Per savo karjerą verslo vadybos bei psichologijos išsilavinimą turintis J. Belte surengė daugybę mokymų, organizavo ugdomojo vadovavimo sesijas, teikė konsultacijas žymiems prekių ženklams, o šiandien perduoda žinias KIF studentams. Lektoriaus teigimu, universiteto misija yra ugdyti lyderius, nes šiandienos visuomenėje jų trūksta. „Lyderystė nėra saugi. Viena klaida gali padaryti įtaką reputacijai, nes klaidų visuomenė neatleidžia. Tai viena iš priežasčių, kodėl mažėja lyderių. Turi turėti drąsos prisiimti atsakomybę ir rizikuoti savo vardu“, – teigia J. Belte.
Ir nors, pasak lektoriaus, lyderystės teorijų yra daug, bet reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių lyderio savybių – gebėjimą efektyviai komunikuoti su aplinkiniais, nes be palaikymo lyderiu netampama. Efektyvios komunikacijos, kūrybiškumo ir lyderystės principų mokoma visose fakulteto studijų programose. Lektorius išskiria keletą esminių efektyvios komunikacijos sudedamųjų dalių – turinys ir forma, kiekybė ir sąveika.
„Kai kalbame apie sąveika, mes kalbame apie žmones su kuriais komunikuojame. Antikos laikais buvo sakoma, jei turi gerus argumentus, kurie dera su logikos dėsniais, patrauksi publiką, bet šiandien, kad ir koks kokybiškas turinys bebūtų, nepasitelkęs įtraukios formos nepasieksi tikslo. Pavyzdžiui, politikas, kuris kalba iš esmės niekus išrenkamas vėl ir vėl, nes sugeba manipuliuoti emocijomis – puikiai veikiantis liežuvis daro stebuklus. Žmonės reaguoja į komunikaciją, kurioje yra emocijos, kuri išskiria pačius žmones. Populistai dažnai pristato save kaip žmonių gelbėtojais, kalba apie vertybes pasitelkdami emocijas kaip formą. O akademiniame pasaulyje dažnai visas dėmesys nukreipiamas į turinį, bet be paveikios formos dalis auditorijos gali tiesiog užmigti. Šiandienos jaunimas sunkiai sutelkia dėmesį“, – tvirtina KIF lektorius.
Lektorius taip pat atkreipia dėmesį, kad labai svarbu pažinti savo auditoriją. Kiekvienai tikslinei grupei gali būti skirtos vis kitos priemonės. „Pavyzdžiui, jei mokslininkas kalbėdamas naudoja sudėtingą terminologiją – jį supras toli gražu ne visi, tad tikslo jis nepasieks. Kaip sakoma, tiesa yra ne kalbančiojo burnoje, bet klausiančiojo ausyse. Žmonėms lengviau susitapatinti su tais, kurie kalba ta pačia kalba, aiškiai, suprantamai – tuomet jie galvoja, kad kalbėtojas mąsto kaip aš“, – sako J. Belte.
Ne mažiau svarbus aspektas – kiekybė. Pasak lektoriaus, dėl komunikacijos stokos galima prarasti lyderio poziciją – niekas neprisimins, kas buvo komunikuojama prieš metus, visuomenė gyvena šia diena. Lyderis turi būti nuolat matomas ir girdimas. Tiesa, viską reikėtų apskaičiuoti, nes per didelis informacijos srautas vargina.
J. Belte atkreipia dėmesį, kad reikėtų nepamiršti ir kūrybiškumo – gebėjimo atrasti, kurti naujoves, bei pabrėžia, kad nors tai visos švietimo sistemos klausimas, bet ypač svarbu skatinti kūrybiškumą universitete. „Yra daugybė metodų, pavyzdžiui, minčių lietaus (angl. brainstorm) metodas gali būti naudingas generuojant idėjas, bet turėtume kalbėti ir apie prigimtinį kiekvieno žmogaus kūrybingumą. Dažnai sakoma: būkite vaikais. Nes vaikai smalsūs – jiems įdomu tyrinėti, pažinti. Jie eksperimentuoja ir nebijo klaidų. Taip ir mes studentus skatiname būti kūrybingais. Be to, universitete įgaunama daug žinių ir įgūdžių. Studijos KIF fakultete duoda praktinės naudos. Čia užmezgamos naudingos pažintys, žmonės išmoksta, kaip organizuoti savo veiklą, kaip formuoti savo asmeninį prekės ženklą – dar būdami studentais jie pradeda tapti nuomonės lyderiais“, – teigia J. Belte.
Išlaisvinti kūrybiškumą padeda ir naujos technologijos
Kūrybiškumą išskiria ir žymus kino, reklamų, muzikos vaizdo klipų režisierius, KIF dėstytojas Ričardas Matačius. Kūrėjas šiuo metu paniręs į originalų projektą – montuoja filmą „Once Upon a Time in Vilnius“, skirtą sostinės 700 metų jubiliejui, kurį kuria visas miestas. Filmas susidės iš vilniečių bei miesto svečių nufilmuotų vaizdų. Koks ir apie ką bus filmas išaiškės tik metų pabaigoje, o kiekvienas naujai nufilmuotas kadras gali pakeisti filmo tėkmę. Pasak režisieriaus, tokį unikalų projektą galėtum įgyvendinti tik Vilniuje, nes tai kino ir nevaržomos kūrybos miestas. Vilnius yra ir kūrybinių eksperimentų aikštelė senamiestyje įsikūrusio fakulteto studentams.
„Žvelgiant iš kinematografinės pusės, Vilnius yra plastiškas miestas. Artimas ir prieinamas. Jis nediktuoja sąlygų, bet prisitaiko prie tavęs. Visa Lietuva yra unikalus kraštas – čia kelios valandos nuo kopų ir jūros iki sengirės ar istorinio senamiesčio. O Vilniuje galima rasti ir bjaurųjį sovietmetį, ir senamiestį, kurį galima paversti į Vieną ar kitus miestus, bet Vilnius išsiskiria tuo, kad yra žalias miestas. Kai kūrėme vaizdo klipą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kalbėjome, kad galime nustebinti ne savo kukliais dangoraižiais, bet žaluma – tai miestas miške, kuris dvelkia ekologija, tvarumu“, – apie miesto išskirtinumą pasakoja kino kūrėjas.
Pasak režisieriaus, kino kūrėjai iš viso pasaulio atrado Vilnių ir Lietuvą jau prieš daugybę metų, o viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl čia atvykstama filmuoti – kino srityje dirbantys šalies profesionalai, kurie puikiai įsilieja į kūrybines komandas. „Lietuviai pasižymi viena savybe – jie darbštūs, galima sakyti, aria filmavimo aikštelėje. Kūrėjai iš užsienio, kurie filmavo Lietuvoje, vėliau dažniausiai kviečiasi lietuvius į komandas ir filmuodami užsienyje. Mūsų profesionalumas, kuris susiformavo per daugybę metų, labai vertinamas. Bet kino industrija auga – specialistų trūksta. Bendraudamas su studentais nuolat jiems siūlau įsitraukti į įvairius savo ar kolegų projektus“, – teigia KIF dėstytojas. Tad kūrybinių industrijų, pramogų industrijų ir renginių inžinerijos jaunieji specialistai turi išskirtinę galimybę įgyti tiek žinias, tiek studijų metais įsitraukti į aukščiausio lygio kūrybinius projektus.
Būtent galimybė ugdyti būsimus kolegas ir motyvuoja režisierių dalintis žiniomis su jaunąja kūrybinių industrijų karta. „Kartą manęs paklausė, kodėl perduodu žinias – juk galbūt vėliau studentai atims iš manęs darbą. Aš žvelgiu kitaip – studentai yra mano būsimi kolegos, su kuriais kartu dirbsime. Jei bijai, kad kažkas atims darbą, vadinasi, nepasitiki savimi. Aš su niekuo nekonkuruoju, tiesiog žinau, kad turiu būti geras savo srityje. Mano iššūkis – būti geresniu už patį save, o ne už kažką kitą, ir arba mane kviečia bendradarbiauti, arba ne“, – sako kūrėjas.
Matačius perduoda žinias studentams remdamasis savo ilgamete įvairiapuse patirtimi, o paskaitos apima daugybę audiovizualinės kūrybos sričių – nuo kino iki reklamos kūrimo. „Nemokau studentų, kaip dirbti su technine įranga ar vaizdo bei garso redagavimo programine įranga – to jie gali išmokti pasižiūrėję „tutorial“ internete ar perskaitę knygą. Be to, įrankiai nuolat keičiasi. Svarbu perprasti patį kūrybinį procesą, ne įrankius. Šiandien sukurti filmą galima ir telefonu, bet kamera nepadaro tavęs kino kūrėju. Galėjimas ir gebėjimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Todėl jauni žmonės ir mokosi, kad gautų tą techninį išprusimą ir iš tiesų galėtų kurti kiną. Studentų darbus vertinu atsižvelgęs į techniką ir kūrybinius sprendimus“, – sako kūrėjas.
Režisieriaus teigimu, jaunieji KIF talentai turi daugybė puikių idėjų, tad jiems tiesiog reikia parodyti, kaip galima jas įgyvendinti. „Studentai turi daug energijos ir iš jų gali tikėtis naujovių. Tiesą pasakius, daug iš jų išmokau pats. Jų kūryba yra nuoširdi ir tai svarbiausia. Galbūt kinas, muzikos vaizdo klipai, reklamos klipai yra skirtingos žaidimų aikštelės, bet visa tai – kūrybinis darbas. Taip, pavyzdžiui, reklamos klipas atlieka kitą funkciją, tad tai nėra tas pats, kas kino menas – čia svarbu vaizdu ar garsu perduoti žinutę, kuri parduoda produktą, bet tai taip pat yra kūryba. O pastaraisiais metais reklamų užsakovai atsigręžia ir į kino kūrėjus, pavyzdžiui, dokumentinių filmų kūrėjus – reklamos taip pat gali papasakoti istoriją, jos gali būti dar viena meno forma“, – sako režisierius.
R. Matačius teigia, kad reikia nenustoti eksperimentuoti kūrybiniame darbe – tai padeda atrasti naujoves. Ir reikia ieškoti naujų platformų kūrybai, taip pat naudoti naujas technologijas, naujus įrankius idėjoms išreikšti. „Dalis žmonių išsigando generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) technologijos – šiandien galima sugeneruoti net ir vaizdo klipus. Bet tai nepakeis kūrėjų. Priešingai – šiandien reikia kuo daugiau kūrėjų. Juk jau daugybę metų aplink mus pilna robotų–režisierių, kalbu apie komercinį Holivudo kiną, kurie kuria filmus pagal išskaičiuotas banalias žanro taisykles, t. y. naudodami patikrintus rakursus ir pan.
O mus reikia kažko naujo, netikėto – to negali sugeneruoti, nes netikėtumo ar savitumo nėra praeityje ar duomenų bazėse. Pavyzdžiui, avangardistas Jonas Mekas – to, ką darė jis, DI nesukurs. Prisiminkime menininkus, pradėjusius naujus judėjimus, kurie iš pradžių visuomenei atrodydavo nesuprantami – tarkim, Marinos Abramovič kūryba prieš daug metų šokiruodavo publiką, bet šiandien tai priimtina. Vis prisimenu jos žodžius: nesiekiu būti suprasta šiandien, mano tikslas – pamokyti jus suprasti ateičiai“, – sako režisierius.
