Miegant medžiagų apykaita sulėtėja net trečdaliu, nukrinta kraujospūdis, kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas bei kvėpavimas, daugiau išskiriama augimo hormono (daugiausia - pasiekus giliojo miego fazę, tarp 22-23 val.). Tuo pačiu metu atsiranda naujų jungčių nervų takams nutiesti, susiderina nervų sistema, kuri ir toliau nenutrūkstamai dirba. Vaikas miegodamas vėl išgyvena dienos potyrius ir taip tarsi pasikartoja žaidžiant ar mokantis įgytus įgūdžius. Todėl tėvai turėtų rūpintis, kad vaikas miegotų pakankamai. Kad miegas būtų ramus ir netrikdomas, svarbu vaikui leisti pabūti ir pajudėti lauke kasdien bent kelias valandas.

Mieguistumas yra vienas miego sutrikimų, daug retesnis nei nemiga, tačiau taip pat labai varginantis. Vaikas yra apsnūdęs, tarsi apdujęs, tampa piktesnis, irzlesnis, prislėgtos nuotaikos. Tokia būklė trukdo jo fizinei ir intelektinei veiklai. Jei mieguistumas trunka ilgai - mėnesį ar ilgiau, gali sulėtėti raida. Tačiau dažniausiai mieguistumas būna trumpalaikis, išnyksta kartu su jį sukėlusia priežastimi.

Miego stoka, sutrikęs dienos režimas

Tai dažniausia mieguistumo priežastis. Vaikui miego trūksta, jei per vėlai užmigdomas ir anksti keliamas, nemiega dieną, jei naktį dažnai prabunda, nes trukdo įvairūs dirgikliai (triukšminga aplinka, šviesa, tvankus, karštas oras, šaltis, ankšti drabužėliai). Blogai miegoti gali pervargęs, vakare prisižiūrėjęs baisių filmukų, išgėręs gėrimų su kofeinu (arbatos, gazuotų gėrimų), prisivalgęs šokolado, patyręs daug ne tik blogų, bet ir gerų įspūdžių, pasikeitus dienotvarkei. Mažylis blogai miega, kai serga, jam kvėpuoti trukdo sloga.

Mažakraujystė

Jei vaiko kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kūnelių) arba hemoglobino, kuris turi geležies ir perneša deguonį, išsivysto mažakraujystė. Vaikas pablykšta, jaučia nuovargį, jam silpna, norisi miego, pablogėja apetitas, dažniau plaka širdis. Kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų kraują. Jei tyrimas parodys mažakraujystę, nupirkite geležies papildų ir paisykite visų gydytojo nurodymų. Sureguliuokite mitybą, pasistenkite, kad vaikas su maistu gautų daugiau geležies.

Pakilusi ar nukritusi žemiau normos kūno temperatūra

Vaikui silpna, norisi miego, kai jis karščiuoja arba temperatūra žemesnė, negu įprastai. Pamatuokite temperatūrą.

Užkrečiamoji liga

Jei vaikas tampa mieguistas sirgdamas vėjaraupiais, raudonuke ar kita užkrečiamąja liga ir skundžiasi, kad skauda galvą, kaklą, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Skysčių stoka

Vaikui, kuris ne tik mieguistas, bet ir vemia ar viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. Todėl jam silpna, norisi prigulti, pasnausti. Duokite gausiai gerti arbatos, negazuoto mineralinio vandens, o kūdikį dažniau pažindykite arba pagirdykite mišinuku, vandenuku. Nepamirškite specialaus druskų tirpalo.

Trauma

Gali būti, kad vaikas pasidarė mieguistas, nes susitrenkė galvą. Jei iškrito iš vežimėlio ar lovelės ir todėl pasidarė vangus, mieguistas, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Vyresnio vaiko paklauskite, ar jis negriuvo ir nesusitrenkė galvos.

Cukraligė

Mieguistumas gali būti vienas cukrinio diabeto požymių. Jei vaiką dar ir troškina, jis dažnai ir gausiai šlapinasi, dažniau kvėpuoja, kreipkitės į gydytoją, kad patikrintų gliukozės kiekį šlapime ir kraujyje.

Apsinuodijimas

Mažas vaikas tyrinėja aplinką ir radę ką nors, kas jį labai sudomina, gali nuryti. Apsinuodijęs vaistais arba alkoholiu vaikas tampa mieguistas, vangus, gali net prarasti sąmonę, atsirasti traukulių, vemti, viduriuoti. Apklauskite jį ir būtinai patikrinkite namų vaistinėlę, ar joje nieko netrūksta. Supratę, kad mieguistumo priežastis - apsinuodijimas, paguldykite vaiką ant šono (pradėjęs vemti neužsprings) ir kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kai praslinks nelaimė, vaistams, alkoholiui ir buitinei chemijai raskite vietą, kurios vaikas nepasiektų.

Vaistų poveikis

Kai kurių vaistų (pvz., nuo alergijos) šalutinis poveikis yra mieguistumas. Pasitarkite su gydytoju, ar jų nereikėtų pakeisti kitais.

Depresija

Vyresniam vaikui mieguistumas gali išsivystyti prasidėjus depresijai, atsiradus psichikos sutrikimų. Tada užsitęsia bloga nuotaika, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais, vengia su jais bendrauti, tampa dirglus, nenori valgyti (arba, priešingai, valgo daugiau nei įprastai), sutrinka virškinimas, skauda galvą, sunku susikaupti. Skirkite kaip galima daugiau dėmesio vaikui, išklausykite ir būtinai pasitarkite su gydytoju.