Reklama

Kada vaikams tikrai reikia vitamino D

 (2)
Prieš penkerius metus Lietuvoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 43 proc. vaikams iki 2 metukų trūksta vitamino D, o nuo 2 iki 6 metukų trūksta jau net 87 procentams.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šio vaikams itin svarbaus vitamino organizmas pakankamai nepasisavina iš maisto. Daugiausia jo gaunama būnant saulėje, o Lietuvoje saulėtų dienų maža, ypač šaltuoju metų laiku, todėl paprastai manoma, kad vaikams būtina visus metus vartoti vitamino D papildus.

Jau nėštumo metu rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D papildus, nes šis vitaminas padeda įsisavinti itin reikalingą kalcį ir fosforą. Jei organizme nėra pakankamai vitamino D, pasisavinama tik mažą dalį kalcio ir nepakankamą kiekį fosforo. Be to, nepakankamas vitamino D kiekis gali didinti preeklampsijos, gestacinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir bakterinės vaginozės nėštumo metu riziką. Taip pat mokslininkai nustatė, kad vitamino D trūkumas nėštumo laikotarpiu yra siejamas su mažesne vaikų kaulų mase, todėl vėliau gali būti didesnė kaulų lūžių tikimybė, dantukai bus gerokai silpnesni ir greičiau ges.

Gimus vaikui jau po mėnesio gydytojai įprastai paskiria vitamino D lašiukus. Šis vitaminas palaiko kalcio kiekį kauluose, padeda vystytis vaiko atramos aparatui, o jei šio vitamino gaunama per mažai, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, kaulai darosi minkšti, deformuojasi, gali išsivystyti rachitas. Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų ši liga poliklinikose buvo nustatoma gana dideliam procentui vaikų. Tačiau, pasak gydytojų, ir šiandien kone kas dešimtam vaikui galėtų būti nustatomas rachitas. Dėl vitamino D trūkumo kenčia ne tik kaulai, bet ir dantys. Jie išdygsta silpnesni, greičiau genda. Taip pat mažėja atsparumas infekcinėms ligoms.

Tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistė, konsultantė medicinos klausimais Rimantė Grigaravičiūtė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta nemažai tyrimų ir nustatyta, kad vitaminas D veikia ne tik kaulus ar dantis, tačiau jis turi teigiamos įtakos ir lytinei sveikatai ar net autoimuninėms ligoms, kaip pavyzdžiui, astmai.

Kartais manoma, kad krūtimi maitinami kūdikiai vitamino D gauna kartu su mamos pienu. Tačiau šio vitamino piene bus tiek, kiek jo turi pati mama. Jei maitinančiai mamai trūks vitamino D, jo nebus ir jos piene. Panaši situacija ir su pieno mišinukais, ant kurių pakuotės nurodyta, kad juose yra vitamino D. Reikiamos dozės vitamino vaikutis gali nesuvartoti, nes per dieną gali suvalgyti mažiau pieno mišinuko, nei yra paskaičiavęs gamintojas.

Kita klaida – manyti, kad vitamino D vaikų organizme pavasarį ir vasarą trūksta mažiau nei žiemą ar rudenį. Vis dėlto tokią nuomonę reikėtų vertintina kritiškai, nes net ir vasaromis Lietuvoje saulėtų dienų mažoka, o vaikų odą saulėkaitoje tėvai dažniausiai tepa apsauginiu kremu nuo ultravioletinių spindulių. Nors apsauginiai kremai nuo saulės sumažina melanomos riziką, bet net ir sąlyginai mažo SPF saulės kremas vitamino D sintezę sumažina 95 procentais. Todėl mažesniam vaikui profilaktinę 400 tarptautinių vienetų dozę (tai yra norma, skiriama 2-6 metų vaikams) gali reikėti duoti ir vasarą.

Tačiau, sveikatai pavojingas ne tik vitamino D trūkumas, bet ir jo perteklius. Jei šio vitamino organizme yra per daug, sumažėja apetitas, atsiranda virškinimo trakto sutrikimų, gali užkietėti viduriai, sutrikti širdies ritmas, minkštuosiuose audiniuose ima kauptis kalcis ir fosforas.

Apie vitamino D trūkumą ar perteklių galima įtarti iš išorinių požymių. Pavyzdžiui, jei vaikutis gausiau prakaituoja – delniukai nuolat drėgni, pakaušis kiek nuplikęs, vėliau kalasi dantys ar neatsparus ligoms, galima įtarti vitamino D trūkumą. O jei vaikutis tampa dirglus, užkietėja viduriai, jį pykina, galima įtarti šio vitamino perteklių. Tačiau ar tikrai trūksta vitamino D ir kiek jo papildomai reikėtų suvartoti, galima nustatyti tik atlikus kraujo tyrimą. Medikai tokį tyrimą rekomenduoja atlikti kas 3 mėnesius. Svarbiausia, tyrimą visada atlikti toje pačioje laboratorijoje, nes skirtingos laboratorijos naudoja skirtingus aparatus, metodus, tyrimų rezultatų ribos gali skirtis ir bus sunku tiksliai sekti kaip kito vitamino D kiekis organizme.

Tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistės teigimu, nereikia laukti kol pasireikš stipraus vitamino D trūkumo ar pertekliaus simptomai, bet kas kelis mėnesius atlikti specialų kraujo turimą, nes vitamino D kiekis organizme nuolat kinta – buvo vartota vitamino D papildų, ilgiau būta saulėje ir pan. Tiksliausius rezultatus, pasak specialistės, parodo kraujo tyrimas iš venos. Procedūros metu kraujo paimama daugiau nei iš piršto, todėl galima gerokai tiksliau nustatyti tiriamų medžiagų koncentraciją. Tik toks tyrimas gali parodyti kiek šio vitamino tiksliai trūksta, kitu atveju vitamino kiekį gydytojai gali paskirti vadovaujantis tik bendromis gairėmis. Be to, vienu metu galima išsitirti ar netrūksta ir kitų vitaminu ar mineralų, reikalingų sveikam vaikučio augimui.

Vitamino D tyrimą galite atlikti SYNLAB laboratorijoje. Iki 04.30 tyrimui taikoma 30% nuolaida

Užsakymo nr.: PT_74219702

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Specialistai išskyrė 5 svarbiausius dalykus, kad vaikų dantys būtų sveiki (1)

Vaikų burnos higiena yra ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, todėl ja privaloma pradėti rūpintis vos išdygus pirmiesiems dantims.

Kaip išsirinkti kokybišką ir skanią žuvį

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Tam, kad žuvis ant jūsų stalo patektų sveika ir kokybiška, būtina žinoti ne tik kaip tokią žuvį išsirinkti, bet ir kaip tinkamai ją paruošti.

Žalingi produktai, arba ko neturėtų būti vaikų valgiaraštyje (5)

Suaugusieji žino – dauguma ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus – juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas.

4 paprasti triukai, kurie paskatins valgyti sveikiau vaikus

Maisto vaizdas, skonis, kvapas – ši trijulė nenuginčijamai turi įtakos maisto pasirinkimui.

Kauno vaikų darželyje – palankesnis sveikatai meniu

„Mano vaikas košių nevalgo!“. „Daržovių lėkštę stumia nuo savęs kuo toliau!“.„Žuvies kvapo tiesiog pakęsti negali!“ Tokias ir panašias tėvų kalbas girdime tikrai dažnai. Tačiau ar žinome, kaip tai pakeisti?

Gydytoja ortodontė – apie kreivų dantų gydymą (1)

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti.

Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas.

Gydytoja: ką daryti, jei užklupo kosulys

Turbūt nėra dienos, kada nekosėtumėme. Dažniausiai mes taip įpratę prie kosulio, kad net nepastebime. Kai jau kosulys tampa pastebimas, ypač vaikams, tik tuomet sunerimstame – ir vėl jis susirgo... Ir vėl mums reikės keisti savo planus, nes reikės slaugyti sergantį vaiką...

Gydytoja dietologė: kasdien turime suvalgyti ne mažiau 400 g daržovių ir 300 g vaisių (1)

Vaisiai ir daržovės, sultys ir glotnučiai – svarbi gerai subalansuotos mitybos dalis, tiek kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, pusryčiai, tiek ir kaip užkandis dienos metu.

Gydytoja – apie žuvų taukų svarbą vaikų sveikatai

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų.

Atlėpusios vaiko ausys: kada reikia operuoti?

Atlėpusios ausys – tai dažniausiai pasitaikanti įgimta ausų deformacija.

9 gėrimai užklupus peršalimo ligoms

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, verta nepamiršti ir liaudies medicinos - arbatų, šiltų gėrimų, kompresų ir vonelių. Jūsų dėmesiui – 9 gėrimų receptai, kuriuos pravartu žinoti susirgus.

5 priežastys, kodėl vaikai dažnai serga (2)

Nuolatinių peršalimų priežastimi gali tapti alergija, ėduonis ar net netinkama apranga. Kaip išvengti ligų, pataria pediatrai.

Kuo šiandien apsiavęs jūsų vaikas: specialistų patarimai kiekvienai šeimai

„Rūpinamės nupirkti kokybiškus batus, negailime jiems pinigų, nors darganotą dieną su jais vaikas nueina labai trumpą atstumą – nuo namų iki mašinos ir nuo šios – iki darželio, o apie tai, ką avės aštuonias valandas darželyje, ilgai nemąstome: „Bet ką!" Skaitytojos pastabos negalėjome praleisti pro ausis. Taigi, ką avi darželinukai?

Gydytoja alergologė: specifinę imunoterapiją geriausia pradėti rudenį ir žiemą

Pasak Vaikų ligoninės gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, ne visi, kurie yra patyrę sunkių alerginių reakcijų dėl bičių, vapsvų, širšių ar kitų plėviasparnių vabzdžių įgėlimo, yra girdėję, kad gyventi be baimės padeda specifinė imunoterapija, dėl kurios į gydytojus reikėtų kreiptis ne atėjus šiltajam sezonui, o būtent dabar – rudenį ir žiemą.