Kaip vaikui augant keičiasi jo supratimas apie mirtį

 (4)
Kaip vaikai, priklausomai nuo jų amžiaus, reaguoja į mirtį? Kaip suvokia ją ir kaip elgiasi? Šeimos santykių instituto psichologų parengti patarimai.
Kaip vaikui augant keičiasi jo supratimas apie mirtį
© Shutterstock nuotr.

„Rygos tragedija" - pastaruoju metu šiuos žodžius žiniasklaidoje galima sutikti itin dažnai. Ką jie reiškia?

Matyt, kiekvienas žmogus turi savo atsakymą. Tokie įvykiai yra traumuojantys ir paliekantys gilias žaizdas žmonių viduje. Nors ši tragedija įvyko ne mūsų šalyje, bet emocijų ir prisiminimų sukėlė nemažai, dažnas prisiminė savo skaudžias netektis ir patirtis. Per gyvenimą žmogus patiria daug įvairių netekčių: skyrybos, artimų žmonių mirtys, mokyklos baigimas, darbo netekimas. Viena iš skaudžiausių netekčių yra mirtis. Kuo žmogus turėjo artimesnį ir glaudesnį ryšį su mirusiuoju, tuo intensyviau ir sunkiau išgyvenamas išsiskyrimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Klaidos, kurias daro jautraus vaiko tėvai
Originali idėja, kaip padovanoti vaikui pinigų

Suaugęs žmogus savo reagavimo į mirtį būdą atsineša iš vaikystės

Augdamas asmuo formuojasi, vystosi ir visa ta įgyta patirtis atsispindi jo tolimesniame gyvenime. Vystymosi laikotarpiu tampa labai svarbu, ką vaikas patiria, kaip į tai reaguoja, kaip tėvai padeda jam visa tai išgyventi.

Pirmoji mirtis su kuria dažniausiai susiduriama - tai gyvūno

Ji įprastai išgyvenama jau ankstyvoje vaikystėje. Kiekvieno vaiko reakcija į netektis gali skirtis. Vieni reaguoja stipriau, kiti silpniau, vieni labiau būna užsisklendę, kiti atviriau kalba apie tai. Vaiko reakcija ir gedėjimo proceso išreikštumas priklauso ne tik nuo paties vaiko, jo amžiaus, bet ir nuo vaiko tėvų, kaip jie padeda vaikui išgyventi netektį. Todėl ypač svarbu tinkamai reaguoti į vaiką ištikus netekčiai.

Vaikui augant, galima pastebėti, kad jo supratimas apie mirtį kinta

Kuo jis tampa vyresnis, tuo jo reakcijos ir suvokimas tampa artimesnis suaugusiojo reakcijoms.

Iki 5 metų amžiaus vaikai nesuvokia, kad mirtis yra baigtinė, kad mirusi močiutė jau negrįš. Taip pat jiems būdingas egocentrizmas, jie jaučiasi tarsi būtų įvykių centre ir todėl gali neretai galvoti, jog tam tikros jų mintys galėjo įtakoti mirtį. Be to, tuo laikotarpiu jų mąstymas yra labai konkretus ir tam tikras frazes jie gali suprasti pažodžiui, pvz.: senelis užmigo.

Nuo 5 iki 9 metų vaikai pradeda suprasti, kad mirtis yra baigtinė, tačiau dar gali įsivaizduoti, kad patys nemirs. Neretai jie galvoja, kad mirtis yra sąlygojama išorinių jėgų. Jau apie devintuosius metus šis mąstymas kinta ir atsiranda suvokimas, kad mirtis yra veikiama vidinių jėgų, kaip senatvė, ligos ir pan. Taip pat nyksta jausmas, kad jie yra pasaulio centras, pradeda labiau tapatintis su kitais ir tuo pačiu geba įsijausti į kitų jausmus.

Kaip atrodo vaikų gedėjimo procesas?

Vaikų gedėjimo procesas panašus į suaugusiųjų, jo metu kyla stiprūs jausmai, kurie gali būti išreiškiami skirtingais būdais. Pačioje netekties pradžioje galima stebėti vaiko neigimą, tai yra natūrali reakcija, tačiau neturinti tęstis ilgą laiko tarpą, nes užsitęsęs mirties fakto neigimas ir vengimas liūdėti gali sukelti tam tikrų problemų.

Kai vaikas suvokia mirties faktą, jis ima liūdėti ir gedėti. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu, kad vaikas žinotų, jog jausmus jis gali rodyti. Gedėjimo procese galima pastebėti vaiko pyktį, kuris gali pasireikšti per žaidimus, piešinius ar net būti nukreiptas į kitus žmonės. Visa tai yra natūrali reakcija į svarbaus asmens netektį. Jaunesnių vaikų tarpe galima matyti, kad jie jaučia kaltę dėl kito asmens mirties (pvz.: kažkada buvo panorėjęs, kad tas žmogus mirtų ir dabar jis mirė), taip nutinka dėl jiems būdingo egocentrizmo tuo amžiaus laikotarpiu.

Svarbu susirūpinti vaiku ir kreiptis pagalbos į specialistus, kai pastebima, kad depresijos periodas yra ilgas, jo metu susiaurėja vaiko interesai ir veikla, prastėja mokymosi rezultatai, šalinamasi draugų, atsiranda valgymo, miego sutrikimai, vaikas ima elgtis ne pagal savo amžių, t.y. stebimi jaunesnio nei jo amžiaus vaikui būdingi veiksmai. Taip pat vieni iš pavojaus ženklų yra mirusio asmens mėgdžiojimas ir intensyvaus noro vėl būti su juo reiškimas.

Užbaigiant norėtųsi pabrėžti, kad suaugusieji turėtų reaguoti į vaiko išgyvenamą netektį, neignoruoti jo jausmų, klausimų, o atsiradus pavojaus signalams ieškoti profesionalios pagalbos, kuri padėtų suformuoti adekvatų reagavimo į netektį būdą.

Šeimos santykių institutas, www.ssinstitut.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip be rūpesčių pasiruošti šventiniam karnavalui

Netrukus darželiuose ir mokyklose prasidės kalėdiniai vaidinimai. Atrodo, dar ne tuoj, tačiau dažniausiai tas laikas ištirpsta nepastebimai ir staiga suprantate, kad iki pasirodymo liko vos kelios dienos, o karnavalinio kostiumo rūpestis vis dar kabo virš jūsų galvos.

Gerieji žmonės, niekada nesakykite to savo vaikams (7)

Sužinokime, kokių frazių nevalia sakyti vaikui. Žinoma, jei norime, kad jis augtų sveiku ir laimingu žmogumi.

Žiemos kalendoriuje – svarbios Lietuvai datos: kaip apie jas kalbėti su vaikais?

Žiemą dažniausiai pasitinkame laukdami didžiųjų metų švenčių: Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų.

Pedagogė: tėveliai, nepamirškite, kad tai jūs auklėjate savo vaikus, o ne jie jus (16)

Vilniaus miesto lopšelyje - darželyje „Varpelis“ dirbanti auklėtoja - metodininkė Rita Šturienė dalinasi savo mintimis ir pastebėjimais apie šiuolaikinius tėvelius. Kodėl vaikams reikia tėvų autoriteto ir kaip jį pelnyti?

Nijolė Pareigytė: dukrai stengiuosi perteikti viską, ką mėgstu pati (4)

Dainininkės Nijolės Pareigytės dukra Patricija lapkričio 10 dieną atšventė savo 4-ąjį gimtadienį. Žiūrėdama į savo dukrą, Nijolė pripažįsta, jog Patricija – tarsi jos pačios veidrodinis atspindys.

Vilniuje duris atvėrė išskirtinis vaikų darželis (2)

2016 m. lapkričio 15 d. duris atvėrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) vaikų darželis „Mažųjų akademija". Nors ugdymo procesą darželis vykdo jau nuo mokslo metų pradžios, tačiau nuo dabar mažieji gali ugdytis naujose, specialiai vaikų poreikiams pritaikytose patalpose.

Apie vaikus ir Kalėdas: straipsnis, kurį privalu perskaityti VISIEMS tėvams (17)

Ką daryti, jeigu vaikas paprašo ypatingai brangios dovanos, kurios Kalėdų senelis negali nupirkti? Ką atsakyti vaikui, kuris abejodamas klausia: „Tai kas tas dovanas atneša, tu, mama, ar senelis"? Psichologės įžvalgos artėjančių švenčių tema.

Savybė, kuri vaikui gyvybiškai svarbi: patarimai tėvams (1)

Kiekvieno tėčio ir mamos svajonė – užauginti laimingą, savimi pasitikintį ir savarankišką vaiką. Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą? Išklausykime vaikų darželyje dirbančios pedagogės patarimų.

Pedagogė – apie priešmokyklinį ugdymą: ne skaičiai ir raidės čia svarbiausia (4)

Nors priešmokyklinis ugdymas šešerių metų sulaukusiems vaikams privalomu tapo tik šiemet, ir anksčiau vaikus leisti į priešmokyklinio ugdymo klasę rinkdavosi 98 proc. Lietuvos tėvų.

Klaida, kurią nesąmoningai daro beveik visi tėvai (14)

Kai suaugusysis sako „Neverk, juk čia smulkmena...“, vaikas iš visų jėgų stengiasi nusiraminti, bet neretai apsiverkia dar labiau. Jis nepajėgia sulaikyti ašarų ir visada galvoja: „Juk aš turiu dėl ko verkti!“ Gali būti, kad laikui bėgant, vaikas išmoks slėpti ašaras ir užgniauš savo jausmus. Juk jis nenori būti gėdinamas.

Lažinamės, kad susijuoksite: 9 auksinės vaikų mintys (64)

Augdami vaikai paberia išminties perlų, todėl visada kviečiame tėvus užsirašyti jų auksines mintis. Jūsų dėmesiui – 9 mažylių kalbelės, kuriomis mūsų feisbuko paskyroje pasidalijo skaitytojos.

Norite savo vaikui būti geriausia draugė? O kas jam bus mama? (3)

Dažnai mums atrodo, kad geriausia, ką galime padaryti dėl vaikų, – tapti jų draugais. Tada vaikai esą mumis pasitikės, viską apie save pasakos. Tik ar tai teisinga?

Darome savo rankomis: lova-namelis vos už 80 eurų (10)

Lovos keitimas (iš kūdikio lovelės į „didelio vaiko lovą“) – vienas tų svarbesnių vaiko raidos sąlygotų momentų, su kuriuo mes, tėvai, anksčiau ar vėliau turime susidoroti.

Psichologė: ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš vaikų

Įprasta, kad tėvai yra savo vaikučių mokytojai, tačiau viskas gali būti atvirkščiai! Mūsų mažieji dar kitaip žvelgia į pasaulį ir žmones, kitaip myli ir pyksta, kitaip džiaugiasi ir verkia. Vaikų psichologė Milda Karklytė pataria, kokias vaikiškas savybes verta išsaugoti suaugusiesiems ir ko kiekvienas galėtų pasimokyti iš savo mažylių.

2 vaikų mama: kaip sužvejoti akcijų ir nuolaidų, kad sutaupytume daug pinigų (3)

Dviejų vaikų mama Greta Ruškienė rašo tinklaraštį apie vaikų auginimą. Kviečiame paskaityti jos mintis apie „akcijų medžioklę" – kaip apsipirkti pigiai ir sutaupyti pinigų šeimos biudžetui.