„Įspūdžiai tokie, kad tikėjausi truputėlį lengvesnių užduočių, bet tikrai ne siurprizas buvo. Ir, ką žinau, visa kita tai pakankamai lengva“, – Eltai teigė Jokūbas iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos.

„Pirma dalis tai, aišku, be problemų, antra irgi, šiek tiek turėjau nuosmukių, bet nieko tokio. Trečia buvo iš visų sunkiausia, bet ten irgi nieko tokio įspūdingo nebuvo. Bent jau 50 procentų tikiuosi“, – pridūrė jis.

Abiturientas teigė, kad dvejus metus matematikos mokėsi kartu su korepetitoriumi.

„Man reikėjo korepetitoriaus, korepetitoriaus pagalbą aš gavau. Dvejus metus mokiausi su korepetitoriumi“, – pažymėjo Jokūbas.

Dvyliktokas Ignas teigė, kad mokėsi matematiką gerai, todėl egzaminas nebuvo sunkus.

„Asmeniškai, tikrai nebuvo sunkus, bet matematika man nešlubuoja. Buvo kai kurios užduotys sunkios, bet tikėtis to reikia. Nenoriu prisišnekėti dabar, bet tikiuosi, kad bent pusė yra“, – sakė jis.

Abiturientas Dominykas pažymėjo, kad kai kurios egzamino užduotys parodė iš anksčiau turėtas spragas.

„Nebuvo man asmeniškai labai sunkus egzaminas, bet buvo tokių klausimų, kurie iškėlė spragas iš anksčiau, kurios susiformavo per karantiną. Bet šiaip nesakyčiau, kad buvo labai kažkoks sudėtingas“, – teigė dvyliktokas.

„Norėčiau 50 procentų kokių. Nesitikiu jokio šimtuko, bet 50 norėčiau“, – pridūrė abiturientas.

Dominykas atkreipė dėmesį, kad šių metų matematikos egzaminas yra truputį lengvesnis nei praėjusių.

„Manau, čia kiekvienam priklauso nuo temų, kurias moka, bet paėmus bendrai, sakyčiau truputėlį lengvesnis“, – palygino pastarųjų metų egzaminus moksleivis, pridurdamas, kad ir jam prireikė korepetitoriaus pagalbos.

„Turėjau korepetitorių, jis tikrai padėjo. Ypač kadangi mano kartos abiturientai labai nukentėjo visi nuo karantinų. Manau masiškai gelbėjo korepetitoriai“, – pabrėžė Dominykas.

Deimantė, išėjusi iš egzaminavimo centro, pabrėžė, kad jei moksleiviai mokėsi egzaminui, tai sugebėjo jį parašyti.

„Šiaip egzaminas nebuvo sunkus, užduotys buvo lengvesnės, nei tikėjausi. Jeigu mokeisi, tai parašyti galėjai“, – sakė abiturientė, pridurdama, kad jai korepetitoriaus paslaugų nereikėjo.

Dvyliktokė Smiltė iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos teigė, kad surinkti minimalų taškų skaičių nebuvo sunku, tačiau aukštesnį balą norintys gauti moksleiviai turėjo pasistengti. Ji prisipažino, jog mokykloje matematikos mokėsi intensyviai ir sistemingai, jai, kaip ir abiturientams iš Vilniaus, padėjo korepetitorius.

„Surinkti minimalų taškų skaičių nebuvo sunku, todėl egzaminui išlaikyti pakako žinių, kurias mokiniai įgyja matematikos pamokose, tačiau norint surinkti aukštesnį taškų skaičių, ko daugelis mokinių ir siekia, buvo tikrai nelengva“, – Eltai komentavo Smiltė.

„Todėl kol kas surinktų balų skaičių objektyviai įvertinti yra sunku, bet tikiuosi, kad pasiseks neblogai, nes mokykloje mokiausi intensyviai ir sistemingai. Egzaminui ruoštis padėjo ir papildomi mokymosi būdai – pamokos internetu ir korepetitorius“, – pridūrė abiturientė.

Trečiadienį abiturientų laikomas matematikos valstybinis brandos egzaminas yra trečias pagal jį pasirinkusių kandidatų skaičių. Anot Nacionalinės švietimo agentūros, jį lenkia tik anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai.

Šiemet matematikos egzaminą laikyti pasirinko 15 095 kandidatų. Praėjusiais metais kandidatų buvo 15 293. Pastaruosius kelerius metus šį egzaminą laikančių abiturientų skaičius svyruoja apie 58–60 proc. visų egzaminus laikančių kandidatų.

Praėjusiais metais šio egzamino neišlaikė rekordiškai daug abiturientų – 35,4 proc.

2021-aisiais matematikos egzamino neišlaikiusių mokinių sumažėjo iki 15,2 proc., tačiau metais prieš tai – 2020-aisiais – šio egzamino neišlaikė taip pat didelis skaičius – 32,4 proc. abiturientų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palyginusi 2015–2022 metų matematikos egzamino rezultatus, pastebėjo, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai jau daugelį metų.

Praėjusiais metais kilus nerimo audrai dėl rekordiškai prastų rezultatų, egzamino užduotis peržiūrėjo ministerijos suburta komisija, kuri pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti. Tačiau tai niekaip nepakeitė egzamino neišlaikiusiųjų ir pasiekusių patenkinamą lygį rezultatų.

Tiesa, pakeitus kai kurių užduočių vertinimo taškus, daugiau mokinių gavo šimtukus – nuo 58 jų padaugėjo iki 116.

Praėjusį pirmadienį prasidėjus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, NŠA direktorė Rūta Krasauskienė teigė, jog šiais metais tikisi geresnių brandos egzaminų rezultatų. Pasak jos, abiturientams prieš egzaminus buvo suteiktos konsultacijos, vykdomi bandomieji testai, kurie, pažymėjo NŠA vadovė, padėjo pasiruošti rimčiau.

NŠA primena, kad matematikos valstybiniame brandos egzamine galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, t. y. skaičiuotuvu, kurio klaviatūra neturi viso lotyniškojo raidyno ir skaičiuotuvo ekrane gali būti matomos viena arba dvi eilutės, iš kurių viena skirta veiksmui užrašyti, kita – atsakymui pateikti.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu ir baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu.

Egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.

Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso moksleiviai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.