10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Minėtas tyrimas parodė ir žemą suaugusiųjų finansinį pasirengimą. Lietuviai atsilieka nuo Vakarų šalių pagal turimų finansinių žinių lygį ir finansinę elgseną. Šių žinių ir įgūdžių trūkumas dažnai sąlygoja netinkamai valdomus asmeninius finansus ir iš to kylančias problemas šeimose.

Nepaisant to, kad šalyje vis garsiau kalbama apie būtinybę keisti švietimo sistemą ir aktyviai mokyti moksleivius ir suaugusius finansinių ir ekonomikos pagrindų, reikia nepamiršti, kad finansinis švietimas prasideda šeimoje.

„Tinkamas finansų valdymas – įgūdis, kuris lavinamas per kasdienę praktiką ir mokymąsi. Mokytis pradedame būdami dar maži, stebėdami mus supančią aplinką ir artimiausius žmones, todėl tėvų įtaka diegiant pamatines finansines žinias ir įgūdžius yra didžiulė. Nuo to, ką išmokstame vaikystėje, didele dalimi priklauso mūsų ateities gerovė“, – komentuoja gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pateikiame 10 paprastų finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai, nepaisant turimo finansinio išsilavinimo ir žinių. Kasdien taikomos jos padės įskiepyti vaikams reikiamų įgūdžių ir paruošti juos tobulėjimui ekonomikos, finansų pamokose mokykloje.

1. Padėkite pažinti pinigus

Pradėkite vaiko pažintį su skirtingų rūšių pinigais. Jis turėtų susipažinti su monetomis, popierinėmis kupiūromis, bankų kortelėmis, sužinoti pinigų reikšmę, jų panaudojimo galimybes ir būdus, kaip jie atsiranda šeimoje.

2. Kartu rūpinkitės šeimos biudžetu

Vaikui augant įtraukite jį į kasdienes šeimos veiklas, kad vaikas matytų, kaip planuojamas šeimos biudžetas, kur ir kam leidžiami pinigai. Apsiperkant drauge skatinkite vaiką stebėti, kiek pinigų sumokate, leiskite jam suskaičiuoti grąžą. Vėliau padiskutuokite apie tai, kad maistas, žaislai, rūbai ir kiti daiktai kainuoja ir kad sumokėjus už pirkinius pinigų lieka mažiau nei turėjote prieš apsilankydami parduotuvėje.

Tą patį pratimą atlikite ir su elektroniniais pinigais. Prieš apsiperkant kartu su atžala įvertinkite elektroninės sąskaitos likutį, tą patį padarykite apsipirkus. Paaiškinkite vaikui, kuo skiriasi grynieji pinigai nuo elektroninių.

3. Išmokykite svarbią pamoką – pinigai yra ribotas resursas

Parduotuvėse gausu pagundų, tad apsipirkimas su vaiku dažnai tampa nemenku iššūkiu. Kad išvengtumėte diskusijų, pykčio priepuolių ar didesnių nei planuota išlaidų, leiskite vaikui pačiam rinktis pirkinius. Bet tik su viena sąlyga! Iš anksto tam paskirkite konkrečią pinigų sumą, kurią išleidus daugiau pirkinių nebūtų. Suma gali būti nustatyta vienam apsipirkimui, dienai, savaitei ar pan. Svarbiausia, su vaiku aiškiai sutarkite visas sąlygas ir jų laikykitės. Šiuo atveju, pagrindinė pamoka, kurią turite išmokyti – išleidus sutartą sumą, pinigų daugiau nebus, nes tai yra ribotas resursas.

4. Žaiskite žaidimą „Namų ūkio priežiūra“

Supažindinkite vaiką su namų ūkio finansais ir jų administravimu. Pavyzdžiui, drauge skaičiuokite sunaudotos elektros energijos, vandens kiekį ir kainą. Kad mažasis labiau įsitrauktų, paverskite tai pramoga. Tegul vaikas žino, kad tokiu būdu jis rūpinasi, kad namie degtų šviesa, televizorius rodytų jo mėgstamas filmukus, iš čiaupo bėgtų vanduo ir pan.

5. Mokykite planuoti asmeninį biudžetą

Kitas svarbus žingsnis – išmokyti vaiką atsakingai planuoti savo biudžetą. Kadangi geriausiai mokomės per savo patirtį, šiam tikslui pasiekti puikiai tinka kišenpinigių pratimas. Visuomet skirkite tam tikrą sumą nustatytam laikotarpiui, kad vaikas žinotų savo pajamas ir galėtų planuoti išlaidas.

6. Mokykite taupyti

Kad ir kiek kišenpinigių gautų, skatinkite atžalą bent dalį jų atsidėti norimam brangesniam daiktui, pramogai ar kitam pirkiniui. Ir reguliariai tai priminkite. Vaikas jausis apdovanotas už pastangas taupant, kai už sukauptus pinigus įsigis norimą daiktą. Svarbu nepamiršti, kad išleidus santaupas taupymas turi prasidėti iš naujo.

7. Suteikite laisvės

Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką jis pirks už sutaupytus pinigus. Tuomet pirkinys, kad ir naujas žaislas, taupyti jį motyvuos labiau negu mamos pasiūlytas naujas megztinis. Tuo pačiu, tai skatins prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Nebijokite, kad vaikas suklys ir pinigus išleis neprotingai, neteisingai, o vėliau gailėsis. Tai – pamokos, kurios padės geriau pasiruošti ateičiai.

8. Padėkite priimti geresnį sprendimą

Nors privalote suteikti laisvės, vaikui galite padėti apsispręsti priimti racionalesnį sprendimą dėl pirkinio. Pakonsultuokite jį, atkreipkite dėmesį į didelę prekės kainą, išsiaiškinkite pasirinkimo motyvus – ar jis tikrai nori prekės, ar perka ją, nes tokią turi visi draugai klasėje ir pan. Tačiau nespauskite vaiko, leiskite jam nuspręsti pačiam.

9. Ugdykite skaitmeninius įgūdžius

Vyresnį vaiką mokykite planuoti savo biudžetą dar aktyviau: didinkite kišenpinigių sumą skatindami jį planuoti savo išlaidas rūbams, laisvalaikiui, higienos prekėms ir pan. Pinigus pervesdami į asmeninę vaiko sąskaitą ne tik ugdysite jo skaitmeninius finansinius įgūdžius, bet ir patiems bus paprasčiau sekti jo išlaidas.

10. Diskutuokite su vaiku

Nebijokite diskutuoti su vaiku nuo mažens, atsakinėti į jam kylančius klausimus. Taip pinigai taps natūralia jo aplinkos dalimi. O juk taip ir turėtų būti.

Svarbu nepamiršti, kad ir kiek laisvės tėvai suteikia vaikui, jie visuomet turi būti greta, stebėti situaciją, padėti ir patarti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.