose savivaldybėse dėl COVID-19 atvejų protrūkių dar anksčiau) ir tęsėsi irgi kone iki mokslo metų pabaigos ir VBE pradžios (skirtingose šalies savivaldybėse buvo veikiama skirtingai: paskirose mokyklose abiturientams buvo rengiamos gyvos, kitose nuotolinės konsultacijos).
Žurnalas „Reitingai“ akcentuoja, kad ši situacija, kaip matome iš 2021 m. laidos abiturientų VBE rezultatų, turėjo rimtų pasekmių tiek abiturientams asmeniškai, tiek jų mokyklų pasiekimams. Pažymima, kad nors tarp atrankinių mokyklų pirmas dvi pozicijas ir toliau užima vienvaldis lyderis Vilniaus licėjaus (1 vieta), ir KTU gimnazija (2 vieta), kitų gimnazijų vietos reitingo lentelėje, palyginti su ankstesniais metais, ženkliai kito.
Atkreipiamas dėmesys, kad į trečią vietą iškopė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Tai yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši uostamiesčio gimnazija buvo septinta.
Tuo tarpu ketvirtoje pozicijoje įsitvirtino Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, kuri prieš metus buvo viena pozicija žemiau.
Į penktą vietą pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, pernai buvusi aštuntoje pozicijoje. Tarp mokyklų, kurios neturi teisės atsirinkti mokinių, taip pat įvyko matomų pokyčių, atkreipia dėmesį reitingų sudarytojai.
Nors šioje geriausiųjų lentelėje ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, į antrą vietą įkopė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Tai taip pat yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši Šiaulių gimnazija buvo penkta. Verta paminėti tai, kad šį J. Janonio gimnazijos šuolį galime vertinti ir kaip simbolišką buvusio ilgamečio šios gimnazijos vadovo Rimo Budraičio atsisveikinimą, rašoma pranešime spaudai.
Kiek 100-ukų per dešimt metų gavo kiekvienos šalies gimnazijos abiturientai
Žurnalas „Reitingai“ taip pat skelbia tyrimo rezultatus, kiek 100-ukų per dešimt metų gavo šalies gimnazijų abiturientai. 5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų nebuvo nė vieno šimtukininko per dešimt metų, rodo pirmą kartą atliktas žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Žurnalas „Reitingai“ rėmėsi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012 – 2021 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
Iš 370–ies šalies gimnazijų mažiau nei 50-yje mokyklų abiturientai surinko nuo 100 iki kone 1500 šimtukų. Kitaip sakant, tik 46–iose šalies mokyklose, nepriklausomai nuo besikeičiančio mokinių kontingento bei skaičiaus, randasi nuo kelių iki net keliasdešimties abiturientų, kurie surenka kasmet ne mažiau nei po dešimt šimtukų, skelbia žurnalas „Reitingai“.
Atkreipiamas dėmesys, kad daugiausia 100-ukų – net 1474 per pastarąjį dešimtmetį gavo Vilniaus licėjaus abiturientai.
Gimnazijų, reitingas, pagal abiturientų gautų 100-ukų skaičių per dešimt metų:
1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai
2. KTU gimnazija – 951 šimtukas
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija - 865 šimtukai
4. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija - 853 šimtukai
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai.
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė, kaip atrodo daugiausiai šimtukininkų turinčių gimnazijų reitingas pagal gimnaziją vidutiniškai baigiančių abiturientų skaičių.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia daugiau nei 151 abiturientas:
1. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija - 853 šimtukai
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – 521 šimtukas.
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 100 iki 150
abiturientų:
1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai
2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija - 865 šimtukai
3. Vilniaus Žvėryno gimnazija 241 šimtukas
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 51 iki 100 abiturientų:
1. KTU gimnazija – 951 šimtukas
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija – 582 šimtukai
3. Kauno jėzuitų gimnazija – 276 šimtukai
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 26 iki 50 abiturientų:
1. Klaipėdos licėjus - 184 šimtukai
2. Marijampolės marijonų gimnazija – 83 šimtukai
3. Šiuolaikinės mokyklos centras – 70 šimtukų
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia iki 25 abiturientų:
1. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija – 69 šimtukai
2. Visagino Verdenės gimnazija – 48 šimtukai
3. Kauno dailės gimnazija – 38 šimtukai
Tačiau, žurnalo „Reitingai“ atlikto tyrimo duomenimis, maždaug trečdalyje visų šalies gimnazijų per dešimt metų mokiniai yra gavę tik keletą šimtukų. O dar 5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų per dešimt metų nė vienas abiturientas negavo nė vieno šimtuko.
Savivaldybių reitingas, pagal moksleivių pasiekimus
Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad Covid-19 pandemija, dėl kurios teko uždaryti mokyklas, pakoregavo ir savivaldybių reitingą pagal švietimo rodiklius. Pažymima, kad skirtingų savivaldybių gebėjimas valdyti pandeminės situacijos įtaką švietimui puikiai atsispindi jų visos savivaldybės abiturientų pasiekimuose.
Savivaldybių TOP penketukas, pagal švietimo rodiklius:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Birštonas
5. Šiauliai
Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse:
56. Šalčininkai
57. Šakių rajonas
58. Vilniaus rajonas
59. Kalvarijos
60. Neringa
Žurnalas „Reitingai“ aštuntą kartą skelbia geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus. Tarp geriausių valstybinių universitetų lyderio poziciją išlaiko Vilniaus universitetas (VU), valstybinių kolegijų reitinge ir toliau pirmauja Vilniaus kolegija.
Universitetų reitingas
Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas:
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 71,89 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 65,21 taško (pernai jis taip pat buvo antras);
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 61,31 taško (pernai jis buvo penktas).
4. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 60,45 taško, vėl grįžo į trejetuką (pernai jis buvo ketvirtas);
5. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 58,82 taško (pernai jis buvo trečias);
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 68,16 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 40,13 taško (pernai jis buvo trečias);
3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 40,09 taško (pernai jis buvo antras).
Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad iš viso universitetai buvo vertinti pagal 37 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus. Už mokslo, meno ir sporto veiklą bei personalo pasiekimus universitetai galėjo gauti iki 25 taškų, už alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus – iki 25 taškų, už studentus ir studijas – iki 25 taškų, už konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje – iki 15 taškų, už esamą ir ateities akademinį personalą – 10 taškų.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Kolegijų reitingas
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:
1. Vilniaus kolegija, daugiau kaip 74,53 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
2. Kauno kolegija surinko 70,11 taško ir iš ketvirtosios pozicijos grįžo į ilgametę antrą vietą;
3. Kauno technikos kolegija surinko 65,91 taško;
4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla surinko 62,74 taško;
5. Šiaulių valstybinė kolegija surinko 60,13 taško ir antrus metus iš eilės užima penktą, aukščiausią per visą reitingavimo istoriją poziciją.
Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 66,14 taško, pirmauja antrus metus iš eilės;
2. Vilniaus dizaino kolegija surinko 56,84 taško;
3. Lietuvos verslo kolegija, surinkusi 55,15 taško, pakilo iš ilgametės ketvirtos į trečią poziciją;
Žurnalas „Reitingai“ skelbia kolegijas reitingavęs panašiai kaip universitetus. Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal keturis stambius parametrus (kurių kiekvienas yra sudarytas iš dar keleto kitų 23 pokriterijų): už studentus ir studijas kolegijos galėjo gauti iki 35 taškų, už alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus – iki 35 taškų, už kolegijos akademinį personalą ir studijų bazės gerovę – iki 15 taškų, už konkuravimą tarptautinėje erdvėje – iki 15 taškų.
