Kai kuriuose darželiuose vaikai vis dar valgo šlamštą APKLAUSA

 (6)
Ką valgo mūsų vaikai darželiuose, o ką jie iš tiesų turėtų valgyti? Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos klausimus aptaria trys skirtingi šios srities specialistai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Paskambinus vieno darželio ilgametei dietistei, ji su pasididžiavimu ištarė: „Aš jau net trisdešimt metų dirbu vaikų ugdymo įstaigoje ir žinau, ką vaikai turi valgyti". Šiais žodžiais ji norėjo pasiguosti esamais pokyčiais vaikų maitinime. „Įsivaizduokite, atsakingos institucijos netvirtina valgiaraščių, nes mes prie cepelinų neduodame vaikams šviežių daržovių. Kaip mums išsisukti iš tokios situacijos?" – klausė ji. Žinoma, atsakymas paprastas: „Pirmiausia, kasdienėje vaikų mityboje neturėtų būti cepelinų su spirgučiais. Jei jau taip norisi išsaugoti tradicijas, vaišinkime tokiu maistu svečius šventinių pietų metu, bet ne vaikus darželyje ar mokykloje. Išklausiusi ilgametės dietistės samprotavimus, supratau viena, džiugu, kad Sveikatos apsaugos ministerija priėmė nuostatą, kad prie kiekvieno vaikų pietų patiekalo turi būti šviežios daržovės. Gal nors taip išguisime sovietinį palikimą iš vaikų kasdieninės mitybos", - sako R. Bogušienė.

Maisto technologės, sveikatos specialistės, sveikataipalankus.lt įkūrėjos ir vaikų sveikatai palankios mitybos socialinių iniciatyvų kūrėjos Ramintos Bogušienės komentaras:

„Mes auginame laisvus ir žingeidžius pasaulio vaikus ir jiems siekiame suformuoti ne tik suvokimą „alkanas" ar „sotus", „skanu" ar „neskanu", „mėgstu" ar „nemėgstu". Mes jiems norime parodyti maisto įvairovę, spalvas, skonio paletę. Mes norime, kad mūsų vaikai atskirtų gerą maistą nuo prasto, o laikui bėgant taptų išrankiais valgytojais, kurie rinktųsi gerą maistą, valgytų su pasimėgavimu, reguliariai, subalansuotai ir įvairiai. Daugelis nepamiršta nueiti pas gydytojus tuomet, kai paskirtas laikas, o valgo bet kada. Mes norime ugdyti sąmoningus vaikus, kurie žinotų, kad praleidus valgymą, kitą kartą suvalgysi daugiau, nei reikia tavo organizmui. Todėl svarbu valgyti reguliariai.

Mes norime perduoti savo vaikams suvokimą, kad maistas – tai energija, kuri reikalinga, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Svarbu, kad maistas suteiktų žvalumo, o neatimtų iš organizmo paskutinių jėgų. Mes norime juos mokyti, kad skonį jaučiame ne pilnu skrandžiu, o skonio receptoriai gyvena liežuvyje. Maisto aromatą galime užuosti, tam mums duota nosis. Pasidžiaugti patraukliu valgio pateikimu lėkštėje, pamatyti spalvas ir įvairumą mums duotos akys. Suvokti, kad svarbu ne tik tai, ką dedame į burną, bet ir kaip suvalgome. Mes norime, kad vaikai žinotų ir suvoktų, kaip maistas virškinamas ir, kad jų organizmai pasisavins visus vitaminus tik gerai maistą sukramčius“.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Dr. Almanto Kranausko pastebėjimai:

„Man pasirodė keisti dietistės, trisdešimt metų dirbančios vaikų ugdymo įstaigoje ir keliančios tokius klausimus apie daržovių ir cepelinų dermę, mintys. Tai rodo, kad dietistams būtini mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas. Taip, prieš 30 metų parduotuvėse beveik nebuvo maisto, todėl bulviniai cepelinai įdaryti plaučiais ar tešmenimis ir užlieti taukais, buvo puikus patiekalas, tačiau dabar produktų pasirinkimo, mitybos ir fizinio aktyvumo situacija šalyje yra iš esmės pasikeitusi. Sunku patikėti, kad dar yra žmonių to nepastebinčių, juo labiau dietistų" – pokalbyje apie mitybą teigė A. Kranauskas.

Nors ir kaip būtų nepopuliaru, deja, cepelinai yra "kalorijų bomba". Ji tinka nebent labai sunkų fizinį darbą dirbantiems asmenims.
dr. Almantas KRANAUSKAS

Dr. Almantas Kranauskas sako, kad vaikas turi gauti daržovių ir vaisių tiek kartų, kiek kartų per dieną valgo. Nebūtina vaikus versti valgyti tarpusavyje nederančius produktus. Galima, pavyzdžiui, išmoningai sukurtų daržovių salotų pasiūlyti jiems prieš pagrindinį patiekalą. Taip pat galima sugalvoti vaisių desertą baigiant valgyti, arba daržoves ar vaisius pasiūlyti tarp maitinimųsi ar integruoti daržoves į patį patiekalą.

Žinoma, Dr. A. Kranauskas taip pat stebisi daugelio lietuvių nostalgiją cepelinams. „Nors ir kaip būtų nepopuliaru, deja, cepelinai yra "kalorijų bomba". Ji tinka nebent labai sunkų fizinį darbą dirbantiems asmenims. Kaip žinote, cepelinų masės didžiąją dalį sudaro bulvių krakmolas, kuris yra angliavandenis, kaloringumu nenusileidžiantis cukrui. Bet kadangi krakmolas yra nesaldus, žmogus su cepelinais nieko neįtardamas suvalgo didelį jo kiekį. Tuo tarpu visos cukrinės per kartą žmogus nebūtų pajėgęs suvalgyti vien dėl saldumo. Tuo tarpu nepalankumo sveikatai pasekmės abiem atvejais yra vienodos." – teigia A. Kranauskas.

Sveikataipalankus.lt rengia ir konsultuoja sveikatai palankaus vaikų maitinimo klausimu

VšĮ "Sveikatai palankus" siekia, kad mityba būtų iš tiesų sveikatai palanki, ypač tai svarbu diegti ir ugdyti nuo vaikystės, todėl ir vaikų mityboje esantys patiekalai turi būti sveikatai palankesni, atsisakant riebių, tukinančių, apkeptų ir beverčių patiekalų.

„Mūsų komandos tikslas į vaikų mitybą įvesti kuo daugiau daržovių, vaisių, salotų, kurios būtų su ypač gryno alyvuogių aliejaus užpilu, pietūs būtų sudaryti tik iš tausojančių patiekalų t.y. garuose gaminamų, orkaitėje kepamų, o ne kepamų keptuvėje su rafinuoto aliejaus „kibiru". Atsisakyti apkeptų ir ypač batono trupiniuose ar miltuose bei kiaušinyje apvoliotų patiekalų, pavyzdžiui, šnicelio ar Kijevo kotleto. Tuo tikslu rengiame valgiaraščius ir konsultuojame ugdymo įstaigas tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikų maitinimo klausimais", - informuoja Raminta Bogušienė.

Vida Drąsutė, sveikos mitybos ir lėto maisto propaguotoja, tarptautinių švietimo projektų koordinatorė, privataus darželio viena iš įkūrėjų:

"Paanalizavus ne reto vaikų darželio egzistuojantį valgiaraštį, darosi graudu ne tik dėl patiekalų sudėties ir gaminimo būdo, bet vis dar dažnas patiekalas primena tai, kas baisiausia buvo darželių valgiaraščiuose, kai mes buvome vaikais - „kakava su plėvele", „manų košė su gumuliukais", „apkepęs šnicelis", „aptraukta pieniška sriuba", „makaronai su šlapianka", „ištižę koldūnai", „padaže skęstantys kotletai kimšti batonu" ir t.t. Visų pirma, siekiant mažinti bendrą cukrų kiekį ir norint lavinti vaiko receptorius, rekomenduoju visiškai atsisakyti saldžių gėrimų, ypač arbatų su cukrumi, kompotų, sulčių. Taip pat vaikams patiekiamų saldžių patiekalų, pavyzdžiui, saldūs virtinukai, blyneliai, saldūs varškės apkepai, net mėsa gaminama su saldžiarūgščiu padažu ar norint "įmantriau" su konservuotais persikais, ananasais ir pan.

Taip pat rekomenduočiau mažinti grietinės, kuri dažnu atveju būna patiekiama prie kiekvienos sriubos ir dažno patiekalo, kiekį, žinoma, šalia viso to, pamiršti sumuštinius ir rafinuotų miltų makaronus ar košes su virta "šlapia" dešra, kuri nedžiugina savo sudėtimi, priedais ir jų sąrašu. Mažinti kiaulienos patiekalų skaičių, į racioną įvesti jautieną, triušieną, kalakutieną, ankštines kultūras.

Visiškai atsisakyti cepelinų, spirgučių, "baltų" padažų, košes kiek galima virti be pieno ir cukraus (jei saldumas jūsų manymu būtinas, galima išvirus įdėti truputį medaus, smulkintų datulių), tačiau jas gardinti kokybišku sviestu, kokosų aliejumi, linų sėmenimis, džiovintais vaisiais, cinamonu ir pan.

Ypač nuostabų aromatą duoda šviežios prieskoninės žolelės, kurias galima auginti ant palangės ar darželio kiemo sodeliuose-darželiuose, tai bus ir edukacinė veikla vaikučiams.
Vida DRĄSUTĖ

Praturtinti pietų ir vakarienės patiekalus ne tik žiupsneliu druskos, o naudoti prieskonines žoleles, ypač nuostabų aromatą duoda šviežios prieskoninės žolelės, kurias galima auginti ant palangės ar darželio kiemo sodeliuose-darželiuose, tai bus ir edukacinė veikla vaikučiams. Taip pat prisiminkite ir kitus prieskonius – ciberžolę, kalendrą ir t.t.

Leiskite vaikams pajusti, kas yra tikras patiekalo skonis, įvairi konsistencija, pavyzdžiui, pjaustytos grynos (niekur neapvoliotos) mėsos, žuvies patiekalas, o ne vien juos patiekti perdirbtus, sumaltus, vos ne paruoštus tik nurijimui. Rekomenduočiau ruošti paprastus ir pakankamai nesudėtingai paruošiamus, tačiau savo kvapu, skoniu, išvaizda išsiskiriančius patiekalus, kurie iš tiesų būtų sveikatai palankūs, gardūs ir patrauklūs".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.