Todėl pagrindinis šio amžiaus kūdikių ir mažų vaikų pilnapadiškumo požymis yra ne pėdos skliauto nebuvimas, o čiurnos pakrypimas į vidų, kulniuko – į išorę. Pasirodykite gydytojui, geriausia vaikų ortopedui, jei pastebėjote šiuos požymius:

•       Mažylis žengdamas žingsnį pirmiausia remiasi kulnu. Neprimynimas leidžia gydytojui įtarti, kad yra vienokių ar kitokių nervų bei raumenų sistemos bėdų;
•       Eina pasistiebęs;
•       Pernelyg dažnai „pagauna zuikį“, o batukų nosys nudaužytos;
•       Išėjęs pasivaikščioti ir net kambaryje greitai pavargsta;
•       12-14 mėnesių vaikas dar nenori savarankiškai vaikščioti;
•       Mėgsta stovėti pasistiebęs ant pirštukų ar visai nemėgsta žaisti atsisėdęs į priekį ištiestomis kojomis;
•       Nenori arba negali atsitūpti;
•       Eina krypuojančia tarsi anties eisena;
•       Vaikščiodamas šlubčioja, iškreipia kojas.

Gydytojui-vaikų ortopedui išsamiai viską apibūdinkite:

•       Pasakykite, kada pastebėjote jus neraminančią kūdikio ar mažo vaiko eiseną;
•       Parodykite jo dažniausiai avimus nunešiotus batukus;
•       Vaiką nuteikite, kad gydytojas paprašys pavaikščioti.

Vizito pas daktarą atidėlioti nedera. Tiksliai vykdykite jo patarimus. Kartais užtenka masažo, pakeisti mitybą – sumažinti svorį, taigi ir krūvį kojoms, papildyti dietą mineralais ir D vitaminu, o retkarčiais reikia ir chirurginės operacijos.

Net ir mažam, ką tik pradėjusiam vaikščioti kūdikiui, sveika basam vaikščioti po žolę, smėlį arba per smulkius akmenukus. Tai puikus pėdų masažas ir grūdinimas.