Hormonų vaidmuo organizme
Hormonai – tai fiziologiškai aktyvios medžiagos, išskiriamos į kraują, limfą, tarpląstelinį skystį, kurios reguliuoja įvairius fiziologinius procesus, pavyzdžiui, medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, reprodukcines funkcijas. Hormonus gamina ne tik endokrininės arba vidaus sekrecijos liaukos, bet ir daugelis ląstelių, kurios išsidėsčiusios visame organizme, pavyzdžiui, smegenyse, virškinimo sistemoje, inkstuose. Tai difuzinė neuroendokrininė sistema. Hormonų pusiausvyros sutrikimas atsiranda, kai sutrinka hormonų kiekio pokyčiai organizme, ir gali pasireikšti daugybe simptomų, pavyzdžiui, nuovargiu, svorio pakitimu, nuotaikų ir apetito kaita, odos, plaukų ir vaisingumo problemomis.
Streso įtaka hormonams
Ryšys tarp streso ir hormonų sekrecijos intensyvumo yra susijęs su endokrininės sistemos sudėtingu valdymu per centrinę nervų sistemą, per pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašį. Ši sistema suaktyvėja, kai organizmas patiria stresą, ir išskiria tokius hormonus kaip kortizolis bei adrenalinas, kad padėtų organizmui susidoroti su stresu. Kortizolis vadinamas „streso hormonu“ ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą, kraujospūdį, elektrolitų kiekius bei imuninę sistemą.
Ilgalaikio streso poveikis organizmui
Kai stresas yra lėtinis ir ilgalaikis, kortizolio kiekis išlieka pastoviai padidėjęs, todėl sutrinka daugybė organizmo fiziologinių procesų – suprastėja miegas, darbingumas, pasireiškia nuotaikos, kraujospūdžio, svorio kitimas. Kortizolio kiekio svyravimai sutrikdo ir kitų hormonų, pavyzdžiui, estrogeno, testosterono, insulino, skydliaukės hormonų apykaitą. Pastarosios sutrikimai gali pasireikšti hipotiroze, kai skydliaukė nepakankamai aktyvi, ir hipertiroze, kai jos aktyvumas padidėjęs.
Moterims stresas gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus ir nevaisingumą. Taip yra todėl, nes stresas gali sutrikdyti subtilią moterų reprodukcinės sistemos hormonų, tokių kaip liuteinizuojantis hormonas (LH), folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir estrogenai, pusiausvyrą.
Stresas ir kortizolis gali lemti apetito padidėjimą ir svorio augimą. Tuomet riebalinis audinys daugiau kaupiasi pilvo zonoje, liemens srityje, vystosi metabolinis sindromas, lemiantis cholesterolio pakitimus, kraujospūdžio padidėjimą, rezistentiškumą insulinui ir angliavandenių apykaitos sutrikimus. Be to, kortizolis skatina gliukozės išsiskyrimą į kraują, taip suteikdamas organizmui greitą energijos šaltinį stresui įveikti. Tačiau, kai kortizolio kiekis išlieka padidėjęs, jis gali lemti nuolatinį cukraus kiekio kraujyje didėjimą ir ilgainiui prisidėti prie antro tipo diabeto išsivystymo.
Ilgai trunkantis ir nevaldomas stresas gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimą, o tai gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų atsiradimo. Todėl norint išlaikyti hormonų pusiausvyrą ir optimalią sveikatą, labai svarbu veiksmingai valdyti stresą ir laikytis sveikos gyvensenos įpročių. Tai gali būti reguliari mankšta, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymo metodai, pavyzdžiui, sąmoningumas ir meditacija. Na, o pastebėjus nerimą keliančius hormonų disbalanso simptomus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus endokrinologus, kurie suteiktų profesionalią pagalbą. Sužinoti daugiau apie šių specialistų teikiamas paslaugas arba užsiregistruoti vizitui pas juos galite čia: https://anteja.lt/gydytojai-specialistai/endokrinologai
Užsakymo nr.: PT_79780
