Kaip į žinią reagavo Andrius?
"Su neslepiamu dideliu džiaugsmu, - sako Ilka. - Jis seniai norėjo tapti tėvu, kartais man atrodydavo, kad jis vaiko nori net stipriau už mane. Ir štai pagaliau jo noras išsipildė. Andrius nuolat glosto, bučiuoja mano pilvuką, kalbasi su juo. Ir man tai labai patinka. Žinau – jis bus puikus tėvas. Kai neseniai lankėmės Namibijoje pas mano tėvus, paėmiau ant rankų brolio sūnų. Jam – devyni mėnesiai. Andrius sakė norįs, kad greičiau tas laikas eitų, taip norisi mūsų kūdikėlį paimti ant rankų".
Kaip jiedu ruošėsi nėštumui? O gal sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms net nereikia ruoštis?
"Šis klausimas labai teisingas ir geras. Kažkaip ypatingai tikrai nesiruošiau, viskas vyko greičiau nesąmoningai. Jau kurį laiką iki pastojant, kai pradėjome dažniau kalbėti apie tai, kad norime artimiausiu metu tapti tėvais, aš nesąmoningai dariau vienus ar kitus sprendimus, vedančius mane šio tikslo link, - sako Ilka. - Pavyzdžiui, iš pradžių norėjau dalyvauti fitneso varžybose, galvojau: po to pastosiu, gimdysiu, auginsiu kūdikį, bus pertrauka. Tačiau vidinis balsas mane sustabdė nuo varžybų, nusprendžiau, kad geriau tegu mano organizmas pabūna ramesnėje būsenoje, nepatiria jokių išbandymų, kurių nori to ar nenori duoda pasirengimas varžyboms.
Paprasčiausiai nebenorėjau organizmo įsprausti į griežtus fizinio krūvio ir mitybos rėmus. Antras dalykas, kuris intuityviai pasikeitė, – sporto salėje pradėjau mažiau save fiziškai apkrauti. Net Andriui, pamenu, pasakiau, kad nebesuprantu, kas man nutiko, bet nebenoriu savęs spausti, noriu labiau pasaugoti. Tik vėliau supratau, kad mano kūnas pats ruošėsi didžiajam įvykiui. O pastojau, kai nusprendėme, kad jau laikas, maždaug per porą mėnesių".
Visą interviu skaitykite vasario žurnalo "Tavo vaikas" numeryje. O žurnalą nusipirkti (kaip ir ankstesnius numerius) galite internetu (PIRKTI), taip pat turime nuostabių prenumeratos pasiūlymų ir dovanų (PRENUMERUOTI).
