Dažniausia priežastis - virusai 

Daugelis peršalusių vaikų kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų užkrato, kuris dažniausiai būna virusinis. Įprastai bakterijos kimba į darbą, kai joms kelią paruošia virusai. Užkratas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, ją dirgina, todėl atsiranda protrūkinis išvėpimas, kuris vadinamas kosuliu. Tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti jam atsikratyti ligas sukeliančio užkrato, dulkių dalelių ar smulkių svetimkūnių.

Sausas ir drėgnas 

Kai kosulys atsiranda dėl gerklės uždegimo, vaikas kosėja sausai, o vėliau tampa drėgnas. Sausas kosulys vaiką gali varginti, kai serga laringitu ar kt. Dėl užklupusio nosiaryklės gleivinės uždegimo (slogos) ir čia susikaupusių gleivinės išskyrų, bronchito, plaučių uždegimo mažylis kosėja drėgnai.

Darželis, gydytojas ir kosulys 

Vaikus dažniausiai vargina ūmus kosulys, kuris gali tęstis keletą savaičių (lėtinis trunka ilgiau). Jei mažylis rytais pakosėja vos 2-3 k., lėkti pas gydytoją tikrai nebūtina. Tačiau geriausiai būtų pirmomis 5-7 kosulio dienomis vaiko į darželį nevesti, nes yra pavojingas aplinkiniams. Jei mažylio imunitetas stiprus ir pats neįsisirgs, tikrai užkrės kitus.

Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, koks kosulys. Jei vaikas kas rytą kosėja ilgai, po 10-20 min., dieną taip pat pakosti, aišku, keliaukite pas gydytoją.  Taip pat jei vaikas ne tik kosėja, bet ir atsiranda kitų peršalimo požymių, sloga, jei kosėja ilgiau nei savaitę, reikėtų aiškintis priežastį su gydytoju. Gal vaikas kosėja dėl refliukso ar dėl to, kad namie rūkoma, o ne peršalęs?

Dažnai mamos svarsto, ar vaikui galima eiti į darželį, jei jau beveik sveikas, neturi temperatūros, yra žvalus, bet dar pakosėja. Jei po savaitės mažylis gerai jaučiasi, į darželį gali eiti. Per tiek laiko, jei nesukarščiuoja, dažniausiai pasveiksta. Kai kurios mamos skundžiasi, kad vaikas vos tik pasveiksta darželyje ir vėl serga, todėl yra priverstos atsisakyti ugdymo ir samdyti auklę. Vaikų ugdymo įstaigą lankantis vaikas virusine viršutinių kvėpavimo takų ligą „pasigauna" 8-10 k. per metus, vos ne kiekvienam mėnesiui tenka po vieną. Jei vaikas dažnai peršalęs kosėja, bet kosulys nesikomplikuoja bronchitu ar plaučių uždegimu, nieko bloga. Tačiau jei lengvas peršalimas dažnai virsta sunkia kvėpavimo takų liga, tokio vaiko į darželį nereikėtų vesti bent pavojingu laikotarpiu, rudenį, žiemos pabaigoje, kai siaučia gripas, ir pavasarį. Vaiką, linkusį įsisirgti, geriau palaikyti namie net ir sveiką.

Švelnios priemonės 

Vaiką pirmiausia ne gydykite vaistais, bet sukurkite sveikti padedančią aplinką, siūlykite jam daugiau skysčių, ypač jei kosėja sausai (kad kosulys sudrėgtų), ir prisiminkite liaudiškus priemones.

Aplinka. Būste palaikykite ne žemesnę nei 18-21° C kambario temperatūrą. Tačiau labai svarbu, kad ir nebūtų per karšta. 28-30° C karštis tikrai netinka, nes didelis temperatūros skirtumas lauke ir namie vaiką susargdina dar labiau. Be to, išsausėja ne tik oras, bet ir ligoniuko kvėpavimo takai, jam sunku atsikosėti. Jei patalpos, kurioje būna vaikas, oras sausas, reikia drėkinti.  

Garai. Kosėjančiam mažyliui labai sveika pakvėpuoti garais. Rytais po inhaliacijų kokią valandą neveskite vaiko į lauką. Vakare patartina procedūrą atlikti prieš einant miegoti.

Kojų vonelės. Labai gerai būtų prieš naktį kojas keliolika minučių pamirkyti šiltame vandenyje su druska (nuo 3 m.) arba garstyčių milteliais (maždaug šaukštas vonelei) ir užmauti šiltas kojinaites. Jei vaiką vargina sausas, spazminis kosulys, tinka garstyčių lapeliai ant krūtinės.

Vaistažolių arbatos. Joms tinka čiobreliai, ramunėlės, liepžiedžiai, gebenės, islandinė kerpena. Patartina ruošti tokio stiprumo, koks nurodytas ant pakuotės (dažniausiai 1 l vandens reikia valgomojo šaukšto žaliavos). Vaistažolių arbatos duokite kaip vaisto, o ne kaip maisto. Vaikui pakanka išgerti po pusę stiklinės arbatos 2-3 k. per dieną.

Gerklės skalavimas. Vaikui, kuris moka gargaliuoti, galima paruošti druskos tirpalo (stiklinei - 1 arbatinis šaukštelis) ir duoti paskalauti gerklę. Tinka šiltas ramunėlių užpilas. Vaikui galima į gerklę papurkšti aliejinio tirpaliuko.

Pastilės ir sirupai. Kartais mamos sako vaikui davusios 5-7 pastiles, bet nepadėjo. Pastiles, kurios turi cheminių nuskausminamųjų ar dezinfekuojamųjų medžiagų, sučiulpti reikia po valgio ir nors valandą nieko nevalgyti, negerti, kad ilgiau išliktų poveikis gerklėje. Žolines pastiles galima duoti dažniau, bet pasitarus su gydytoju, kad vaikas nečiulptų vienos paskui kitą. Taip galima perdozuoti. Pastilės - ne saldainiai.

Medus. Medaus, kuris turi bakterijas naikinančių savybių, galima duoti nuo 5-6 m., tačiau po mažai, pačiulpti pakabinus ant šaukštelio galo - ir tik tam, kuris nealergiškas.

Kaip vartoti sirupą, net ir pagamintą iš žolyčių, taip pat būtina pasitarti su gydytoju. Jis pasakys, kokio ir kiek vaikui reikėtų, kelias dienas ar savaitę reikia vartoti.

Kaip pastebėti, kad vaikui prasideda rimtesnė liga - bronchitas ar plaučių uždegimas?

Kai liga komplikuojasi, pasikeičia kosulio pobūdis (jei buvo sausas, pasidaro drėgnas), pasunkėja, padažnėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, nepūlingoji virsta pūlingąja sloga. Tada tikrai būtina kreiptis į gydytoją, kad atliktų kraujo tyrimus (ištirtų C reaktyvinį baltymą) ir nustatytų, ar nėra pūlingosios infekcijos. Ją aptikus skiriama vaistų nuo bakterijų. Plaučių šviesti gydytojas neskuba, nebent tikrai įtaria uždegimą.