Šiandien matome gausybę iniciatyvų, kurios ragina gyventojus gyventi tvariau, padėti sunkiau besiverčiantiems ar nuo karo bėgantiems žmonėms. Dauguma tų iniciatyvų tik dabar kuriasi ir ieško būdų, kaip geriausiai dirbti. Kaip jūs vertinate šiuos paramos veiksmus?
Mano širdis džiaugiasi, matant tiek daug vienybės. Manau, mūsų tauta šiuo metu demonstruoja gražų sutelktumą ir įrodo, kad ištikus nelaimei, galime būti ypatingai geri, atjaučiantys, dosnūs.
Įvairios paramos iniciatyvos taip pat puikiai tai iliustruoja, vis dėlto, manau, labai svarbu suvokti, kad parama – tiksliau jos rinkimas, dalijimas, visas koordinavimas – tai sudėtingas, kompleksinis procesas. Ypatingai kalbant apie pagalbą daiktais, kuri šiuo metu yra itin suintensyvėjusi.
Aš matyčiau čia daug iššūkių, mat pagalba visų pirma turi būti ori. Dažnai, kad ir norint gero, atiduodami daiktai būna tik pusėtinos, o kartais ir apverktinos kokybės. Žinoma, kiekvienas turime individualų suvokimą apie vertę, tačiau privalome atidžiai apgalvoti poreikį.
Svarbu, kad toji parama nebūtų tik atsikratymas nereikalingais daiktais, nes vėliau jie vis tiek tūnos kampe, sudarant nepalankias aplinkybes ir pačiam paramos gavėjui. Juk kaip jis tą paramą išmes? Rodos, ir nepatogu, ir negražu. Taigi, paramos iniciatyvų mechanizmas turi būti grįstas ne tik gerais norais – čia būtinas įdirbis, itin atsakingas požiūris, rimtas koordinavimo procesas.
Sakykite, o kaip šiame kontekste atrodo „Mamų mugė“ ir ją papildanti suaugusiųjų – moterų ir vyrų drabužiais bei įvairiais daiktais skatinanti mainytis – „Mugė plius“? Kuo jos kitokios nuo visų kitų inciatyvų?
Šiais „mainais“ užsiimame užsiimame jau dešimtmetį ir dusyk per metus savo rankomis apdirbame didelį kiekį daiktų. Kiekvienais metais suskaičiuojame jų iki pusės milijono. Nesinori girtis ar lygintis, tačiau esame pilnai išdirbę mechanizmą, kuris pateisina bet kokius mūsų ir visų dalyvaujančių lūkesčius. Priešingu atveju, atsisakytume mugių.
Nuo paprastos paramos, pirmiausiai, skiriamės, žinoma, tuo, kad čia už daiktus yra mokestis, tačiau jis simbolinis. Matome labai aiškią tendenciją – tiek, kiek žmogus „uždirba“ iš savo daiktų mugėje, tiek jis ir išleidžia.
Paprastai mugėje susirenka labai panašias intencijas ir tikslus turintys žmonės, ir tos mintys nėra užsidirbti pinigų – jos orientuotos į apsimainymą. Tai „šeima-šeimai“ reiškinys, kuris be viso ko yra labai daugiasluoksnis. Tai reiškia, jog kiekvienas partneris gali skirti tam tikrą procentą nuo uždirbtų pinigų paramai, taip pat neparduotus daiktus mes atiduodame labdarai.
Mes skatiname remti ir dalytis, tačiau tai ne prievolė, o kiekvieno laisvas pasirinkimas. Vis dėlto, matome ir džiaugiamės, kad pastaraisiais metais daugėja tų, kurie nori ir 100 proc. gautų pajamų skirti paramai.
Esate sukaupę labai didelę patirtį – dirbate jau dešimtmetį. Tai rodo veiklos tęstinumą ir jūsų įdirbį. Kas pasikeitė per šį laiką: ko išmokote jūs ir dalyviai?
Pirmiausiai, manyčiau, kad žmonių motyvacija dalytis ir mainytis daiktais yra smarkiai išaugusi. Visuomenė mokosi neprisirišti prie daiktų, nesuaugti su materialiais dalykais. Aš ir pati per tą dešimtmetį ugdžiausi ir turėjau tikslą išsivaduoti nuo daiktų, kuo mažiau juos sureikšminti. Visą tai pasiekėme kartu, būdami bendrystėje, kalbėdami – mugės žmonės užkrečia vieni kitus gerais pavyzdžiais, daugelis kalba, kad tokie mainai teikia didžiulį vidinį pasitenkinimą, išlaisvina nuo daiktų ne tik fiziškai, bet morališkai.
Organizuojamos mugės būna labai didelio masto tiek prekeivių, tiek lankytojų prasme. Ką jau kalbėti apie daiktus, kurių kasmet parduodama apie 200 tūkst. vienetų, o paaukojama iki 100 tūkst. Akivaizdu, kad tokio dydžio renginiui reikia labai aiškiai sustyguoto organizavimo. Kokie didžiausi iššūkiai? Kokios pagalbos paramos, o galbūt įrankių, labiausiai trūksta organizuojant tokio pobūdžio veiklą?
Iššūkių tikrai apstu, tačiau tam ir dirbame visus metus, skirdami papildomą savo laiką nuo pagrindinių veiklų, kad galiausiai turėtume visas puses tenkinantį rezultatą. Su metais mes labai ištobulėjome, tapome skaitmenizuoti, tad mugės organizatoriai savo dėmesį gali nukreipti į kitus svarbius koordinavimo darbus.
Džiaugiuosi, kad turime patyrusią, ilgametę komandą, ištikimų savanorių – su jais iššūkiai visuomet įveikiami. Kad ir kaip keistai skambėtų, didžiausias iššūkis yra komunikacija su partneriais – t.y. labai aiškiai išdėstyti taisykles ir užtikrinti, kad jie jų laikytųsi. Suvaldyti didžiulius srautus žmonių, pasirinkti tinkamą komunikaciją – tai didelis uždavinys.
Kaip prie mainų gali prisidėti kiekvienas žmogus? Kokią naudą gauna tiek atnešantys mainams savo daiktus, tiek ieškantys ko nors įsigyti?
Kiekvienas žmogus prie mainų prisidėti gali pagal poreikį: tapti partneriu, savanoriu, pirkėju ar rėmėju. Jų nauda, kaip jau minėjau, yra daugialybė. Ši mugė nebėra tik apie tvarumą, suteikiant daiktams naujus gyvenimus. Ji nėra ir apie ekonominį išskaičiavimą, nes tai tiesiog prieštarauja mainų filosofijai. Sakyčiau, iniciatyva daugiausiai siejasi su moraliniu pasitenkinimu, ateinančiu per atradimus, per dalijamasi. Ir tai galioja tiek parduodantiems, tiek perkantiems.
Prie jūsų iniciatyvos kasmet prisijungia būrys žinomų žmonių. Šiemet matome, kad savo daiktus aukoja Beata Nicholson, Ieva Zasimauskaitė, Dovilė Filmanavičiūtė, Erika Purauksytė, Merūnas ir Erika Vitulskiai, Indrė Kavaliauskaitė, Jurga Baltrukonytė, Rūta Mikelkevičiūtė, Laura Mazalienė, Justinas Lapatinskas ir kiti. Kaip pavyksta pritraukti tokius žmones?
Tiesą sakant, šie žmonės patys pritraukia vieni kitus, nes žinia apie mugę sklinda iš lūpų į lūpas. Turime ilgamečius iniciatyvos palaikytojus, kurie tarsi mecenatai dalijasi mainų naujienomis, primena idėją, bet labiausiai, matyt, jungtis prie mugės bendruomenės skatina požiūris į daiktus, į dalijimąsi. Manau, daugeliui šių žymių žmonių toks gyvenimo būdas yra artimas, todėl jie labai natūraliai įsitraukia.
Šiemet didesnis būrys visuomenininkų ir garsių žmonių jungiasi dar ir dėl to, kad per šią platformą nori padėti Ukrainai. Noriu pasidžiaugti ir išreikšti dėkingumą, jog dėl šio kilnaus tikslo šiemet įsitraukė ne tik žinomi žmonės, bet ir parduotuvės bei prekių ženklai. Savo kūrybą – t.y. visiškai naujus daiktus ir drabužius, kurių bendra vertė siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų – aukojo lietuvių dizainerių duetas „MK drama queen“, dizaineris Robertas Kalinkinas, vyriškų drabužių parduotuvė „Suitsupply“. Visos surinktos lėšos už jų suaukotus ir parduotus daiktus bus skirtos nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams. Jei šią iniciatyvą palaiko ir kiti prekių ženklai, skatiname jungtis bei prisidėti prie pagalbos.
Kaip matote mugę ir mainus ilgalaikėje perspektyvoje? Ar išliks šios iniciatyvos aktualumas?
Neabejotinai tikiu šviesia šios didelės idėjos ateitimi bei plėtra. Pirmiausiai, manau, taip yra todėl, kad dabar gyvename be klišių, jog gėda ar nesmagu turėti padėvėtą rūbą, panaudotą daiktą – ateityje tvarumas ir sąmoningas, tikiu, bus dar aktualesni. Labai norėčiau, kad mugės iniciatyva būtų įgyvendinama ir mažesniuose miestuose, kad mainai taptų įprastu kasmetiniu reiškiniu mūsų visuomenėje.
Šių metų „Mamų mugė“ ir „Mugė plius“ vyksta iki kovo 27 dienos. Vilniuje mugės įsikūrusios partnerių „Gariūnų verslo parkas“ erdvėse, Kaune – prekybos miestelyje „Urmas”. Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Mamų mugė“ ir „Mugė plius“ galima rasti tam skirtoje interneto platformoje mainai.eu.
