Reklama

Kada vaikams tikrai reikia vitamino D

 (2)
Prieš penkerius metus Lietuvoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 43 proc. vaikams iki 2 metukų trūksta vitamino D, o nuo 2 iki 6 metukų trūksta jau net 87 procentams.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šio vaikams itin svarbaus vitamino organizmas pakankamai nepasisavina iš maisto. Daugiausia jo gaunama būnant saulėje, o Lietuvoje saulėtų dienų maža, ypač šaltuoju metų laiku, todėl paprastai manoma, kad vaikams būtina visus metus vartoti vitamino D papildus.

Jau nėštumo metu rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D papildus, nes šis vitaminas padeda įsisavinti itin reikalingą kalcį ir fosforą. Jei organizme nėra pakankamai vitamino D, pasisavinama tik mažą dalį kalcio ir nepakankamą kiekį fosforo. Be to, nepakankamas vitamino D kiekis gali didinti preeklampsijos, gestacinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir bakterinės vaginozės nėštumo metu riziką. Taip pat mokslininkai nustatė, kad vitamino D trūkumas nėštumo laikotarpiu yra siejamas su mažesne vaikų kaulų mase, todėl vėliau gali būti didesnė kaulų lūžių tikimybė, dantukai bus gerokai silpnesni ir greičiau ges.

Gimus vaikui jau po mėnesio gydytojai įprastai paskiria vitamino D lašiukus. Šis vitaminas palaiko kalcio kiekį kauluose, padeda vystytis vaiko atramos aparatui, o jei šio vitamino gaunama per mažai, sutrinka kalcio ir fosforo apykaita, kaulai darosi minkšti, deformuojasi, gali išsivystyti rachitas. Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų ši liga poliklinikose buvo nustatoma gana dideliam procentui vaikų. Tačiau, pasak gydytojų, ir šiandien kone kas dešimtam vaikui galėtų būti nustatomas rachitas. Dėl vitamino D trūkumo kenčia ne tik kaulai, bet ir dantys. Jie išdygsta silpnesni, greičiau genda. Taip pat mažėja atsparumas infekcinėms ligoms.

Tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistė, konsultantė medicinos klausimais Rimantė Grigaravičiūtė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta nemažai tyrimų ir nustatyta, kad vitaminas D veikia ne tik kaulus ar dantis, tačiau jis turi teigiamos įtakos ir lytinei sveikatai ar net autoimuninėms ligoms, kaip pavyzdžiui, astmai.

Kartais manoma, kad krūtimi maitinami kūdikiai vitamino D gauna kartu su mamos pienu. Tačiau šio vitamino piene bus tiek, kiek jo turi pati mama. Jei maitinančiai mamai trūks vitamino D, jo nebus ir jos piene. Panaši situacija ir su pieno mišinukais, ant kurių pakuotės nurodyta, kad juose yra vitamino D. Reikiamos dozės vitamino vaikutis gali nesuvartoti, nes per dieną gali suvalgyti mažiau pieno mišinuko, nei yra paskaičiavęs gamintojas.

Kita klaida – manyti, kad vitamino D vaikų organizme pavasarį ir vasarą trūksta mažiau nei žiemą ar rudenį. Vis dėlto tokią nuomonę reikėtų vertintina kritiškai, nes net ir vasaromis Lietuvoje saulėtų dienų mažoka, o vaikų odą saulėkaitoje tėvai dažniausiai tepa apsauginiu kremu nuo ultravioletinių spindulių. Nors apsauginiai kremai nuo saulės sumažina melanomos riziką, bet net ir sąlyginai mažo SPF saulės kremas vitamino D sintezę sumažina 95 procentais. Todėl mažesniam vaikui profilaktinę 400 tarptautinių vienetų dozę (tai yra norma, skiriama 2-6 metų vaikams) gali reikėti duoti ir vasarą.

Tačiau, sveikatai pavojingas ne tik vitamino D trūkumas, bet ir jo perteklius. Jei šio vitamino organizme yra per daug, sumažėja apetitas, atsiranda virškinimo trakto sutrikimų, gali užkietėti viduriai, sutrikti širdies ritmas, minkštuosiuose audiniuose ima kauptis kalcis ir fosforas.

Apie vitamino D trūkumą ar perteklių galima įtarti iš išorinių požymių. Pavyzdžiui, jei vaikutis gausiau prakaituoja – delniukai nuolat drėgni, pakaušis kiek nuplikęs, vėliau kalasi dantys ar neatsparus ligoms, galima įtarti vitamino D trūkumą. O jei vaikutis tampa dirglus, užkietėja viduriai, jį pykina, galima įtarti šio vitamino perteklių. Tačiau ar tikrai trūksta vitamino D ir kiek jo papildomai reikėtų suvartoti, galima nustatyti tik atlikus kraujo tyrimą. Medikai tokį tyrimą rekomenduoja atlikti kas 3 mėnesius. Svarbiausia, tyrimą visada atlikti toje pačioje laboratorijoje, nes skirtingos laboratorijos naudoja skirtingus aparatus, metodus, tyrimų rezultatų ribos gali skirtis ir bus sunku tiksliai sekti kaip kito vitamino D kiekis organizme.

Tyrimų laboratorijos SYNLAB specialistės teigimu, nereikia laukti kol pasireikš stipraus vitamino D trūkumo ar pertekliaus simptomai, bet kas kelis mėnesius atlikti specialų kraujo turimą, nes vitamino D kiekis organizme nuolat kinta – buvo vartota vitamino D papildų, ilgiau būta saulėje ir pan. Tiksliausius rezultatus, pasak specialistės, parodo kraujo tyrimas iš venos. Procedūros metu kraujo paimama daugiau nei iš piršto, todėl galima gerokai tiksliau nustatyti tiriamų medžiagų koncentraciją. Tik toks tyrimas gali parodyti kiek šio vitamino tiksliai trūksta, kitu atveju vitamino kiekį gydytojai gali paskirti vadovaujantis tik bendromis gairėmis. Be to, vienu metu galima išsitirti ar netrūksta ir kitų vitaminu ar mineralų, reikalingų sveikam vaikučio augimui.

Vitamino D tyrimą galite atlikti SYNLAB laboratorijoje. Iki 04.30 tyrimui taikoma 30% nuolaida

Užsakymo nr.: PT_74219702

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Vienos dienos meniu vaikams: rekomenduoja Raminta Bogušienė

Vaikai turi būti maitinami ne tik tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Pasak sveikos mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, vaiko racionas turi būti įvairus ir sveikatai palankus.

Vaikas kosėja: kaip jam padėti be vaistų ir ar galima kosintį vesti į darželį

Vaikas pradėjo kosėti. Ką daryti, kad pagerėtų jo savijauta, ar vesti į darželį?

Sunegalavo mažylis – kokios arbatos gali padėti?

Arbatas mes dažniausiai įpratę gerti esant žvarbiems orams, tačiau pavasarį ir vasarą jos ne mažiau tinkamos vartoti. Tačiau kokios arbatos tinka kūdikiams iki vienerių metų?

Geležies stokos mažakraujystė: svarbiausia informacija tėvams

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo „Vaikų ligoninė“ parengta atmintinė tėvams apie geležies stokos mažakraujystę.

Vaikų ligų gydytoja: ar tikrai kuo daugiau vaistų – tuo mažiau ligų?

Gana dažnai tenka pasijusti tarsi turinčiai aiškiaregystės galių: pamačius vaiką ir išgirdus pirmuosius tėvelių žodžius, tolimesnę pasakojimo eigą galiu užbaigti pati.

Vaikas ir odontologas: 5 svarbūs patarimai tėvams

Apsilankymai pas odontologą dažnai kelia nerimą ir baimę ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Paskaitykite mūsų parengtus patarimus, kurie palengvins jūsų apsilankymą pas odontologą su vaiku.

Natūrali, nuo ligų sauganti priemonė, kurią rasime kiekvienuose namuose

Dėl savo stipraus kvapo ši Lietuvoje populiari prieskoninė daržovė kadaise buvo vadinama "dvokiančiąja rože". Žiemą česnakai – ne tik nepamainomas maisto prieskonis, bet ir vaistas, kuris saugo nuo ligų.

Raminta Bogušienė – apie svarbiausias mitybos taisykles

Iniciatyva „Sveikatai palankus“ šiandien pristato naujas mokymo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir 6 valgymų lėkštes.

14 faktų apie gripą bei skiepus

Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai primena svarbiausius faktus apie gripą.

Specialus testas atskleis, ar vaikui reikia antibiotikų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą.

Naudingi patarimai perkantiems mėsą: kuri yra vertingiausia ir sveikiausia

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Vaikų ligos ir tėvų baimės: gydytojos mintys, į kurias verta įsiklausyti

Nuolat tenka girdėti tėvus sakant – „aš bijau…“, „bijome, kad „nenusileistų žemyn“ kosulys“, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų ar apskritai „bijome, kad vaikui gali kažkas bloga atsitikti“. Regis baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas.

3 taisyklės, kurias atminkite užklupus kosuliui

Ką daryti, jei vaikas ima kosėti? Konsultuoja gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

Interviu su vaikų ligų gydytoja apie alergiją ir mitybą

Apie atsakingą jaunų tėvelių požiūrį į alergiškų vaikų mitybą bei gyvenimo būdą kalbame su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos vaikų ligų gydytoja Tatjana Čumakova.

Rotavirusai, norovirusai, adenovirusai: svarbu žinoti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.