Viena iš priežasčių, kodėl vaikai prastai miega

 (2)
Posakis „Miega kaip kūdikis“ dažnai neatitinka realybės. Kūdikiai ir maži vaikai per miegus vartosi, blaškosi, dažnai pribunda ar pradeda verkti susapnavę košmarą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaiduokliai, tamsūs šešėliai ir siaubingos pabaisos - beveik kas ketvirtas vaikas nors kartą sapnavo košmarą, kuriame stipriai išsigando baisios būtybės. Bet tuos pabaisas tikrai nesunku išguiti. Ką galima nuveikti siekiant išvengti košmarų?

Košmarus mūsų mažieji sapnuoja dažniau nei suaugę žmonės. Pagrindinė to priežastis - vaikų smegenys dar nėra visiškai subrendusios. Vienos smegenų sritys labiau išsivysčiusios už kitas, dėl to atsiranda tam tikras disbalansas.

Kas yra košmaras?

Košmaras - tai sapnas, kuriame patiriamos stiprios neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, pasibjaurėjimas, liūdesys ar pyktis. Iš košmaro žmogus visada pabunda persigandęs.

Tokie sapnai mus aplanko dažniausiai praėjus maždaug 90 minučių nuo užmigimo. Šioje miego fazėje, kuri vadinama REM miegu (angl. Rapid Eye Movement), kūnas praktiškai visiškai nejuda, o smegenys, priešingai, yra labai aktyvios. Šios fazės metu taip pat padidėja kraujo spaudimas ir padažnėja kvėpavimas.

Baisiausius sapnus sapnuojame prieš pat nubudimą. Štai kodėl rytais dažnai prisimename savo pastarąjį sapną, jei nubundame būtent šioje fazėje.

Kaip vaikai sapnuoja košmarus?

Maždaug penki procentai vaikų bent kartą per savaitę ar dažniau sapnuoja baisius sapnus. Dažniausiai tokie sapnai lanko vaikus nuo dvejų iki penkerių metų. Tokie mažyliai nubunda nesiorientuodami, šaukiasi pagalbos ir verkia. Košmarai jiems atrodo tarsi tikrovės atspindys, todėl net nubudus šie sapnai jiems kelia baimę.

Dienos įvykiai ir gyvenimo pokyčiai padeda vaikams susidoroti su šiais košmarais. Kartais jie netgi gali turėti teigiamą poveikį, mat padeda lengviau ištverti sunkumus. Tokiu būdu vaikai taip pat išmoksta susidoroti su slegiančiais jausmais. Vis dėlto, košmarai gali būti ir tokie intensyvūs bei kankinantys, kad vaikas paprasčiausiai pradeda bijoti miegoti. Mažyliai baiminasi, kad baisiosios būtybės naktį vėl sugrįš.

Viena iš priežasčių, kodėl vaikai prastai miega
© Shutterstock nuotr.

Kokios košmariškų sapnų priežastys?

Pagal vaikiškų košmarų turinį negalima daryti išvadų apie vaikų realų gyvenimą. Vis dėlto jie gali tapti atramos tašku kasdieninėse situacijose, su kuriomis mažylis nesusidoroja. Apgalvokite, kas galėtų paskatinti jūsų vaiką sapnuoti kankinančius naktinius košmarus. Įtampa ir konfliktai namuose ar vaikų darželyje stipriai įsirėžia į vaikų sielas. Dažnai įtampą sukelia tokie gyvenimo įvykiai, kaip mažesnio broliuko ar sesutės gimimas, atsiradęs naujas mamos partneris, pirmosios dienos darželyje. Tokie įvykiai „apdorojami" sapne.

Tačiau iš esmės dėl šių košmarų nėra reikalo nerimauti, paprastai jie išnyksta savaime. Vis dėlto, jeigu jūsų vaiką jie kankina nuolat, kartą ar net kelis per savaitę, reiktų kreiptis pagalbos į specialistus, kurie padės nustatyti galimas košmarų priežastis. Tokiu atveju geriausiai apsilankykite pas savo vaikų gydytoją.

Kartais košmarus paskatina labai rimtos priežastys, tokios kaip tėvų skyrybos, persikėlimas į naują gyvenamąją vietą, prievarta ar seksualinis išnaudojimas, nes tokie dalykai traumuoja vaikus ilgiems metams. Jeigu jūsų vaiką nepaprastai dažnai ir reguliariai kamuoja košmarai, nedelsdami kreipkitės į pediatrą. Paklausinėkite darželio auklėtojų, ar jis neturi problemų bendraudamas su kitais vaikais. Jeigu šie sapnai labai apsunkina vaiko gyvenimą ir netgi atsiliepia jo elgesiui dienos metu, tokiu atveju profesionali terapeutų ir psichologų pagalba tiesiog būtina.

Kaip galima padėti košmarus sapnuojantiems vaikams?

  • Daugelis vaikų bijo tamsos. Dažnai tokiais atvejais padeda vaikų kambaryje palikta deganti naktinė lempa.

  • Labai svarbu, kad vaikai turėtų ištikimą naktinį draugą. Juo galėtų tapti pliušinis meškiukas ar skepetaitė-migdukas. Vaikas su jais jaučiasi saugiau.

  • Tegul jūsų vaikas nupiešia savo košmarą, kad jis taptų „apčiuopiamas". Tai padės jūsų mažyliui atsiriboti nuo jausmų, kuriuos sukėlė patirtas košmaras. Taip pat būtų puiku sugalvoti kokią nors paslaptingą frazę ar „užkalbėjimą", kuris padėtų atsikratyti patirtos įtampos.

  • Labai padeda tokie vakaro ritualai, kaip pasaka prieš miegą. Vaikams reikia į dienos pabaigą nusiraminti, tai jiems suteikia saugumo jausmą. Taigi, vaikai tikrai rečiau sapnuos košmarus.

  • Leiskite vaikams prieš miegą papasakoti, kaip praėjo jų diena. Tai leistų problemas išspręsti dar prieš miegą, tad jos nepersikels į sapnus. Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų vaikas nesėdėtų valandomis prie televizoriaus. Kelias paskutines valandas prieš miegą televizoriaus žiūrėti vaikams nebegalima.

  • Jei jūsų vaikas naktį atėjo pas jus į lovą, nes sapnavo košmarą, turėtumėte su juo pasikalbėti ir jį nuraminti. Leiskite jam papasakoti sapną, o į jo pasakojimą žiūrėkite rimtai. Užduokite klausimus, pavyzdžiui, „Kaip atrodė monstras?", tačiau ilgų teorijų venkite.

  • Patikrinkite kartu su vaiku jo kambarį, kad jis įsitikintų, jog jame nieko blogo nėra. Vaikai iki šešerių nepajėgia atskirti sapno nuo realybės. Vyresniems vaikams pabandykite paaiškinti, kad tikrovėje monstrai neegzistuoja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ekspertai baigė vertinti mokyklų ir darželių maistą: rezultatai stebina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė vizitus ugdymo įstaigose - mokyklose ir darželiuose, kur mobili ekspertų komanda apsilankydavo netikėtai ir vertindavo vaikams tiekiamo maisto kokybę.

Siūloma uždrausti „vaikišką šampaną“ ir kitas alkoholį imituojančias prekes vaikams

Reaguojant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus siūloma atsisakyti viešoje prekyboje vaikams skirtų prekių, kurios imituoja suaugusiųjų elgesį vartojant alkoholį, iš kurių populiariausi yra vaisvandeniai, parduodami putojantį vyną imituojančiose pakuotėse.

Kaip prižiūrėti vaikų smėlio dėžę, kad ji netaptų ligų šaltiniu

Šiltuoju metų laiku vaikų smėlio dėžės tampa tikromis statybų aikštelėmis – statomos pilys, kasamos duobės, rausiami tuneliai.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: valgyti avižas reikėtų bent dukart per savaitę

Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų.

3 dažniausios odos ligos, kai išberia: kaip jas atpažinti ir padėti vaikui (1)

Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Šios odos problemos vargina daugelį iš mūsų.

Lietuvos vaikai suvartoja keturiskart daugiau cukraus už normą: kur ir kiek jo pridėta

Lietuvos gyventojai kasdieną gauna vidutiniškai 22 proc. daugiau cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja dar daugiau - kai kurių tyrimų duomenimis, net keturis kartus daugiau nei norma.

Važiuojant supa ir pykina: kaip padėti vaikui

Šylant orams vis dažniau savo vaikus sodinsime į automobilius ir vyksime poilsiauti. Deja, kai kurie tėvai jau žino, kad kelionės ne visada būna malonios.

Gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė – apie natūralias gydymo priemones susirgus vaikui

Šiais laikais pasaulyje populiarėjanti sveikos gyvensenos ir natūralumo tendencija tampa aktuali ir gydant vaikus.

Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė atskleidė, kaip savo vaikus gydo be vaistų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų.

Ledų sezonas: kokių ir kiek per dieną sveika valgyti vaikui

Kas pasaulyje skaniausia? Uždavus šį klausimą vaikui, visai tikėtina, kad dėl prizinės vietos rungsis ir ledai. Kokie ledai tinkamiausi vaikui ir kada geriau jų neduoti?

Vaiką atakuoja alergija: svarbu žinoti

Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?

Kamuoja sausas kosulys: 10 priežasčių, kodėl

Sausas kosulys – ne vienos ligos požymis. Štai 10 galimų priežasčių.

Nemaloni akių liga, neaplenkianti ir vaikų

Ką daryti, jeigu ant vaiko akių vokų neretai atsiranda miežis?

Profesorė – apie vitamino D trūkumą ir poveikį sveikatai

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta.

Nieku gyvu nedažykite kiaušinių šiais būdais, ypač, jei auginate vaikus (1)

Velykiniai kiaušiniai: kaip marginti, kad nepakenktume sveikatai? Į šį klausimą atsako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai išplatintame pranešime spaudai.