3 vaikų auklėjimo būdai, kuriuos geriau pamirškite visiems laikams

 (43)
Tyrimai rodo, kad šaukimas ant vaikų turi tokių pat žalingų pasekmių jiems kaip ir fizinės bausmės.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Fizinės bausmės (mušimas)

Fizinės bausmės turi daug trūkumų, dėl kurių jų taikyti nerekomenduojama, nes:

- jei vaikas stipriai įsitraukęs į jam patinkamą veiklą ar yra atkaklus, į nestiprų sudavimą gali nesureaguoti, todėl tėvai dažniausiai bausmę pakartoja dar kartą ar kelis kartus. Neretai kartu priduriama, kad taip daroma iš meilės vaikui ar jo gerovei. Šitaip vaikui perteikiama informacija, kad meilė ar noras padėti kitam žmogui gali būti pasiekiami mušimu, fizine prievarta;

- vaikas iš fizinių bausmių išmoksta – kad tas, kuris stipresnis, yra teisus, ir tam tikromis aplinkybėmis (pvz., supykus ar esant stipresniam) galima mušti kitą. Todėl vaikas gali pradėti mušti savo bendraamžius ar mažesnius už save vaikus. Pastebėta, kad vaikai, kuriuos auklėdami tėvai taiko fizines bausmes, yra agresyvesni, maištingesni paauglystėje ir turi didesnį polinkį į depresiją bei smurtinį elgesį suaugę;

- ypač sudėtinga tuomet, kai vaikas mušamas dėl to, kad jis mušė brolius ar seseris arba kitus vaikus. Tokiu atveju vaikui siunčiama klaidinanti žinutė, kad tėvai (suaugusieji) muštis gali, o jis – ne;

- dažnai fizinių bausmių taikymas atspindi tėvų bejėgiškumo jausmą: vaikui pliaukštelima tuomet, kai atrodo, kad niekas kitas nepadės, nebus veiksminga, išseko kantrybė, norisi kuo greičiau nutraukti vaiko vykdomą veiklą;

- kai kuriais atvejais fizinės bausmės gali tapti fizine prievarta, kai sutrikdoma vaiko sveikata (atsiranda kraujosruvų ir panašiai);

- fizinių bausmių taikymas dažnai sukelia norą kerštauti, todėl vaikas, tapęs paaugliu ir pajutęs, kad gali atsilaikyti baudžiamas arba pats suduoti tėvams, gali savo ruožtu imti smurtauti prieš tėvus;

- prie fizinių bausmių vaikas gali paprasčiausiai prisitaikyti, tačiau nebūtinai nutraukti netinkamą elgesį. Jis išmoksta slėptis nuo tėvų, vengti netinkamo elgesio tuomet, kai gali pamatyti suaugusieji, tačiau tęsti paslapčiomis. Fizinės bausmės neparodo, kokio elgesio tėvai iš vaiko tikisi, tik parodo, kas jiems nepriimtina. Kartais vaikas nežino, koks galėtų būti kitoks elgesio pasirinkimas.

Šaukimas, garsus vaiko barimas taip pat nėra tinkamas būdas vaiko elgesiui taisyti.

Tyrimai rodo, kad šaukimas ant vaikų turi tokių pat žalingų pasekmių jiems kaip ir fizinės bausmės:

- ypač pavojingas šaukimas vaikams, žengiantiems į paauglystę, ir paaugliams. Nustatyta, kad paaugliai, ant kurių buvo šaukiama, dažniau turi elgesio sutrikimų ir pasižymi smurtiniu elgesiu, taip pat susiformuoja žemesnė savivertė ir dažniau gali atsirasti depresija;

- šaukimas moko vaiką, kad vienas iš bendravimo būdų yra būtent toks: kalbėti nevaldant savo pykčio, garsiai, gal netgi vadinant kitą negražiais žodžiais („tinginys", „begėdis" ir panašiai). Vaikai mokosi, stebėdami suaugusiuosius, todėl gali būti, kad neilgai trukus ar bent jau vaikui paūgėjus jūs namuose bendrausite vieni ant kitų šaukdami;

- dažnai nuo garsaus kalbėjimo, šaukimo norisi trauktis, negirdėti jo, todėl gali būti, kad tokiu būdu pasakytos informacijos vaikas gali net negirdėti ir jos nepriimti: šaukiant tėvams, vaikas išgyvena stresą, jo smegenyse įsijungia emocijas, bet ne mąstymą, reguliuojantis centras, todėl vaikas arba sustingsta ir nieko nedaro, arba ima šaukti atgal, arba jį ištinka pykčio protrūkis. Jeigu ant vaiko šaukiama nuolat, gali būti sutrikdytas jo emocinis funkcionavimas;

- šaukdami jūs nepasakote vaikui, ko iš jo tikitės. Kaip ir fizinių bausmių atveju, dažniau imama šaukti ne dėl to, kad tai būtų naudinga vaikui, bet labiau bandant susidoroti su savo bejėgiškumo jausmu. Natūralu, kad jaučiatės bejėgiai, jei padarius pastabą vaikui, jis vis tiek nenutraukia savo veiklos, kuri jums nepatinka, tačiau šaukimas nėra tinkamiausias sprendimas.

Moralai, ilgas pamokslavimas

Šis elgesio valdymo būdas dažnai visai nėra veiksmingas. Kaip ir suaugusieji, vaikai nemėgsta klausytis, kai ilgai ir daug kalbama apie ką nors jiems nemalonaus, todėl dažniausiai iš viso ilgo tėvų išsakyto teksto išgirsta tik kelis pirmuosius ir pavienius tolesnius žodžius.

Šie drausminimo būdai nėra veiksmingi, nes jie yra daugiau suaugusiųjų impulsyvus reagavimas į vaiko elgesį, bet ne bandymas išspręsti problemos, dėl kurios vaikas netinkamai elgiasi, priežastis. Taip pat jie pasižymi savybe silpnėti, juos taikant reguliariai: ilgainiui gali tekti vis stipriau mušti vaiką, garsiau ir ilgiau šaukti, kad pasiektumėte tokį pat poveikį, kokį pasiekėte iš pradžių.

Netinkamas vaiko elgesys dažnai atspindi, kad jis viduje prastai jaučiasi (pvz., bejėgis ką nors padaryti, dėl ko nors piktas, nuvertintas). Anksčiau minėtos bausmės vaiką priverčia dar blogiau save vertinti, stipriau supykti ar pasijusti bejėgiškesniu – kitaip tariant, jį gniuždo. Nuolat taikant šias bausmes, gali būti stipriai pažeista vaiko savivertė.

Jeigu taip nutiko, kad nesusivaldėte ir vis dėlto pliaukštelėjote vaikui, jį papurtėte ar apšaukėte, praėjus įsiūčiui atsiprašykite vaiko ir pripažinkite, kad buvote neteisūs ir pasielgėte netinkamai. Pasikalbėkite, kodėl taip įvyko: paaiškinkite, koks vaiko elgesys privertė jus prarasti savikontrolę ir kaip ateityje būtų galima tiek jums, tiek vaikui elgtis kitaip.


Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų pasitikėjimas savimi: ką svarbu žinoti tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.