7 vaiko raidos etapai, kurie nulemia tolesnį žmogaus gyvenimą

(2)

Geštalto krypties psichoterapeutės, kūno terapeutės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė - Pavliuk yra EMBO terapijos Lietuvoje įkūrėjos. Savo užsiėmimuose specialistės naudoja meditacijos, jogos, psichoterapijos pratimus, tai pat remiasi „Bodynamic“ idėjomis.

Su EMBO terapijos įkūrėjomis Inga Barakūniene ir Laura Ragulskyte - Pavliuk susitikome pakalbėti apie sąmoningą ir pozityvų vaiko auginimą, remiantis jo 7 raidos etapais nuo gimimo iki 12 metų. Šie septyni raidos tarpsniai atėjo iš „Bodynamic“ metodo („Bodynamic“– tai kūno terapijos kryptis, kurios autorė – danė Lisbeth Marcher).  


Laura Ragulskytė-Pavliuk ir Inga Barakūnienė užsiėmimų metu didelį dėmesį skiria pratimams ir užduotims atitinkamoms kūno dalims, taip pat pokalbiams su moterimis.
Laura Ragulskytė-Pavliuk ir Inga Barakūnienė užsiėmimų metu didelį dėmesį skiria pratimams ir užduotims atitinkamoms kūno dalims, taip pat pokalbiams su moterimis.
Asmeninio albumo nuotr.


1 stadija. SAUGUMAS. Nuo vaisiaus užsimezgimo iki 3 mėnesių.


Šiuo laikotarpiu formuojasi saugumo jausmas, nulemiantis, kaip žmogus jausis vėlesniuose savo gyvenimo etapuose. Ateinančiam į šį pasaulį vaikui reikia maksimalaus saugumo. Jeigu mama nenorėjo kūdikio, turėjo didelių konfliktų su kūdikio tėčiu, svarstė negimdyti, sunkiai sirgo nėščia, patyrė netekčių ir didelį emocinį stresą, vaikas gimsta nesaugus – „Manęs nenorėjo“. Ką galima padaryti šiuo laiku? Kalbėtis su vaiku jam esant dar pilve ir jau gimus, siųsti tokias žinutes: „Aš tavęs laukiu/ Pasaulis tavęs laukia/ Tu esi saugus/ Pasaulis tave priima tokį, koks tu esi/ Pasaulyje gera“. Šios žinutės yra ne šiaip sau sugalvotos – žodžiai turi energetinį užtaisą, siunčia saugumą, priėmimą ir ramybę. Taip ramindama vaiką, nusiramina ir pati mama. Pavyzdžiui, naujagimis verkia ir mama nežino, kaip jam padėti. Tokios žinutės padeda nurimti abiem, yra tarsi instrukcija, ką daryti. Ir vėlesniuose vaiko raidos etapuose tinka sakyti šias žinutes, ypač, jei vaikas auga nepasitikintis, neužmezga kontaktų su kitais vaikais.


2 stadija. POREIKIAI. Nuo 1 mėnesio iki 1,5 metų.


Šiuo laikotarpiu kūdikis ima vartytis, griebti žaislus, pradeda sėdėti, šliaužioti, vaikščioti. Nebe pasaulis (mamos pavidalu) ateina pas jį, o jis pats „siekia“ pasaulio. Vaiką supa daug impulsų, jis jaučia didelį poreikį imti. Šiuo laikotarpiu tėvai turi suteikti vaikui kuo daugiau laisvės šliaužioti, kad vaikas suprastų, kas yra jo kūnas ir ką jis gali. Tuo tarpu, kas dažnai nutinka? Mama dirba savo darbus, o vaikas „uždarytas“ kėdutėje, manieže, nuolat girdi: „Negalima“, „Pasitrauk“, „Neliesk“ ir pan. Arba apdeda tėvai vaiką žaislais ir piktinasi, kad jam tai neįdomu. Taip, mamai reikia pagaminti pietus ir atlikti kitus darbus, bet kai laikas skiriamas vaikui, leiskite jam tyrinėti – laisvai šliaužioti, judėti, kuo daugiau pajausti savo kūno jėgą.


Nereikia skubėti patarnauti vaikui: „Imk, paduosiu“, jei jis nori pasiekti vieną ar kitą daiktą pats. Taip formuosis įgūdis, kad „mano pastangų nereikia, aš ir taip viską gausiu“.


Kita klaida – kai tėvai neatpažįsta tikrųjų vaiko poreikių. Pavyzdžiui, vaikas verkia, nes yra alkanas, o tėvai jį vietoj to, kad duotų valgyti, nešioja. Taip vaiko poreikiai ir norai pakeičiami kitkuo, jam siunčiama žinutė: „Tu pats nežinai, ko nori“. Suaugęs toks žmogus nebejaus savo tikrųjų impulsų: nori kito darbo, bet tiks ir šis, siūlomas; baigęs mokyklą nežinos, ką nori studijuoti... Be abejo, tobulų mamų nebūna, atpažinti vaiko poreikius reikia laiko, tačiau svarbu stengtis įsiklausyti į vaiką, suprasti emociškai, ko jis nori.  


Suaugusiems žmonėms, kurie nežino, ko nori, savo užsiėmimuose naudojame pratimą, kurio metu patariame... pašliaužioti. „Bodynamic“ sako, kad psichologinis šliaužiojimo tikslas yra eiti siekti, griebti, imti tai, ko nori. Jei už šliaužiojimą atsakingas raumuo yra suglebęs, žmogus fiziškai neturi impulso ir nežino, ko nori, ko siekti.  


3 stadija. AUTONOMIJA/RIBOS. Nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų.


Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas, nes vaikas pradeda suprasti, kad kažkas yra galima, o kažkas – ne. Pavyzdžiui, mama siurbia kilimą, vaikas irgi nori. Taip, siurblys sunkus, kažin, ar vaikui pavyks, bet jis turi pabandyti. Vaikui reikia pajusti savo jėgą ir ribas. Nereikia sakyti: „Pasitrauk, tu per mažas, čia per sunku“. Su mamos priežiūra vaikui reikia leisti saugiai patyrinėti siurblį, jei reikia, atspindėti: „Matau, kad tau sunku ir tu pyksti. Kai užaugsi, galėsi pakelti siurblį“. Jei vaikas nori pjaustyti agurką, nereikia jam duoti aštraus peilio, bet su jo peiliuku saugiai reikia leisti pabandyti. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikui nieko neleidžiama, vėliau mokykloje, patyręs pirmą nesėkmę, vaikas nebenorės daugiau bandyti.


Pasitaiko, kad mama ar tėtis prašo vaiko suvalgyti viską, kas įdėta į lėkštę. Tada vaikui nesiformuoja įgūdis suprasti, kur jo riba: „Kiek noriu valgyti, kiek – ne, ką mėgstu, ko nemėgstu“. Jei vaikui šilta, būna, kad jis atsisega, o mama užsega, nes jai atrodo, kad sušals. Kaip vaikui suprasti, kada jam iš tiesų šalta? Tai nereiškia, kad reikia leisti visai nevalgyti ar leisti eiti basam žiemą, bet saugioj aplinkoj galima leisti bandyti savo ribas.


Negalima vaiko gąsdinti: „Jei neklausysi, tave paliksiu/atiduosiu policininkui“, nes norėdamas išlaikyti kontaktą su mama ir būti geras jai, vaikas atsisakys savo poreikių ir nebejaus ribų. Panašiai neigiamai veikia ir tėvų pasakymas vaikui: „Taigi jau nebeskauda, neverk“. Toks vaikas, jau užaugęs, nemokės pasakyti NE, dirbs viršvalandžius, nes pasąmonėje bijos to „policininko“ iš savo vaikystės.  


4 stadija.VALIA. Nuo 2 iki 4 metų.


Šio amžiaus vaikai pradeda ieškoti balanso: bando pusiausvyrą vaikščiodami šaligatvio kraštais, ieško būdų, kaip gauti tai, ko nori: rėkti, griūti ant grindų parduotuvėj ar geriau rinktis taikesnį būdą tikslui pasiekti.

Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą. Geriausiai vaikai mokosi matydami tėvų pavyzdį. Jeigu nusprendėte kažką, laikykitės susitarimų, nes vaikai bando savo valią per tėvų kantrybę. Klausimą „Ar galima saldainio?“ jie gali užduoti daug kartų. („Juk jei 78 kartą paklausiu, gal visgi man duos saldainį?“). Tėvai turi liudyti: „Matau, tu nori saldainio. Bet prieš miegą saldainių nevalgom, tokia mūsų namų taisyklė“.


Neretai nutinka, kad pradėjęs darbą vaikas nebaigia jo. Štai labai norėjo kepti pyragą, pradėjo, bet per sunku ir nori mesti. Tėvai turi padėti pabaigti šį darbą ir būti šalia. Nepalikti vaiko vieno. „Tu jau didelis, užsirišk batus“ - ar tikrai jis tą gali? O gal vaikui per sunku? Tėvų užduotis – duoti vaikui erdvės padaryti tai, ką jis nori, bet neužkrauti atsakomybės daryti tai, kam jis per mažas. Ir priešingai – nedaryti už vaiką per daug.


Labai svarbu atskirti vaiko veiksmus nuo jo asmenybės. Pasakymai: „Tu blogas, kad sudaužei vazą“, „Tu toks negeras buvai, kad susimušei“ formuoja vaiko identitetą. Jis nesupranta, kad tėvai komentuoja jo veiksmą, o ne jį patį. Kas belieka vaikui, kuris tik ir girdi, kad yra „negeras, nes mušasi“? Komentuodami vaiko veiksmą, priimkite ir atspindėkite jo jausmus: „Tu sudaužei vazą ir dabar liūdi“. Jeigu vaikui atspindima, jis mokosi suvokti, kas vyksta su juo ir kitais, prisiima atsakomybę už pasekmes. Labai svarbi sąlyga, kad tėvai tokiose situacijose išliktų ramūs. Auklėti vaikus gali tik ramūs tėvai.  


5 stadija. MEILĖ IR SEKSUALUMAS. Nuo 3 iki 6 metų.


Šio amžiaus vaikai atranda savo kūną, prasideda „gydytojo“ žaidimai, berniukai įsimyli mamas, mergaitės – tėčius, pasitaiko, net neleidžia vyrui apsikabinti žmonos, sėdasi per vidurį. Tėvai sutrinka – ką daryti? Pamatę kūną tyrinėjantį vaiką, sugėdina: „Nesičiupinėk“. Kaip turėtų elgtis tėvai? Negėdinti, neišsigąsti ir priimti šį vaiko raidos tarpsnį: „Matau, kad save tyrinėji, tau įdomu, galime nusipirkti knygą apie žmogaus kūną“ ir pasakyti, kad tai normalu, tik yra tam tikros taisyklės.  


Būna, kad tėtis grįžta iš komandiruotės, jo laukdama mergaitė pasipuošia gražiausia suknele ir batukais. Namuose tėtis pastumia mergaitę ir puola į mamos glėbį, nes pasiilgo jos. Mergaitė galvoja: „Manęs nepriima gražios“. Svarbu pastebėti tokius dalykus ir tinkamai atliepti. Štai sūnus siūlosi panešti pirkinių krepšį mamai: „Ačiū, kad nori man padėti, tu stiprus, tavo būsimai žmonai pasiseks“. Kai mergaitė pareiškia, kad tekės už tėčio, nenutylėkite: „Matau, ką tu jauti, linkiu surasti berniuką, su kuriuo patirsi tai, ką jauti man“.  


Tai ypatingas amžiaus tarpsnis, todėl svarbu, kad vaikas nebemiegotų su tėvais, ypač su priešingos lyties. Kartais formuojasi tokie aljansai šeimoje, pavyzdžiui, gimus naujagimiui tėtis sako dukrai: „Mama pavargusi, eikim abu miegoti į kitą kambarį“. Nereikia tam tikra emocine prasme priskirti mergaitei moters vaidmenio. Jeigu vaikas serga ar košmarai sapnuojasi, gali būti išimčių, bet įprastais atvejais – nerekomenduojama miegoti vienoje lovoje. „Čia miega mama ir tėtis. Mama ir tėtis yra ne tik mama ir tėtis, bet ir žmona, vyras. Miegamasis skirtas žmonai ir vyrui“. Jeigu mergaitė miega ten, kur tėtis rengiasi ir miega, tai tarsi leidimas jai domėtis kitos lyties suaugusiais, o ji turėtų domėtis bendraamžiais. Be to, gali pablogėti moters ir vyro santykiai.


Skyrybų atveju neužkraukite vaikui atsakomybės būti tėčio pakaitalu ir „namų vyru“. Jis yra „namų vaikas“.


6 stadija. NUOMONĖ. Nuo 5 iki 9 metų.


Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas. Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų girdimas savo šeimoje. Štai šeima svarsto, kur atostogauti – Turkijoje ar Egipte, išklausykite ir vaiko nuomonę. Arba vaikas nori eiti į vieną filmą, o mama sako, kad tai nesąmonė, siūlo geriau eiti į kitą. Vaikas supranta, kad jo nuomonė yra nesvarbi, neverta jos reikšti, jei niekas negirdi. Labai dažnai tėvai bijo, kad paklausus vaiko nuomonės, reiks jos laikytis. Tikrai ne. Kai perkate automobilį, galutinį sprendimą priimsite jūs, taip ir pasakykite vaikui, bet pabrėžkite, kad jums svarbi jo nuomonė. Paklauskite, ko jis nori, kodėl, tęskite dialogą, skatinkite išreikšti nuomonę: „Ačiū labai už tavo nuomonę, mes ją girdim“. Tada vaikas jaučiasi svarbus, kad jo idėjos girdimos, vertinamos, o jis pats įdomus. Tai padeda vaikui tikėti, kad jis gali ir tą, ir aną. Užaugęs galės drąsiai pasakyti, kokio darbo nori ir už kokį atlyginimą dirbs.


Lietuvos švietimo sistema mokyklose ne visada skatina vaikus reikšti savo nuomonę, tačiau tėvai gali namuose tai kompensuoti. Jei namuose vaikas jausis girdimas ir priimtas, jis bus saugus.  


7 stadija. SOLIDARUMAS. Nuo 7 iki 12 metų.

  

Šio amžiaus vaikai daug laiko praleidžia grupėje. Vaikas stengiasi suprasti: „Koks aš esu klasėje? Koks mano vaidmuo?“. Klasės draugui gerai sekasi matematika, kitas gražiai piešia, o aš – kas ir koks? Čia labai svarbu, kaip vaiką mato šeima, koks jis joje – žeminamas ar išklausomas?


Svarbu suvokti, kad visi esame skirtingi ir unikalūs. „Aš pati žemiausia klasėje“. „Taip, tu žemiausia, bet tavo plaukai ilgiausi“. Vaikas gali lengvai nuvertinti save, todėl svarbu ieškant skirtumų padėti surasti jam identitetą.


Tėvams svarbu nelyginti vaikų, ypač, jei šeimoje auga daugiau kaip vienas vaikas. Taip jau yra, kad jei vienam savo vaikui 10 kartų nupirksite brangesnį žaislą, o vienuoliktą kartą – pigesnį, jis atsimins būtent tą šį. Jei vaikas yra priimamas ir gerbiamas šeimoje, jam lengviau klostosi socialiniai santykiai.


Patarimai tėvams


Pasak EMBO terapijos specialisčių (jų puslapis feisbuke – https://www.facebook.com/emboterapija/), šios vaiko raidos stadijos turi įtakos tam, kaip vaikas elgsis suaugęs ir kaip augins savo vaikus. Geroji žinia yra ta, kad užmegzti ir turėti ryšį su vaiku nėra per vėlu. Laiko limito nėra, suvokę savo klaidas, mes turime galimybę atsiprašyti ir keistis čia ir dabar. Pavyzdžiui, saugumo stadijos žinutes galima sakyti ir didesniems vaikams, ir net paaugliams.  


EMBO terapijos instruktorės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė – Pavliuk primena mamoms, kad labai svarbu priimti savo netobulumą, nusiimti atsakomybę nuo savęs ir nesigraužti. Vaikui nereikia mamos, kuri jaustųsi kalta. Mama, priimanti savo jausmus, leidžia juos išgyventi vaikui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis