Pasak jos, iš tikrųjų Lietuvoje yra miestų, o Vilniuje – rajonų, kuriuose, kaip viena mokytoja apgailestaudama pripažino: „Puikiai gali verstis be lietuvių kalbos, nes visa aplinka – tėvai, draugai, mokytojai, būrelių vadovai, pardavėjos bendrauja rusų kalba.“
„Tai lemia, kad nemažai rusakalbių vaikų varžosi kalbėti lietuviškai, nes neturi erdvės ir progų ją taikyti. Liūdna, kad kalbos įgūdžių neturėjimas gali lemti ir ribotą aplinkos bei žmonių įvairovės, profesijos pasirinkimą ateityje“, – prisipažįsta M. Korenkaitė, „Kūrybinių jungčių“ tęstinės kūrybiško mokymosi programos „Tyrinėjimo menas“ kuratorė.
Tiesa, ji pastebi ir pozityvių pavyzdžių, kai kurie atvykę vaikai iš Ukrainos daro neįtikėtiną pažangą mokydamiesi lietuvių kalbos ir kartais net lenkia savo rusakalbius bendraklasius. Tai, žinoma, lemia didelis mokytojų atsidavimas, taip pat – tėvų motyvacija pilnavertiškai integruotis Lietuvoje.
Šiemet Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijoje dirbusi aktorė Karolina Kuzborska Urbonė nustebo, kad mokiniai turi mažai lietuvių kalbos įgūdžių, ją retai vartoja pamokoje.
„Tiesa, mano kuruojamoje penktokų klasėje buvo du mokiniai, kurie tik septynis mėnesius gyveno Lietuvoje, bet jie padarė didžiausią pažangą mokydamiesi lietuvių kalbos, nuolat klausėsi, stengėsi kalbėti. Tai įrodo, kad motyvacija yra labai svarbus aspektas. Sąmoningai iš mokinių pasirinkau geriausiai lietuvių kalbą mokantį mokinį ir jį skatinau vertėjauti. Jis tapo mano asistentu ir kūrė ryšį su kitais vaikais”, – pasakoja „Kūrybinių jungčių“ kurianti praktikė.
Pasak kūrėjos, dalyvaujant tokiose programose kaip „Tyrinėjimo menas“ labai svarbu aplankyti kitas kultūros organizacijas, su jomis susipažinti, praplėsti akiratį – išeinant iš mokyklos ribų galima ir lietuvių kalbą mokytis praktiškai. Programos metu su mokyklomis bendradarbiauja kūrybos profesionalai, jie mokyklos ugdymą perkelia į kultūrines erdves, dalykų turinį sieja su kultūros kontekstais, skatina gilų, kūrybos procesais pagrįstą mokymąsi. Tai padeda spręsti giluminius bendrojo ugdymo iššūkius ir uždavinius, tokius kaip kultūrinių akiračių plėtimas, pilietiškumo stiprinimas, atviro, savarankiškai mąstančio, kuriančio žmogaus ugdymas.
Apie taršos mažinimą – mokantis lietuvių kalbą
Šiemet su penktokais ji kūrė edukacinę parodą „Gamtos misija“, kurios pagrindinė idėja – kalbėti apie taršos mažinimą pasaulyje ir klasėje. Tyrinėti įvairius taršos būdus ir priemones, kaip galima jas išspręsti. Vaikai sukūrė magiškus avatarus, kurie kovojo prieš įvairias taršos formas klasėje.
„Užsiėmimai vyko ne tik mokykloje, bet ir kitose miesto įstaigose. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos edukacinėje erdvėje tyrinėjome klasės identitetą, kūrėme jos herbą, avataro simbolius. Vaikai taip pat buvo Lietuvos jūrų muziejuje, kur dalyvavo protmūšyje ir puikiai jį išsprendė, nors žodžiai buvo gana sudėtingi. Taip pat apsilankėme Klaipėdos dramos teatre, pasivaikščiojome po užkulisius, pabendravome su teatro bendruomene. Visos veiklos vyko lietuvių kalba. Stengiausi penktokams parodyti įdomias miesto vietas, kad jie nebūtų užsidarę vienoje bendruomenėje“, – pasakoja K. Kuzborska Urbonė.
Aušra Gavšinienė, Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pastebi, kad kalbinių gebėjimų ugdymui skiriama daug dėmesio.
„Programos „Tyrinėjimo menas“ metu užsiėmimai vyksta lietuvių kalba, be to, mokiniai gali stiprinti kalbinius įgūdžius už mokyklos ribų, susipažinti su miesto aplinka, įvairiomis įstaigomis, organizacijomis. Pavyzdžiui, penktokai lankėsi I. Simonaitytės bibliotekoje, kur dalyvavo edukaciniame užsiėmime. Tai jiems paliko didžiulį įspūdį. Kai kurie mokiniai atrado, kad bibliotekoje galima ne tik knygų pasiimti, bet ir dalyvauti kitose veiklose. Be abejo, programos metu ugdome ir tokius gebėjimus, kuriems ne visada pakankamai skiriama dėmesio pamokų metu. Tai bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė, kūrybiškumas“, – pasakoja pavaduotoja.
Programoje aktyviai dalyvauja ir mokytojai. Šiemet mokinių sukurtus avatarus, kovos su tarša klasėje ir pasaulyje idėją, jie perkėlė į savo pamokas (lietuvių, anglų, žmogaus saugos, etikos, fizinio ugdymo).
Kalba – ne barjeras, jeigu nori pažinti
Šiemet programa „Tyrinėjimo menas“, skirta atskleisti ir ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas, vyko beveik 20 Lietuvos mokyklų – Vilniaus mieste ir rajone, Klaipėdoje, Trakuose. Viena iš jų – Vilnaus Naujininkų rajone esanti „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras. Čia taip pat vyko įvairios integruotos pamokos, kurių metu buvo stiprinami kalbiniai lietuvių kalbos įgūdžiai bei svarbiausios XXI a. kompetencijos.
„Saulėtekio“ lietuvių kalbos mokytoja Ieva Vėtienė pasakoja, kad jie su mokiniais lietuvių kalbą mokėsi keliaudami po Vilniaus senamiestį. Kartu vyko ir kūno kultūros pamoka. Prie tam tikrų objektų vaikai turėdavo sustoti ir atlikti kūno kultūros pratimus.
„Pakeliavę po Vilnių, nusprendėme paruošti ir interaktyvų maršrutą po Naujininkus. Vaikai sužinojo daug rekomendacijų iš tėvų, ką galima pamatyti. Taip gimė maršrutas, kurį patys išbandėme, o dabar kviesime juo keliauti ir Vilniaus Naujininkų progimnaziją“, – pasakoja I. Vėtienė.
Pasak mokytojos, Naujininkų rajonas yra gana uždaras, kuriame rusų kalba galima susikalbėti bet kurioje parduotuvėje ir vietiniams niekur nereikia eiti. „Tuo tarpu „Tyrinėjimo meno“ metu mokiniai pirmą kartą apsilankė MO muziejuje. Daugelis sakė, kad tai jiems buvo geriausia pamoka. Kalbos barjeras jiems nebuvo problema – ją nurungė didžiulis noras pažinti ir aplankyti įdomias vietas. Keliaudami po miestą, kultūrines įstaigas vaikai daugiau išgirsta lietuvių kalbos, patys klausia ir taiko ją praktiškai“, – pasakojo I. Vėtienė. Pamokų metu mokytoja taikė principą mokiniai – mokiniams, kai geriau lietuvių kalba mokantys vaikai vertė ją prasčiau suprantantiems.
Pokyčiams ir tobulėjimui reikia energijos bei laiko
„Kūrybinių jungčių“ programos kuratorei M. Korenkaitei įsiminė vienos mokytojos pasakyti žodžiai – „Tyrinėjimo menas“ jos klasei buvo vertingas vien jau tuo, kad vaikai turėjo progą visas 12 projekto sesijų bendrauti lietuviškai su projekto kuriančia praktike ir atvykusiais svečiais.
Pasak aktorės, „Tyrinėjimo meno“ kuriantys praktikai, dirbantys su tautinių mažumų mokyklomis, siūlo rasti kuo daugiau progų prisijaukinti lietuvių kalbą, sudaro sąlygas ją girdėti, vartoti ją žaidžiant, bendraujant su įdomiais, įkvepiančiais savo sričių profesionalais, kuriant meno projektus, reflektuojant, keliaujant, tyrinėjant miestą, mokantis muziejuose, bibliotekose ir kitose organizacijose.
„Mokymasis už mokyklos ribų apskritai yra vienas programos kertinių principų, nes mes pastebėjome, kad tai padeda pamesti įprastus mokinių ir mokytojų vaidmenis, elgsenos modelius, keisti nuostatas ir bendravimo įpročius, atsiverti naujoms idėjoms“, – teigia M. Korenkaitė.
Projektuose dalyvaujantys lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų pedagogai turi galingą tobulėjimo potencialą, tačiau tam, kad įvyktų pokyčiai, reikia daug energijos ir laiko.
