Kaip vaikui augant keičiasi jo supratimas apie mirtį

 (4)
Kaip vaikai, priklausomai nuo jų amžiaus, reaguoja į mirtį? Kaip suvokia ją ir kaip elgiasi? Šeimos santykių instituto psichologų parengti patarimai.
© Shutterstock nuotr.

„Rygos tragedija" - pastaruoju metu šiuos žodžius žiniasklaidoje galima sutikti itin dažnai. Ką jie reiškia?

Matyt, kiekvienas žmogus turi savo atsakymą. Tokie įvykiai yra traumuojantys ir paliekantys gilias žaizdas žmonių viduje. Nors ši tragedija įvyko ne mūsų šalyje, bet emocijų ir prisiminimų sukėlė nemažai, dažnas prisiminė savo skaudžias netektis ir patirtis. Per gyvenimą žmogus patiria daug įvairių netekčių: skyrybos, artimų žmonių mirtys, mokyklos baigimas, darbo netekimas. Viena iš skaudžiausių netekčių yra mirtis. Kuo žmogus turėjo artimesnį ir glaudesnį ryšį su mirusiuoju, tuo intensyviau ir sunkiau išgyvenamas išsiskyrimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Klaidos, kurias daro jautraus vaiko tėvai
Originali idėja, kaip padovanoti vaikui pinigų

Suaugęs žmogus savo reagavimo į mirtį būdą atsineša iš vaikystės

Augdamas asmuo formuojasi, vystosi ir visa ta įgyta patirtis atsispindi jo tolimesniame gyvenime. Vystymosi laikotarpiu tampa labai svarbu, ką vaikas patiria, kaip į tai reaguoja, kaip tėvai padeda jam visa tai išgyventi.

Pirmoji mirtis su kuria dažniausiai susiduriama - tai gyvūno

Ji įprastai išgyvenama jau ankstyvoje vaikystėje. Kiekvieno vaiko reakcija į netektis gali skirtis. Vieni reaguoja stipriau, kiti silpniau, vieni labiau būna užsisklendę, kiti atviriau kalba apie tai. Vaiko reakcija ir gedėjimo proceso išreikštumas priklauso ne tik nuo paties vaiko, jo amžiaus, bet ir nuo vaiko tėvų, kaip jie padeda vaikui išgyventi netektį. Todėl ypač svarbu tinkamai reaguoti į vaiką ištikus netekčiai.

Vaikui augant, galima pastebėti, kad jo supratimas apie mirtį kinta

Kuo jis tampa vyresnis, tuo jo reakcijos ir suvokimas tampa artimesnis suaugusiojo reakcijoms.

Iki 5 metų amžiaus vaikai nesuvokia, kad mirtis yra baigtinė, kad mirusi močiutė jau negrįš. Taip pat jiems būdingas egocentrizmas, jie jaučiasi tarsi būtų įvykių centre ir todėl gali neretai galvoti, jog tam tikros jų mintys galėjo įtakoti mirtį. Be to, tuo laikotarpiu jų mąstymas yra labai konkretus ir tam tikras frazes jie gali suprasti pažodžiui, pvz.: senelis užmigo.

Nuo 5 iki 9 metų vaikai pradeda suprasti, kad mirtis yra baigtinė, tačiau dar gali įsivaizduoti, kad patys nemirs. Neretai jie galvoja, kad mirtis yra sąlygojama išorinių jėgų. Jau apie devintuosius metus šis mąstymas kinta ir atsiranda suvokimas, kad mirtis yra veikiama vidinių jėgų, kaip senatvė, ligos ir pan. Taip pat nyksta jausmas, kad jie yra pasaulio centras, pradeda labiau tapatintis su kitais ir tuo pačiu geba įsijausti į kitų jausmus.

Kaip atrodo vaikų gedėjimo procesas?

Vaikų gedėjimo procesas panašus į suaugusiųjų, jo metu kyla stiprūs jausmai, kurie gali būti išreiškiami skirtingais būdais. Pačioje netekties pradžioje galima stebėti vaiko neigimą, tai yra natūrali reakcija, tačiau neturinti tęstis ilgą laiko tarpą, nes užsitęsęs mirties fakto neigimas ir vengimas liūdėti gali sukelti tam tikrų problemų.

Kai vaikas suvokia mirties faktą, jis ima liūdėti ir gedėti. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu, kad vaikas žinotų, jog jausmus jis gali rodyti. Gedėjimo procese galima pastebėti vaiko pyktį, kuris gali pasireikšti per žaidimus, piešinius ar net būti nukreiptas į kitus žmonės. Visa tai yra natūrali reakcija į svarbaus asmens netektį. Jaunesnių vaikų tarpe galima matyti, kad jie jaučia kaltę dėl kito asmens mirties (pvz.: kažkada buvo panorėjęs, kad tas žmogus mirtų ir dabar jis mirė), taip nutinka dėl jiems būdingo egocentrizmo tuo amžiaus laikotarpiu.

Svarbu susirūpinti vaiku ir kreiptis pagalbos į specialistus, kai pastebima, kad depresijos periodas yra ilgas, jo metu susiaurėja vaiko interesai ir veikla, prastėja mokymosi rezultatai, šalinamasi draugų, atsiranda valgymo, miego sutrikimai, vaikas ima elgtis ne pagal savo amžių, t.y. stebimi jaunesnio nei jo amžiaus vaikui būdingi veiksmai. Taip pat vieni iš pavojaus ženklų yra mirusio asmens mėgdžiojimas ir intensyvaus noro vėl būti su juo reiškimas.

Užbaigiant norėtųsi pabrėžti, kad suaugusieji turėtų reaguoti į vaiko išgyvenamą netektį, neignoruoti jo jausmų, klausimų, o atsiradus pavojaus signalams ieškoti profesionalios pagalbos, kuri padėtų suformuoti adekvatų reagavimo į netektį būdą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.

3 vaikų auklėjimo būdai, kuriuos geriau pamirškite visiems laikams (42)

Tyrimai rodo, kad šaukimas ant vaikų turi tokių pat žalingų pasekmių jiems kaip ir fizinės bausmės.