„Akmenėliai bate“

„Tenka dažnai girdėti, kad iššūkių keliantis elgesys atsiranda tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Tačiau taip nėra – tai, jog aplinkiniai nesupranta tokio elgesio priežasčių, nežino, ką daryti, kad prevenciškai tokio elgesio apraiškų sumažėtų, yra iššūkis mūsų vaikams. Šią temą labai gerai atskleidžia ir nagrinėja lektorė P. L. Fenger“, – sako Kristina Košel-Patil, asociacijos valdybos pirmininkė.

Nacionalinės autizmo konferencijos metu specialistė pasidalino savo darbine patirtimi ir konkrečiais pavyzdžiais parodė, kad elgesio priežastis neretai galima įvardinti ir net numatyti, tačiau tam reikia suvokimo, žinių ir pastangų. Iššūkių keliantis elgesys gali išbalansuoti mokyklos bendruomenę, nors supratus, kokios yra priežastys, daugeliu atveju tokio elgesio būtų galima išvengti.

P. L. Fenger pasitelkė autistiško paauglio Piterio pavyzdį, kad paaiškintų, kodėl mums atrodo, jog elgesys nenuspėjamas: „Penkiolikmetis Piteris, gyvenantis su mama ir tėčiu, turi savo įprastą pusryčių, kelionės į mokyklą rutiną. Tačiau vieną rytą situacija buvo ne tokia kaip visada:

Piteris pamatė, kad vienoje iš jo kojinių yra didžiulė skylė, apėmė nemalonūs pojūčiai, bet jis susitvardė, tačiau potyris tapo tarsi akmenėlis bate, nors ir galima eiti tolyn – bet nemalonu, prie pusryčių stalo nebuvo tėčio, kuris turėjo išvykti anksčiau, Piteriui kyla nerimas, tačiau jis susitvardo, jausdamas dar vieną akmenėlį bate, kelionė į mokyklą taip pat kitokia: autobuse pilna žmonių ir nėra kur atsisėsti. Visą kelią iki mokyklos autistiškam vaikinui tenka stovėti ir tai – jau didelė problema, kuri kelia nerimą ir įtampą – jau trečias grumstas šiandien.“

„Mokykloje Piterį pasitinka maloni mokytoja, kuri pasisveikina ir pasako, kad šiandien labai graži diena, ir paima vaikiną už rankos. Bet juk Piteriui rytas visai nebuvo malonus, ir vaikiną ištinka emocinė krizė. Jis tiesiog trenkia mokytojai per ranką – atstumia ją ir nubėga į klasę.

Taigi tai maloniai mokytojai atrodo, kad Piterio elgesys netikėtas, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, tačiau reikia suprasti, kad mokytoja neturi priešistorės apie tuos tris akmenėlius Piterio bate, kurie galėtų paaiškinti, kodėl kilo emocinė krizė. Labai svarbu, kad, dirbdami su autistiškais žmonėmis, suprastume, jog visuomet yra priežastis, gali būti, kad mes neįvertinome visų akmenėlių žmogaus bate“, – užbaigia pasakojimą P. L. Fenger.

Elgesys – tik ledkalnio viršūnė

Pasak specialistės, susidūrus su žmogumi, kuriam yra krizė, turime nepamiršti, kad tuo metu negalime kelti jokių reikalavimų. Afekto būsenos autistiškam asmeniui svarbu suteikti galimybę nusiraminti, o tik tuomet galime bandyti su juo pasikalbėti apie tai, kas nutiko ir kodėl.

„Kiekvienas iš mūsų stengiamės daryti, kas geriausia ir kas įmanoma tokioje situacijoje. Kai susiduriame su žmogumi, kuriam pasireiškia iššūkių keliantis elgesys, reikėtų suprasti, kad ne elgesyje yra bėda, ne pačiame daiktų mėtyme, rėkime, plaukų pešime ar verkime, tai yra tik ledkalnio viršūnė, tokio elgesio priežastys yra po vandeniu – nematoma ledkalnio dalis. Ir mums būtina išsiaiškinti, kas nutiko“, – įsitikinusi specialistė.

Kai kuriems autistiškiems žmonėms trūksta kūno vidaus procesų suvokimo, ką mes jaučiame, ko ne, suvokimo, ar esu pavargęs, ar ne. Iššūkių keliantį elgesį gali išprovokuoti nepatenkinti poreikiai. Pasak lektorės, pasitaiko atvejų, kad asmenys nemiega, nesupranta, kad reikia pavalgyti, o kai kurie valgo nuolat, kad galėtų jausti savo skrandį, ir tas jausmas juos tenkina. Tačiau kiti autistiški žmonės nejaučia alkio, bet juk jeigu esi alkanas, tampi labai piktas, tuomet kantrybės taurė labai greitai perpildoma. Tad labai svarbu išsiaiškinti, ar elgesys nekilo dėl nepatenkintų tam tikrų kūno poreikių.

Iššūkių keliantis elgesys gali kilti ir dėl komunikacijos problemų. Dalis autistiškų žmonių negali reikštis verbaliniu būdu – žodžiais, todėl būna, kad jie turi pasitelkti tam tikras strategijas ar net iššūkių sukeliantį elgesį komunikacijai. Lektorė pabrėžia, jog turėtume išmokti bendrauti su žmogumi, neturinčiu verbalinės raiškos, tokiais atvejais reikėtų padėti jiems išreikšti mintis simboliais, komunikuoti kitaip.

Tarp kitų galimų faktorių, lemiančių iššūkių keliantį elgesį, specialistė įvardijo ir susikaupusią įtampą. Autistiškiems žmonėms yra būdingas aukštesnis nerimo lygis, prie to prisideda ir reakcija į daugybę išorinės aplinkos dirgiklių (garsai, kvapai, šviesos ir pan.), kurie gali kelti papildoma stresą. Tai lemia, kad kai kurie autistiški žmonės nenori išeiti iš namų, o kai kurie patiria įtampą dėl lūkesčio bendrauti.

Padėti – ieškoti priežasčių

„Jei žinosime tokio elgesio priežastis ir bandysime jų išvengti, kur kas mažiau turėsime ir paties iššūkių keliančio elgesio protrūkių. Apmaudu, kad iki šiol Lietuvoje pasireiškus iššūkių keliančiam elgesiui, jį suvaldyti dažniausiai renkamasi vienu būdu – skiriant vaistus, tačiau tai ne visuomet yra teisingas pirmas sprendimas, nes pradėti reikia nuo priežasties paieškų“, – komentuoja K. Košel-Patil.

Pasak K. Košel-Patil, suprantama, kad mažam procentui autistiškų asmenų gali reikėti vaistų, bet daugeliu atvejų keistis turėtų aplinka, visuomenės požiūris ir elgesys. Todėl tokie lektoriai, kaip P. L. Fenger, mums yra labai svarbūs, nes geba parodyti, jog problema kyla ne dėl paties autistiško vaiko, priežastis slypi jo aplinkoje, aplinkinių elgesyje, o prie to prisideda labai daug faktorių.

Lektorė į Lietuvą atvyks gyvai jau rudenį ir tėvai, bei specialistai, norintys sužinoti daugiau ir giliau suprasti iššūkių keliančio elgesio priežastis, tai galės padaryti dar šiemet.“