Prenatalinės (iki gimdymo) psichologijos tyrimai rodo, kad vaikai sapnuoja dar gyvendami mamos pilve. Manoma, kad jau nuo 24–os nėštumo savaitės kūdikio miegas susideda iš dviejų fazių – lėtosios ir greitosios. Kaip tik šios metu ir sapnuojama.
Gimę mažyliai ne tik miega daugiau negu mes, suaugusieji, bet ir miegas turi dvigubai daugiau greitojo miego fazių. Vadinasi, ir sapnuoja daugiau.
Kadangi miegant, kaip ir, pavyzdžiui, žaidžiant, yra stimuliuojamos panašios smegenų zonos, galima sakyti, kad miegodami kūdikiai... mokosi. Taigi miegas yra labai svarbus vaikui, jo sveikatai ir vystymuisi.
Maži vaikai nesupranta, kad naktį matyti vaizdai, patirti išgyvenimai tėra sapnas. Tik paaugę vaikai gali atskirti, kur sapnas, o kur – tikrovė. Maždaug 90 proc. mažųjų, sulaukusių penkerių šešerių metų, atskiria sapną nuo tikrovės.
Sapnai – dienos įspūdžių kratinys. Kūdikiai sapnuoja ne tik malonius sapnus, bet ir košmarus. Ir tai visiškai suprantama. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai labai sparčiai vystosi, kiekvieną dieną išmoksta ką nors naujo, patiria gausybę naujų įspūdžių. Visa tai atsispindi sapnuose.
Dažniausiai nėra reikalo nerimauti dėl to, kad vaikas sapnuoja košmarus. Jie yra įprastos vaikų raidos dalis. Kas kita, jei košmariški sapnai turi įtakos vaiko elgesiui dieną arba kai juos vaikas sapnuoja nuolat ilgą laiką. Tokiu atveju tėvai turėtų kreiptis į specialistus.
