Kaip atskirti judrų vaiką nuo hiperaktyvaus?

 (3)
Tėvai, kurių vaikas ypač guvus, kartais susirūpina - o gal iš tiesų jis pernelyg aktyvus ir su juo reikia „kažką" daryti. Taigi, kada galima sakyti, kad vaikutis hiperaktyvus, o kada jis tiesiog labai energingas? Konsultuoja psichologė Dalia Simončikienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ligą „diagnozavo" kolegė 

Kartą Jurga į darbą atsivedė trimetį sūnelį. Aišku, mažyliui čia buvo smagu - daug naujų žmonių, su kuriais būtinai reikėjo susipažinti, pasikalbėti ir jiems reikėjo padainuoti. Visus suaugusiuosius berniukas pakalbino, visus laiptus suskaičiavo, visus koridorius aplakstė ir... diena taip ir būtų praėjusi, jei ne viena kolegė, priėjusi prie mamos ir išmanančiu veidu nustačiusi „diagnozę": „Tavo vaikas hiperaktyvus!"

Kada tėvams iš tikrųjų reikia susirūpinti, kad vaikas yra hiperaktyvus? 

Pirmiausia tėveliai turi žinoti, kad hiperaktyvumo sindromą gali nustatyti tik specialistai. Tačiau natūralu, kad tėvai savo vaiku rūpinasi, stebi jį, todėl, kilus įtarimui, su psichologu pasikonsultuoti niekada nepakenks. Stebėdami vaiką, nepamirškite, kad hiperaktyvumui būdingi aštuoni išvardytų pažymių, ir jie turi trukti ilgiau nei 6 mėn.:

- vaikas nuolat nenustygsta vietoje, mosuoja rankomis, kojomis;

- jam sunku ramiai nusėdėti vietoje (pvz., per pamokas, valgant, piešiant);

- truputį blaško pašaliniai dirgikliai (garsai, vaizdai);

- sunku sulaukti savo eilės žaidimų aikštelėje ar kitur;

- skuba kuo greičiau atsakyti į klausimą, net neišklausęs jo; 

- sunku laikytis taisyklių (bet ne todėl, kad jų nesuprastų);

- sunku susikaupti žaidžiant ar atliekant užduotis;

- dažnai vieno darbo nebaigęs puola prie kito;

- nemoka žaisti tyliai;

- pernelyg daug kalba, klausinėja, komentuoja kitų pokalbius;

- trukdo kitiems (mokytis, žaisti);

- dažnai atrodo, kad neklauso to, kas jam sakoma; 

- pameta daiktus, reikalingus žaisti ar mokytis (pieštukus, sąsiuvinius, žaisliukus ir t. t.);

- imasi pavojingos veiklos, visai negalvodamas, kuo tai baigsis (pvz., gali staiga išbėgti į gatvę ar iš aukštai šokti žemėn).

Kokio amžiaus galima nustatyti, kad vaikas hiperaktyvus? 

Hiperaktyvūs gali būti net ir mažyliai iki vienų metukų. Tokie vaikučiai ypač neramūs, labai daug rėkia, juos sunku nuraminti. Palyginti su kitais kūdikiais, mažai miega dieną ir naktį. Į išorės dirgiklius reaguoja klykdami. Kai kurie nemėgsta, kai juos ima ant rankų, o jei tėtis ar mama su tokiu vaiku nori bendrauti, jis nuo tėvų nusisuka. Kiti kūdikiai, priešingai, nori itin daug dėmesio - paguldyti į lovytę, klyksmu reikalauja būti nešiojami.

Dažnai šie mažyliai elgiasi taip, lyg visą laiką būtų alkani, todėl pieną ryja dideliais gurkšniais, greitai. Šitaip prisiryja ir daug oro. Taigi jiems nuolat pučia pilvuką, kamuoja diegliai.

Su kokiomis bėdomis susiduria tėvai, auginantys „hiperiukus"?

Daugumos aplinkinių nuomonė būna kategoriška - arba tėvai nemoka savo vaiko auklėti, arba jam reikia gerai įkrėsti. Tad natūralu, kad tėvai galiausiai ima savimi nebepasitikėti, nebežino, ko griebtis - juk išbandė daugybę būdų, kad padėtų atžalėlei, tačiau niekas negelbsti. 

Hiperaktyviam vaikui sunku ilgai žaisti tą patį žaidimą, jis ima nuobodžiauti ar nesutarti su bendraamžiais. Taigi aplinkiniai tėvams priekaištauja, o šie glaisto konfliktus ir drausmina saviškį. Kas atsitinka paskui? Ogi tėvai ima nuo visų slėptis, kad išvengtų nesutarimų: nebesilanko pas draugus, nebendrauja su giminaičiais, net į vaikų aikštelę eina tada, kai žino, kad joje nebus daugiau mažylių. Tai tampa papildoma kančia tėvams. Ji kenkia suaugusiųjų santykiams ne tik su aplinkiniais, bet ir su savais vaikais. Tad jokiu būdu nereikėtų bėgti nuo bėdos - tegu tėveliai kuo daugiau bendrauja su specialistais, tariasi su mokyklos psichologu ir mokytojais, buriasi į tėvų draugijas.

Kaip auklėti „neauklėjamą" hiperaktyviuką

Dažnai tėvai yra įsitikinę, kad vaikas šį sutrikimą išaugs, todėl nieko daryti nereikia. Netiesa. Hiperaktyvumas gali „išaugti" net į depresiją, polinkį į savižudybę. Taigi nepamirškite šių dalykų:

- vaikas turi žinoti, kad kiekvienas poelgis turi padarinius, todėl už gerus darbus pagirkite, už blogus - drausminkite;

- hiperaktyviems vaikams mažai rūpi pagyrimai žodžiu, todėl geriausia skatinti išvykomis,

- smulkiomis dovanėlėmis, patartina juos kuo dažniau apkabinti, paglostyti;

- negerai, kai tėtis mažąjį nenuoramą bara, o mama gina - visų šeimos narių reikalavimai turi būti vienodi;

- stenkitės, kad vaikas energiją išlietų sportuodamas - tegu kuo mažiau laiko praleidžia žiūrėdamas televizorių ar žaisdamas kompiuteriu;

- išvykas planuokite iš anksto - jeigu ruošiatės į svečius, iš anksto aptarkite, kaip nenuorama turi ten elgtis.

- nepamirškite patys ir pasakykite vaikui, kad už tinkamą elgesį gali tikėtis mielos staigmenos;
nesmerkite ir nebarkite vaiko kitų žmonių akivaizdoje;

- pasitikėkite savo vaiku ir leiskite jam tai pajusti - jei gali savarankiškai atlikti kokią nors užduotį, nedrauskite;

- jeigu vaikui duodate užduotį, įsitikinkite, kad girdėjo, ką sakote - pašaukite vardu, palieskite už peties ir kartodami žiūrėkite į akis;

- jeigu atžalėlė jau eina į mokyklą, priminkite, kaip reikia elgtis vienam: nepulti į gatvę, nekalbėti su nepažįstamaisiais ir t. t.;

- jeigu vieną paliekate namie, užduotis surašykite - žodžiu pasakytus dalykus tokie vaikai dažniausiai pamiršta.

Labai svarbu, kad darželio auklėtoja ar mokytoja padėtų jums, todėl tarkitės su ja. Nepamirškite, kad jūsų vaikutis šiek tiek kitoks, tad jam reikia dar daugiau meilės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kas išduoda, kad vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą?

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan.

R. Bogušienė: kokie pieno produktai sveikiausi vaikams, o kokių geriau atsisakyti

Apie pieno produktus vaikams kalbiname maisto technologę ir mitybos specialistę, VšĮ „Sveikatai palankus" direktorę ir dviejų vaikų mamą Ramintą Bogušienę.

Vasarą suaktyvėjo meningitą sukeliantys virusai

Šiltą vasarą suaktyvėja virusai, sukeliantys infekcinį nervų sistemos susirgimą - meningitą. Jis labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus. Kauno klinikinės ligoninės pediatrai naujus šios ligos atvejus registruoja kiekvieną savaitę.

Specialistė atskleidžia esminę taisyklę, kaip išsirinkti geriausią priemonę nuo saulės

Kas sveikiau – kai apsaugos nuo saulės filtrai atspindi ar kai sugeria saulės spindulius? O ar žinote, kodėl pamačius, kad kremo nuo saulės sudėtyje yra pažymėta „nano“, verta pagalvoti, ar jo tikrai norite? Ar apskritai esate tikri, kad rinkdamiesi kremą nuo saulės žinote visus svarbius kriterijus? Pagaliau, ar žinojote, kad telefone galite stebėti saulės indeksą ir pagal tai rinktis apsaugą?

3 saulės pavojai, kurie gali baigtis labai liūdnai

Vasarą norime mėgautis šiluma ir saulės dovanomis. Visgi būkime atidūs, ypač, jei auginame mažus vaikus – jų oda ir organizmas nėra pasiruošęs apsiginti nuo saulės keliamų pavojų.

Supimo liga: kodėl ji kamuoja ne visus ir kaip padėti vaikui

Yra vaikų, kurie vemia pavažiavę automobiliu vos kelis kilometrus. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti vaikui?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Vaidotas Urbonas: vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai.

R. Bogušienė: kaip išsirinkti šviežiausias bei kokybiškiausias braškes

Prasidėjo braškių sezonas. Parduotuvių lentynos ir turgūs lūžta nuo braškių ir dažna mama ar močiutė neša namo raudonas gardžiai kvepiančias uogas.

Dvi dažniausios vasaros traumos: ko šiukštu nedaryti prasiskėlus galvą ar nusibrozdinus

Vasarą vaikai daug laiko leidžia lauke, tad natūralu, kad ir traumų tikimybė būna didesnė. Ką daryti ir ko nedaryti, jei vaikas prasiskėlė galvą ar nusibrozdino?

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.