Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Auksinės mitybos taisyklės nėštumo metu – ką būtina valgyti, o ko geriau neliesti

Nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau energijos, mat jos turi užtekti ne tik būsimai mamai, bet ir besivystančiam mažyliui. Tačiau vis dar gajus įsitikinimas, kad tuo metu reikia valgyti už du ir ko tik širdis geidžia – visiška netiesa. Atvirkščiai, maistą reiktų kruopščiai atsirinkti, kad būtų ne tik skanu, bet ir naudinga sveikatai.

Dėl pasikeitusio hormonų balanso, nėštumo metu skrandžio ir žarnyno darbas pasikeičia, sulėtėja, pasunkėja. Dėl pasikeitusios skrandžio, tulžies pūslės ir dvylikapirštės žarnos padėties, ypač sunkiai virškinamas riebus, rūkytas ar skrudintas maistas. Tokio maisto reikėtų itin vengti.

Taip pat nėštumo metu patartina nevalgyti žalios arba ne visai išvirusios-iškepusios mėsos, žalios žuvies. Jose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, toksoplazmų ir listerijų. Todėl tartaras ar sušiai turėtų būti išbraukti iš valgiaraščio. Be to, nėštumo metu būtina valgyti tik gerai išvirtus kiaušinius, kad išvengtumėte salmoneliozės infekcijos.

Kita maisto produktų grupė, apie kurią atsargiai kalbama nėštumo metu - nepasterizuotas pienas ir jo produktai. Pavyzdžiui, minkštas, nepasterizuotas sūris taip pat gali būti užkrėstas listerijomis. Todėl reikėtų itin įdėmiai skaityti užrašus ant pakuotės.

Būsima mama, kurdama kasdienį maisto racioną, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės – sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės). Be to, žuvų taukuose esančios Omega 3 riebalų rūgštys organizme pasisavinamos geriausiai ir yra itin reikalingos nėštumo metu. Įrodyta, jog tinkamas Omega 3 riebalų rūgščių kiekis įtakoja būsimą vaiko imunitetą. Tačiau didelę jūrinę žuvį reikia rinktis rečiau dėl galimos didelės sunkiųjų metalų koncentracijos. Rekomenduojama apie 400 g žuvies per savaitę, iš jų – ne daugiau 140 g tuno, ryklio, kardžuvės, karališkosios skumbrės ar kitos didelės žuvies.

Nėštumo metu išauga poreikis maisto medžiagoms, turtingoms tam tikrais vitaminais, baltymais, mikroelementais. Pavyzdžiui, nėščiosioms reikia dvigubai daugiau folio rūgšties, vitamino D, daugiau geležies, kalcio. Todėl šiuo laikotarpiu, reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad vaisius gautų pakankamą beta-karotino kiekį (morkos, paprika, įvairūs geltonos spalvos vaisiai), vitamino C (citrusiniai vaisiai, petražolės, raudonieji serbentai), B2 vitaminų (grikiai, lapinės daržovės, liesas sūris). Gausiausias geležies šaltinis – liesa, raudona mėsa, jos valgyti nėštumo metu rekomenduojama mažiausiai tris kartus per savaitę.

Vienas svarbiausių mikroelementų nėštumo metu yra folio rūgštis, kurią gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir bent pirmąjį nėštumo trimestrą. Jos gausu kepenėlėse, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose, bulvėse, špinatuose, pomidoruose, apelsinuose, žemuogėse. Tačiau ar pakankamai moteris gauna folio rūgšties tik iš maisto, labai sunku apskaičiuoti, todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, rekomenduojama papildomai vartoti folio preparatų.

Šaltuoju metų sezonu, kai saulės danguje itin mažai, reikėtų pasirūpinti ir papildomu vitamino D kiekiu. Jis itin reikalingas nėštumo ir žindymo metu – padeda formuotis būsimo mažylio kaulams ir stiprina imunitetą. Nedideli vitamino D kiekiai pasisavinami ir su maistu: jo yra riebiose žuvyse, kiaušiniuose ir mėsoje. Tačiau vis dėlto didžiausias reikiamas vitaminas D kiekis susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai). Rekomenduojama, kad veidas, delnai ir didžioji dalis rankų ir kojų per dieną tiesioginėje saulės šviesoje būtų 5 – 20 min. Lietuvoje saulėtų dienų nuo rudens iki pavasario vidurio itin mažai, todėl būtina naudoti vitamino D papildus.

Jei nėščiajai trūks vitamino D, jos organizmui bus sunku įsisavinti kalcį. Jo nėštumo metu kasdien reikia gauti 1200 mg, kitaip kasdieniam poreikiui būtiną kiekį organizmas „ištrauks“ iš kaulų ir dantų. Didžiausias kalcio šaltinis – pieno produktai: pienas, varškė, sūris. Tačiau jo gausu ir kituose produktuose: pavyzdžiui, šparaginėse ir juodosiose pupelėse, žiediniuose kopūstuose, migdoluose, žuvyje.

Antrą nėštumo trimestrą patariama didesnį dėmesį skirti vartojamiems baltymams, kai kūdikis auga sparčiu tempu. Patariama valgyti daugiau mėsos, žuvies, pieno produktų – tai pagrindiniai baltymų šaltiniai. Taip pat reiktų nepamiršti kiaušinių, riešutų bei ankštinių daržovių – taip bus galima užtikrinti visą amino rūgščių įvairovę.

Difolin maisto papildas sukurtas rūpestingoms nėščiosioms ir jų būsimiems mažyliams. Vienoje Difolin tabletėje yra rekomenduojamos nėštumo metu naudoti folio rūgšties ir vitamino D3 dozės. Tai pigiau ir patogiau nei dvi atskiros tabletės.

Užsakymo nr.: PT_72678464

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?