Mano gimdymo istorija: gyvybę išgelbėjo motiniška intuicija

 (14)
Indrės istorija ypatinga tuo, kad jai nėštumo metu teko sunkus išbandymas preeklampsija. Šios be galo pavojingos ligos viena gydytoja nepastebėjo ir išsiuntė ją atgal namo. Jei moteris būtų paklausiusi, sako, šiandien nebūtų nei jos, nei sūnaus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nusprendžiau ir aš aprašyti savo gimdymo istoriją.

Ruošiausi tai padaryti sau nuo pat vaikelio gimimo, o dabar - ačiū Jums už progą.

2012 metų kovo 19 d. kuo ramiausiai krapščiausi namuose: marinavau ir ruošiau kepti šonkauliukus. Nupuškavau į senukus ir nusipirkusi pomidorų sėklų, jas net pasėjau! Žodžiu, jėgų daug, tiesiog mėgavausi dekretu ir laisvu laiku, kol vakarop apie 21 val. pasijutau keistai.

Ėjo 33 nėštumo savaitė.

Keistumas pasireiškė tuo, kad pradėjo mirguliuoti akyse, nepadėjo nei kontaktinių lęšių išsiėmimas, nei pagulėjimas. Vyro dar namuose nebuvo. Pasiskambinau sesei ir pasibėdavojau, kad šiandien būsiu persistengusi su veiklomis.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokia bjauria liga galime užsikrėsti nuo kačių?

Tačiau po pokalbio savijauta prastėjo greičiau, nei aš pajėgiau suvokti. Dabar pradedu suprasti, ką iš dalies jaučia insulto pakirstas žmogus, nes baisiausia, kas gali nutikti, tai suprasti, kad nebegali ištarti paprastų žodžių...

Liežuvis neklauso, žemė slysta iš po kojų.

Šioje vietoje turiu įterpti, kad nėštumas iki tol buvo tikrai nesunkus. Tik nuo didelio krūvio darbe dažnai kietėdavo pilvukas, o kitas dalykas - įtartinai daug priaugau svorio, tino rankos, veidas.

Taigi, grįžkime į lemtingąjį vakarą.

Sugebėjau šiaip ne taip paskambinusi 112 išlementi: Laukiuosi. Bloga. Adresas toks. Priekaištų neturiu. Greitoji buvo po 4 minučių. Aš išsigandusi jau atgavusi kalbos dovaną rėkiu, kad man turbūt insultas, spaudimas negailestingas: 190/100, nesuvokiu aplinkos.

Rengiuosi striukę. Veda. Sėdam į greitąją. O tą vakarą kaip tyčia dar iškritęs šviežias sniegas. Slidu. Važiuojame į Antakalnio ligoninę. Bet mano didelei nuostabai greitoji mane pristato ne į akušerijos poskyrį, o toliau nuo gatvės esantį vidaus ligų.

O čia ir prasideda filmo vertas scenarijus.

Kadangi jau apie 22 val., budinti gydytoja, kuri mane priima įsisupusi į kailinę liemenę, skaitanti žurnalą, nelabai apsidžiaugė mane pamačiusi. Paguldė ant kietos ceratinės lovos. Liepė gulti ant šono. Padarė kardiogramą. MAN. Kol kas niekas lyg ir nepastebi, kad aš su beveik 7 mėnesių pilvuku.

Spaudimą pamatuoja, jis toks pat aukštas! Ir tada lediniu ramiu balsu jau priimamajame laukiančiam vyrui praneša, kad gali vežtis mane namo. Kad mano spaudimas užkilo dėl pasikeitusio slėgio, vaistų man jokių neduoda, pasiūlo (dėmesio, medikai: tikriausiai tai bus pirmą kartą girdimas patarimas, kaip galima numušti spaudimą namuose, tik kodėl tada pasaulyje tiek daug hipertonikų) ramiai užsikimšti vieną šnervę ir pakvėpuoti tik per vieną šnervę kokį 10 kartų. Tą patį padaryti su kita šnerve.

Nekomentuosiu. Palieku tai skaitytojų pamąstymui.

O aš savo ruožtu apsirengiau ir pasakiau vyrui, kad niekur aš nevažiuosiu, nes jaučiu, kad man "šakės". Vaiko nejaučiu. Šlepsim abu pėsčiomis per slidų sniegelį iki kito korpuso - šįkart akušerinio.

Priima. Apžiūri. Išsigąsta. Šokiruoti, kad mane paleido namo ir dar nėščią su tokiu spaudimu. Baltymo šlapime daug. Viskas aišku - preeklampsija.

Lydi iki patologinio, klausia ar užlipsiu iki trečio aukšto, o aš dar iki galo nesuvokiu situacijos rimtumo. Paguldo, visą naktį kas pora valandų matuoja ir seka leliuko toniukus, man lašina magnį (tai buvo traukulių prevencijai, kurie galėjo prasidėti kiekvieną minutę).

Leidžia kažkokius vaistus (pasirodo, tai buvo vaikiukui, kad subrandintų jo dar nebrandžius plaučiukus). Ryte atsikėlusi laukiau vizitacijos, nes nerimas ėmė didelis. Koridoriuose visos sesutės kaip susitarę liepia man gulėti, nesuprantu ko. Atėjusi gydytoja švelniai bando mane pripratinti prie minties, kad rytoj bus mano vaikelio gimtadienis. Kaip tai???

32 savaitės ir kelios dienos.

Vaikelis turėjo gimti gegužę, žydint obelims ir kaštonams. Šokas. Ašaros. Daug geriau pasidaro sulaukus sesės, kuri tuo metu namuose augino mažą vaiką ir galėjo pas mane atbėgti. O tada visa diena - echoskopas, toniukų klausymas, anesteziologo vizitas ir t.t.

Kovo 21 d. 10:13 atlikus cezario pjūvį gimė žmogutis: 44 cm ūgio ir 1720 gramų. Išgirdau jo čaižų garsų klyksmą ir pasidarė ramiau. Dar ir dabar jo balsas tooooks skardus. Paskui sūnelį paskubomis išvežė į intensyvios terapijos skyrių, kur jam, kaip karaliui, jau buvo paruoštas šiltas inkubatorius. Mane išvežė į kitą intensyvios terapijos skyrių. Po Antakalnio klinikų, mėnesį praleidome Santariškių klinikose, Neišnešiotų naujagimių skyriuje.

Šiandien Erikui 1 metai ir 4 mėnesiai.

Jis nerealus gudruolis, laksto, kad nepagausi, o apetitas toks, kad vos beišmaitiname.

Beje, paneigiau skeptikų prognozes, kad po cezario, preeklampsijos ir reanimacijos neturėsiu pienuko. Galiu pasakyti, kad maitinu iki šiol. Sūnus stebina ir džiugina kiekvieną dieną. Jau pasivijo bendraamžius!

O kodėl mane surietė klastingoji preeklampsija, neaišku iki šiol, kaip  išsireiškė vienas terapeutas privačioje klinikoje, kurioje tyriausi nuo galvos iki kojų, „tai buvo labai didelė nelaimė".

Istorijos reziumė ir moralas:

Apie intuiciją: neklausykite, ką sako kiti, klausykite, ką sako Jums širdis. Tik jūs viena jaučiate savo kūną, savo leliuką, esantį jumyse. Jei jaučiate, kad reikia važiuoti pasitikrinti, tai ir važiuokite nors ir kas vakarą. Nes jei mes būtume grįžę namo, ryto nebūtume sulaukę - abu.

Beprotiškai vertinu gyvenimą, beprotiškai myliu savo sūnų!

Indrė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.