3 vaikų auklėjimo būdai, kuriuos geriau pamirškite visiems laikams

 (43)
Tyrimai rodo, kad šaukimas ant vaikų turi tokių pat žalingų pasekmių jiems kaip ir fizinės bausmės.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Fizinės bausmės (mušimas)

Fizinės bausmės turi daug trūkumų, dėl kurių jų taikyti nerekomenduojama, nes:

- jei vaikas stipriai įsitraukęs į jam patinkamą veiklą ar yra atkaklus, į nestiprų sudavimą gali nesureaguoti, todėl tėvai dažniausiai bausmę pakartoja dar kartą ar kelis kartus. Neretai kartu priduriama, kad taip daroma iš meilės vaikui ar jo gerovei. Šitaip vaikui perteikiama informacija, kad meilė ar noras padėti kitam žmogui gali būti pasiekiami mušimu, fizine prievarta;

- vaikas iš fizinių bausmių išmoksta – kad tas, kuris stipresnis, yra teisus, ir tam tikromis aplinkybėmis (pvz., supykus ar esant stipresniam) galima mušti kitą. Todėl vaikas gali pradėti mušti savo bendraamžius ar mažesnius už save vaikus. Pastebėta, kad vaikai, kuriuos auklėdami tėvai taiko fizines bausmes, yra agresyvesni, maištingesni paauglystėje ir turi didesnį polinkį į depresiją bei smurtinį elgesį suaugę;

- ypač sudėtinga tuomet, kai vaikas mušamas dėl to, kad jis mušė brolius ar seseris arba kitus vaikus. Tokiu atveju vaikui siunčiama klaidinanti žinutė, kad tėvai (suaugusieji) muštis gali, o jis – ne;

- dažnai fizinių bausmių taikymas atspindi tėvų bejėgiškumo jausmą: vaikui pliaukštelima tuomet, kai atrodo, kad niekas kitas nepadės, nebus veiksminga, išseko kantrybė, norisi kuo greičiau nutraukti vaiko vykdomą veiklą;

- kai kuriais atvejais fizinės bausmės gali tapti fizine prievarta, kai sutrikdoma vaiko sveikata (atsiranda kraujosruvų ir panašiai);

- fizinių bausmių taikymas dažnai sukelia norą kerštauti, todėl vaikas, tapęs paaugliu ir pajutęs, kad gali atsilaikyti baudžiamas arba pats suduoti tėvams, gali savo ruožtu imti smurtauti prieš tėvus;

- prie fizinių bausmių vaikas gali paprasčiausiai prisitaikyti, tačiau nebūtinai nutraukti netinkamą elgesį. Jis išmoksta slėptis nuo tėvų, vengti netinkamo elgesio tuomet, kai gali pamatyti suaugusieji, tačiau tęsti paslapčiomis. Fizinės bausmės neparodo, kokio elgesio tėvai iš vaiko tikisi, tik parodo, kas jiems nepriimtina. Kartais vaikas nežino, koks galėtų būti kitoks elgesio pasirinkimas.

Šaukimas, garsus vaiko barimas taip pat nėra tinkamas būdas vaiko elgesiui taisyti.

Tyrimai rodo, kad šaukimas ant vaikų turi tokių pat žalingų pasekmių jiems kaip ir fizinės bausmės:

- ypač pavojingas šaukimas vaikams, žengiantiems į paauglystę, ir paaugliams. Nustatyta, kad paaugliai, ant kurių buvo šaukiama, dažniau turi elgesio sutrikimų ir pasižymi smurtiniu elgesiu, taip pat susiformuoja žemesnė savivertė ir dažniau gali atsirasti depresija;

- šaukimas moko vaiką, kad vienas iš bendravimo būdų yra būtent toks: kalbėti nevaldant savo pykčio, garsiai, gal netgi vadinant kitą negražiais žodžiais („tinginys", „begėdis" ir panašiai). Vaikai mokosi, stebėdami suaugusiuosius, todėl gali būti, kad neilgai trukus ar bent jau vaikui paūgėjus jūs namuose bendrausite vieni ant kitų šaukdami;

- dažnai nuo garsaus kalbėjimo, šaukimo norisi trauktis, negirdėti jo, todėl gali būti, kad tokiu būdu pasakytos informacijos vaikas gali net negirdėti ir jos nepriimti: šaukiant tėvams, vaikas išgyvena stresą, jo smegenyse įsijungia emocijas, bet ne mąstymą, reguliuojantis centras, todėl vaikas arba sustingsta ir nieko nedaro, arba ima šaukti atgal, arba jį ištinka pykčio protrūkis. Jeigu ant vaiko šaukiama nuolat, gali būti sutrikdytas jo emocinis funkcionavimas;

- šaukdami jūs nepasakote vaikui, ko iš jo tikitės. Kaip ir fizinių bausmių atveju, dažniau imama šaukti ne dėl to, kad tai būtų naudinga vaikui, bet labiau bandant susidoroti su savo bejėgiškumo jausmu. Natūralu, kad jaučiatės bejėgiai, jei padarius pastabą vaikui, jis vis tiek nenutraukia savo veiklos, kuri jums nepatinka, tačiau šaukimas nėra tinkamiausias sprendimas.

Moralai, ilgas pamokslavimas

Šis elgesio valdymo būdas dažnai visai nėra veiksmingas. Kaip ir suaugusieji, vaikai nemėgsta klausytis, kai ilgai ir daug kalbama apie ką nors jiems nemalonaus, todėl dažniausiai iš viso ilgo tėvų išsakyto teksto išgirsta tik kelis pirmuosius ir pavienius tolesnius žodžius.

Šie drausminimo būdai nėra veiksmingi, nes jie yra daugiau suaugusiųjų impulsyvus reagavimas į vaiko elgesį, bet ne bandymas išspręsti problemos, dėl kurios vaikas netinkamai elgiasi, priežastis. Taip pat jie pasižymi savybe silpnėti, juos taikant reguliariai: ilgainiui gali tekti vis stipriau mušti vaiką, garsiau ir ilgiau šaukti, kad pasiektumėte tokį pat poveikį, kokį pasiekėte iš pradžių.

Netinkamas vaiko elgesys dažnai atspindi, kad jis viduje prastai jaučiasi (pvz., bejėgis ką nors padaryti, dėl ko nors piktas, nuvertintas). Anksčiau minėtos bausmės vaiką priverčia dar blogiau save vertinti, stipriau supykti ar pasijusti bejėgiškesniu – kitaip tariant, jį gniuždo. Nuolat taikant šias bausmes, gali būti stipriai pažeista vaiko savivertė.

Jeigu taip nutiko, kad nesusivaldėte ir vis dėlto pliaukštelėjote vaikui, jį papurtėte ar apšaukėte, praėjus įsiūčiui atsiprašykite vaiko ir pripažinkite, kad buvote neteisūs ir pasielgėte netinkamai. Pasikalbėkite, kodėl taip įvyko: paaiškinkite, koks vaiko elgesys privertė jus prarasti savikontrolę ir kaip ateityje būtų galima tiek jums, tiek vaikui elgtis kitaip.


Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

5 vaikų darželio auklėtojų patarimai tėvams

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.