Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Vaikas žnaibosi: kaip tinkamai sureaguoti, kad tai nepasikartotų

Sunerimusi mama klausia psichologės patarimo, kaip tinkamai reaguoti į savo dukrytės žnaibymąsi. Metų ir trijų mėnesių mažylė ne kartą yra skaudžiai įžnybusi ir tėčiui, ir močiutei.

Mama klausia:

„Mano vaikui metai ir trys mėnesiai. Dukrytė kažkodėl žnybia į kaklo sritį savo tėčiui ir močiutei (tėčio mamai), o man – ne. Ar taip ji pyksta dėl kažko? Aišku, po tokio poelgio močiutė labai supyksta ant mano dukters, o tada būna daug ašarų, kad jos ant rankų nepaima“.

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Džiaugiuosi, kad nusprendėte pasidalinti savo sunkumais. Laiške rašote, kad Jūsų dukra žnaibosi, ir šis jos elgesys Jus neramina, bandote suprasti tokio elgesio priežastis. Džiugu, kad neliekate viena su tuo, kas jaudina, ir ieškote pagalbos.

Dauguma vaikų iki 3 metų amžiaus dar ne visuomet geba išreikšti savo jausmus ar poreikius žodžiais, todėl dažnai juos atskleidžia fiziniais veiksmais, tokiais kaip žnaibymasis, kandžiojimasis, draskymasis, mušimasis ir kt. Žnaibymasis yra vienas tų būdų, kurį pasirinko Jūsų vaikas savo jausmams, poreikiams, troškimams išreikšti. Vaikas, taip elgdamasi, neturi sąmoningo tikslo nuskriausti, įskaudinti tėvelį, močiutę ar kitą asmenį. Paprastai toks elgesys net nėra nukreiptas į konkretų asmenį. Jūsų dukra bei visi kiti maži vaikai, kurie žnaibosi, kandžiojasi, draskosi, mušasi, dažniausiai neturi jokių piktų ketinimų Jūsų ar Jūsų artimųjų atžvilgiu, jie nėra agresyvūs.

Vaikas, kuris žnaibosi, gali sulaukti negatyvių aplinkinių komentarų apie save. Negana to, kiti suaugusieji, vaikai gali pradėti vengti besižnaibančio vaiko. Tokios aplinkinių socialinės reakcijos gali būti labai žalingos vaiko teigiamo savęs suvokimui, socialinių santykių užmezgimui ir jų išlaikymui.Psichologė Živilė KAUJALĖ
Tiesa, nors žnaibymasis ir yra vienas iš būdų, kuriuo kūdikiai ir maži vaikai dažnai išreiškia savo jausmus ir poreikius, tenka pripažinti, kad toks jausmų ir poreikių išreiškimo būdas nėra adaptyvus. Vaiko žnaibymasis gali sukelti diskomforto, pykčio, nepasitenkinimo jausmus, taip pat toks elgesys gali sukelti nedidelius fizinius sužalojimus kitiems suaugusiems ir vaikams. Vaikas, kuris žnaibosi, gali sulaukti negatyvių aplinkinių komentarų apie save. Negana to, kiti suaugusieji, vaikai gali pradėti vengti besižnaibančio vaiko. Tokios aplinkinių socialinės reakcijos gali būti labai žalingos vaiko teigiamo savęs suvokimui, socialinių santykių užmezgimui ir jų išlaikymui.

Tai ką gi daryti, kad Jūsų dukrytės žnaibymosi elgesys reikštųsi rečiau arba visai išnyktų? Štai kelios rekomendacijos, kurios galėtų Jums padėti.

Pirmiausiai pamėginkite išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Jūsų dukra žnaibosi. Pasistenkite apsvarstyti įvairius veiksnius, susijusius su dukros žnaibymosi situacijomis: kas vyksta prieš pasireiškiant dukros žnaibymosi elgesiui, kur tai įvyksta, su kuo ir kokioje aplinkoje Jūsų dukra būna, kokia veikla Jūsų mažylė užsiima ir kt. Galite pabandyti pastebėti, ar Jūsų dukrytė būna pavargusi, alkana, išsigandusi, galbūt jai nuobodu arba, priešingai, aplinka yra pernelyg stimuliuojanti? Gabūt žnybdama kitam asmeniui Jūsų dukra reaguoja į aplinkos, žmonių pasikeitimus, o gal tai reakcija į išsiskyrimą su Jumis? Taip pat stebėjimo metu savo dėmesį galite atkreipti į žmonių, kuriems Jūsų dukra įžnybė, reakcijas. Galbūt tėvelio ir močiutės reakcijos pastiprina žnaibymosi elgesį ir tokį elgesį Jūsų dukra yra linkusi kartoti, kad sulauktų trokštamų tėvelio, močiutės reakcijų, dėmesio? Kuo aiškiau suprasite situacijas, kuriose pasireiškia Jūsų dukros žnaibymosi elgesys, tuo lengviau Jums bus tokias situacijas suvaldyti ir keisti.

Antra, rekomenduoju pagalvoti apie tai, kokių konkrečių veiksmų Jūs galėtumėte imtis tuo momentu, kai Jūsų dukra žnybia kitam asmeniui. Noriu su Jumis pasidalinti keliomis mintimis:

  • Dauguma tėvelių jaučia stresą, nerimauja dėl vaiko žnaibymosi elgesio. Patirdami stresą tėveliai gali tapti nekantrūs, šaukti ant vaikų ir kitaip neadekvačiai elgtis vaikučių atžvilgiu. Jei ir Jūs tokiose situacijose jaučiate vidinę įtampą - giliai kvėpuokite ir pasistenkite išlikti rami. Jums pavyks!

  • Jei pastebite, kad Jūsų dukra ruošiasi žnybti kitam asmeniui, galite pabandyti nukreipti jos dėmesį: pakvieskite kartu pažaisti kaladėlėmis ar užsiimti kita vaikui patinkančia veikla.

  • Jei Jūsų dukra žnybimo veiksmą atliko, galite pabandyti ramiai atskirti dukrytę nuo žmogaus, kuriam ji įžnybė. Ramiu ir švelniu balsu pasakykite: ,,Stop, močiutei skauda, kai žnybi". Rekomenduoju veiksmais parodyti, trumpai paaiškinti dukrytei, kokius jausmus sukelia toks jos elgesys kitam žmogui, pvz., „Kai įžnybi, močiutė liūdi, jai skauda". Niekada nežnybkite vaikui atgal, norėdama parodyti, kad toks elgesys sukelia skausmą. Niekas neturi teisęs žnaibyti ar kitaip skriausti savo vaiko.

  • Dažniausiai būna taip, kad tėveliai, pamatę, kad vaikas įžnybė, nedelsdami puola drausminti vaiką ir tokiu būdu vaiką tik apdovanoja savo dėmesiu. Šiuo konkrečiu atveju net ir neigiamas tėvų dėmesys gali paskatinti vaiko nepageidaujamo elgesio pasikartojamumą. Vaikas, pastebėjęs, kad būtent jo žnaibymosi veiksmas jaudina tėvus labiau nei kiti jo atliekami veiksmai, bus linkęs ir toliau šiuos veiksmus kartoti. Atsižvelgiant į tai, neverskite savo vaiko atsiprašyti už savo elgesį ir neskirkite jam papildomo dėmesio, kuris, kaip jau išsiaiškinome, gali paskatinti Jūsų dukros nepageidaujamo elgesio pasikartojamumą ateityje. Žmogui, kuriam įžnybė mergaitė, galite pasakyti, kad apgailestaujate dėl to, kas nutiko, ir suprantate, kad žnaibymasis žeidžia. Stebėdama Jus ir Jūsų elgesį, dukra mokysis empatiško reagavimo į kitus žmones, jų sunkumus, jausmus.

  • Siekite, kad Jūsų auganti dukrytė išmoktų adaptyvesnių būdų savo poreikiams, jausmams reikšti. Labai svarbu su vaikučiais kalbėti apie jausmus, juos įvardinti, tuomet augdamas vaikas lengviau suvoks savo, kitų jausmus, tikėtina, kad ir lengviau tvarkysis su jais. To mokantis linkiu Jums didžiulės kantrybės, nes naujų ir adaptyvių emocijų raiškos būdų mokymasis vaikučiams gali užtrukti.

Pabaigoje noriu pasidžiaugti, kad bandote suprasti savo dukros elgesį, ieškote būdų, kaip atliepti jos poreikius. Jaučiu Jūsų rūpestį ir tai, kaip stipriai mylite savo mažylę! Vaikui labai svarbu žinoti, kad yra mylimas besąlygiškai, nesvarbu, ką jis bedarytų!

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?