Pedagogė: nesistenkite sukurti vaikui šiltnamio sąlygų

 (2)
Kiekvienų tėvų svajonė, kad jų mažųjų pasaulio tyrinėtojų atradimai ir kopimas į „Olimpo" kalną būtų sėkmingas.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ne paslaptis, kad vaiko sėkmė dažnai priklauso nuo jo motyvacijos, noro siekti ir imti iš aplinkos viską, ką tik ji suteikia. Kaip skatinti vaikų smalsumą ir padėti jiems užaugti žingeidžiais, pataria „Šiaurės licėjaus" priešmokyklinio ugdymo mokytoja Raminta Abraitytė.

Žmogus turi įgimtą poreikį gyventi įdomiai. Vaikas nuo savo mažų dienų domisi jį supančia aplinka, ieško naujovių. Smalsumas yra neatskiriama žmogaus savybė, kuri vaikui augant stiprėja arba esant neigiamai aplinkai mažėja. Jau nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų kūdikis pradeda domėtis aplinka matydamas šviesą, girdėdamas garsus, jausdamas šaltį ir šilumą. Tai pasireiškia aktyviu aplinkos tyrinėjimu, smalsavimu. Paaugę vaikai analizuoja visa, kas yra aplinkui, jų smalsumas siekia aukščiausią tašką. Pradėję kalbėti, lankyti darželį vaikai domisi viskuo, kas juos supa, nori suprasti jiems sunkiai suvokiamus reiškinius.

PRADĖKITE NUO SAVO KANTRYBĖS UGDYMO

Raminta Abraitytė siūlo - smalsius vaikus „maitinkime" žiniomis kiekvieną dieną. Kuo daugiau laiko leisime su vaiku ir padėsime jam atsakyti į svarbius smalsumo keliamus klausimus, tuo daugiau jis priims žinių, kurios bus įsisavinamos ilgesniam laikui.

Svarbu nepamiršti, kad auginant smalsius, aktyvius vaikus svarbiausias tėvų įrankis – kantrybė. Pasitaiko tėvų, kurie vaiko smalsumą, žingeidumą laiko problema sakydami „nežinau, ką man daryti. Mano vaikas toks smalsus, jam viskas įdomu, jis viską nori žinoti". Tarkime, važiuojant į darbą vaikas jūsų klausinėja „kodėl mašina važiuoja? Kam reikalingi ratai? Kodėl tu sukinėji vairą?". Kaip elgiatės? Kantriai atsakinėjate į vaikų klausimus, ar nervingai atsakote – nežinau. Būtent nuo tokių kasdienių dalykų priklauso ne tik jūsų ryšys su vaiku, bet ir jo tolimesnė sėkminga raida. Jei vaikui nuolat kantriai atsakinėjote į nuolatinius, alinančius klausimus – jis bus pasitikintis savimi, ugdantis kiekvieną dieną savo smalsumą ir norą sužinoti. Tačiau jeigu atsakinėjote į klausimus vangiai ir nepaaiškinant vaikui nesuprantamų dalykų – jo motyvacija ir smalsumas bus užgesinti, kuriuos vėliau sugrąžinti gali būti labai sudėtinga.

KASDIENIŲ ATRADIMŲ SVARBA

Dažnai tėveliams, auginantiems tokius smalsius, motyvuotus vaikus, kyla sunkumų „kaip padėti vaikui atsakyti į visus klausimus". Jei jūsų vaikas energingas ir smalsus, jokiu būdu nestabdykite jo, tačiau ir nepulkite atsakinėti tiesiai. „Neatimkime atradimo džiaugsmo ir leiskime pačiam tyrinėti, domėtis, atrasti atsakymus. Įsivaizduokime, kad vaikas jūsų klausia, kaip užauga tokie skanūs obuoliai. Nenustelbkite vaiko smalsumo paprastai jam atsakydami. Patarkite jam pasodinti sėklą indelyje, paaiškinkite, kaip reikėtų ją prižiūrėti. Tegul vaikas laukia rezultatų, tegul ieško informacijos knygose, enciklopedijose, internetinėse svetainėse. Išsiaiškinta informacija, gautos žinios – bus žymiai efektyvesnės ir saldesnės. Tokiu būdu vaikas pats ugdys savo smalsumą, žingeidumą ir net savarankiškumą." – pastebi R. Abraitytė.

Nepasisekus – neteiskime, neakcentuokime, kad „tau nepavyko", „negerai iškirpai", „blogai užsirišai šaliką". Menką savęs vertinimą sukuria kritika, blogi žodžiai, neigiamas požiūris į nepasisekimą. Taip pat tėvų per aukštai keliami reikalavimai ir spaudimas vaikui kelia įtampą, tuomet vaikas ima abejoti savo jėgomis.
Raminta ABRAITYTĖ

Kiekvieną dieną ieškodami atradimų ir pažinimo, neišvengiamai susiduriame su nesėkmėmis. Nereikia bijoti nemokėti, priešingai - nemokėjimą paverskime privalumu. Kai vaikui nepavyksta išmokti skaityti ar tinkamai parašyti raides, pirmiausia atsiranda nusivylimas savimi, nepasitikėjimas ir baimė, kad nepavyks. Tokiose situacijose vaikas gali „užsiblokuoti". Labai svarbus tėvų vaidmuo šiame kontekste - padėti vaikui nepasiduoti ir nenuleisti rankų. Norėdami vaiką motyvuoti nepasisekus, papasakokite jam realius sektinus asmenybių pavyzdžius, kurie sunkiu darbu pasiekė savo tikslų. Papasakokite savo vaikui, kaip jums sekėsi mokytis, kaip ne visada viskas pavyko iš pirmo karto, kiek reikėjo stengtis kol pasiekėte rezultatus. Sugretindami savo nemokėjimą su vaiko nemokėjimu parodysite, jog laikote jį sau lygiu.

SĖKMĖ IR PAMOKOS

Vaiko pasitikėjimas savimi – raktas į sėkmę. Ištrinkime žodį „bijau", „nemoku", „nežinau" iš savo ir vaiko žodyno. Neįsileiskime baimės į savo aplinką. Nuolatinis vaiko kartojimas „aš nemoku, man neišeina, aš bijau bandyti" kartais gali būti tarsi jūsų tikrinimas - pritarsite jam ar paneigsite. Jis tarsi laukia atsako ir postūmio į jo nepasitikėjimą. Nepasisekus – neteiskime, neakcentuokime, kad „tau nepavyko", „negerai iškirpai", „blogai užsirišai šaliką". Menką savęs vertinimą sukuria kritika, blogi žodžiai, neigiamas požiūris į nepasisekimą. Taip pat tėvų per aukštai keliami reikalavimai ir spaudimas vaikui kelia įtampą, tuomet vaikas ima abejoti savo jėgomis. Jeigu matote, kad nesiseka - raginkite, kad reikėtų tobulinti įgūdžius, pasistengti, pabandyti kruopščiau. Svarbiausias darbas – motyvuoti, skatinti, žadinti smalsumą, ieškojimą, tikėjimą. Skiepykite pasitikėjimą girdami, sakydami malonius žodžius, pastebėjimus. Juk dirbant sunkų darbą kiekvienam yra malonu gauti pagyrimą, gerą žodį.

Nesistenkite sukurti vaikui „šiltnamio sąlygų" , leiskite jam nusivilti nesėkme, tačiau padėkite atsistoti ir kopti toliau. Padarydami už vaiką darbus, kurie ne visada jam pavyksta, rodote, jog esate geresni, labiau įgudę, pajėgesni. Tuomet vaikas laiko tėvus lyderiais ir galvoja, kad pats niekada nesugebės užsirišti batų, ar šaliko, nes tai gali padaryti tik už jį vyresni. Jis bijos išbandyti naujus dalykus, bijos atrasti save, visada lauks jūsų pagalbos, tikėsis, kad būsite šalia. Perdėta globa ir siekis padėti vaikui situacijose, kuriose jis pats galėtų susitvarkyti, menkina vaiko savarankiškumą ir tikėjimą, kad „aš galiu pats". Leiskite vaikui pasirinkti rūbus, jeigu apsirengs netinkamai, jis pats supras, mokysis iš savo klaidos, domėsis orų kaita, aiškinsis, kokiu oru kaip derėtų rengtis. Taip ugdysite ne tik jo savarankiškumą, bet ir smalsumą, žinių troškulį.

„Taigi, mieli tėveliai mokykime savo vaikus tikėti savo sėkme, suteikime jiems progą pažinti pasaulį smalsaujant. Tegul mokymasis atitinka vaiko poreikius ir būna tarsi malonus žaidimas ne tik vaikui, bet ir jums. Kartu su vaiku dėkime dideles pastangas ir išmokime vertinti nesėkmes. Ugdydami visa tai sužadinsime vaikų smalsumą ir žingeidumą, kuris atneš ne karčias, o saldžias mokslo šaknis." – linki priešmokyklinio ugdymo pedagogė Raminta Abraitytė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė, muzikantė Eglė Sirvydytė – apie mokymąsi gamtoje be sienų ir lubų

„Kodėl mus gąsdina vaikas lauke? Gal nuskambės labai poetiškai, bet aš savo praktikoje esu pastebėjusi, kad gamta ir buvimas joje daro stebuklus vidiniame pasaulyje", – įsitikinusi psichologė, skautė ir muzikantė Eglė Sirvydytė.

Vaikų darželio auklėtojos turi patarimų tėvams (2)

Nors tėvai yra pagrindiniai vaiko ugdytojai, ugdymo įstaigą lankantys mažyliai didelę dienos dalį praleidžia su pedagogais - mokytojais ar vaikų darželio auklėtojais.

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (2)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.