Reklama

Kada vaikams tikrai reikia vitamino D

 (2)
Prieš penkerius metus Lietuvoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 43 proc. vaikams iki 2 metukų trūksta vitamino D, o nuo 2 iki 6 metukų trūksta jau net 87 procentams.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šio vaikams itin svarbaus vitamino organizmas pakankamai nepasisavina iš maisto. Daugiausia jo gaunama būnant saulėje, o Lietuvoje saulėtų dienų maža, ypač šaltuoju metų laiku, todėl paprastai manoma, kad vaikams būtina visus metus vartoti vitamino D papildus.

Jau nėštumo metu rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D papildus, nes šis vitaminas padeda įsisavinti itin reikalingą kalcį ir fosforą. Jei organizme nėra pakankamai vitamino D, pasisavinama tik mažą dalį kalcio ir nepakankamą kiekį fosforo. Be to, nepakankamas vitamino D kiekis gali didinti preeklampsijos, gestacinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir bakterinės vaginozės nėštumo metu riziką. Taip pat mokslininkai nustatė, kad vitamino D trūkumas nėštumo laikotarpiu yra siejamas su mažesne vaikų kaulų mase, todėl vėliau gali būti didesnė kaulų lūžių tikimybė, dantukai bus gerokai silpnesni ir greičiau ges.

Gimus vaikui jau po mėnesio gydytojai įprastai paskiria vitamino D lašiukus. Šis vitaminas palaiko kalcio kiekį kauluose, padeda vystytis vaiko atramos aparatui, o jei šio vitamino gaunama per mažai, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, kaulai darosi minkšti, deformuojasi, gali išsivystyti rachitas. Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų ši liga poliklinikose buvo nustatoma gana dideliam procentui vaikų. Tačiau, pasak gydytojų, ir šiandien kone kas dešimtam vaikui galėtų būti nustatomas rachitas. Dėl vitamino D trūkumo kenčia ne tik kaulai, bet ir dantys. Jie išdygsta silpnesni, greičiau genda. Taip pat mažėja atsparumas infekcinėms ligoms.

Tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistė, konsultantė medicinos klausimais Rimantė Grigaravičiūtė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta nemažai tyrimų ir nustatyta, kad vitaminas D veikia ne tik kaulus ar dantis, tačiau jis turi teigiamos įtakos ir lytinei sveikatai ar net autoimuninėms ligoms, kaip pavyzdžiui, astmai.

Kartais manoma, kad krūtimi maitinami kūdikiai vitamino D gauna kartu su mamos pienu. Tačiau šio vitamino piene bus tiek, kiek jo turi pati mama. Jei maitinančiai mamai trūks vitamino D, jo nebus ir jos piene. Panaši situacija ir su pieno mišinukais, ant kurių pakuotės nurodyta, kad juose yra vitamino D. Reikiamos dozės vitamino vaikutis gali nesuvartoti, nes per dieną gali suvalgyti mažiau pieno mišinuko, nei yra paskaičiavęs gamintojas.

Kita klaida – manyti, kad vitamino D vaikų organizme pavasarį ir vasarą trūksta mažiau nei žiemą ar rudenį. Vis dėlto tokią nuomonę reikėtų vertintina kritiškai, nes net ir vasaromis Lietuvoje saulėtų dienų mažoka, o vaikų odą saulėkaitoje tėvai dažniausiai tepa apsauginiu kremu nuo ultravioletinių spindulių. Nors apsauginiai kremai nuo saulės sumažina melanomos riziką, bet net ir sąlyginai mažo SPF saulės kremas vitamino D sintezę sumažina 95 procentais. Todėl mažesniam vaikui profilaktinę 400 tarptautinių vienetų dozę (tai yra norma, skiriama 2-6 metų vaikams) gali reikėti duoti ir vasarą.

Tačiau, sveikatai pavojingas ne tik vitamino D trūkumas, bet ir jo perteklius. Jei šio vitamino organizme yra per daug, sumažėja apetitas, atsiranda virškinimo trakto sutrikimų, gali užkietėti viduriai, sutrikti širdies ritmas, minkštuosiuose audiniuose ima kauptis kalcis ir fosforas.

Apie vitamino D trūkumą ar perteklių galima įtarti iš išorinių požymių. Pavyzdžiui, jei vaikutis gausiau prakaituoja – delniukai nuolat drėgni, pakaušis kiek nuplikęs, vėliau kalasi dantys ar neatsparus ligoms, galima įtarti vitamino D trūkumą. O jei vaikutis tampa dirglus, užkietėja viduriai, jį pykina, galima įtarti šio vitamino perteklių. Tačiau ar tikrai trūksta vitamino D ir kiek jo papildomai reikėtų suvartoti, galima nustatyti tik atlikus kraujo tyrimą. Medikai tokį tyrimą rekomenduoja atlikti kas 3 mėnesius. Svarbiausia, tyrimą visada atlikti toje pačioje laboratorijoje, nes skirtingos laboratorijos naudoja skirtingus aparatus, metodus, tyrimų rezultatų ribos gali skirtis ir bus sunku tiksliai sekti kaip kito vitamino D kiekis organizme.

Tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistės teigimu, nereikia laukti kol pasireikš stipraus vitamino D trūkumo ar pertekliaus simptomai, bet kas kelis mėnesius atlikti specialų kraujo turimą, nes vitamino D kiekis organizme nuolat kinta – buvo vartota vitamino D papildų, ilgiau būta saulėje ir pan. Tiksliausius rezultatus, pasak specialistės, parodo kraujo tyrimas iš venos. Procedūros metu kraujo paimama daugiau nei iš piršto, todėl galima gerokai tiksliau nustatyti tiriamų medžiagų koncentraciją. Tik toks tyrimas gali parodyti kiek šio vitamino tiksliai trūksta, kitu atveju vitamino kiekį gydytojai gali paskirti vadovaujantis tik bendromis gairėmis. Be to, vienu metu galima išsitirti ar netrūksta ir kitų vitaminu ar mineralų, reikalingų sveikam vaikučio augimui.

Vitamino D tyrimą galite atlikti SYNLAB laboratorijoje. Iki 04.30 tyrimui taikoma 30% nuolaida

Užsakymo nr.: PT_74219702

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.