10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Minėtas tyrimas parodė ir žemą suaugusiųjų finansinį pasirengimą. Lietuviai atsilieka nuo Vakarų šalių pagal turimų finansinių žinių lygį ir finansinę elgseną. Šių žinių ir įgūdžių trūkumas dažnai sąlygoja netinkamai valdomus asmeninius finansus ir iš to kylančias problemas šeimose.

Nepaisant to, kad šalyje vis garsiau kalbama apie būtinybę keisti švietimo sistemą ir aktyviai mokyti moksleivius ir suaugusius finansinių ir ekonomikos pagrindų, reikia nepamiršti, kad finansinis švietimas prasideda šeimoje.

„Tinkamas finansų valdymas – įgūdis, kuris lavinamas per kasdienę praktiką ir mokymąsi. Mokytis pradedame būdami dar maži, stebėdami mus supančią aplinką ir artimiausius žmones, todėl tėvų įtaka diegiant pamatines finansines žinias ir įgūdžius yra didžiulė. Nuo to, ką išmokstame vaikystėje, didele dalimi priklauso mūsų ateities gerovė“, – komentuoja gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pateikiame 10 paprastų finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai, nepaisant turimo finansinio išsilavinimo ir žinių. Kasdien taikomos jos padės įskiepyti vaikams reikiamų įgūdžių ir paruošti juos tobulėjimui ekonomikos, finansų pamokose mokykloje.

1. Padėkite pažinti pinigus

Pradėkite vaiko pažintį su skirtingų rūšių pinigais. Jis turėtų susipažinti su monetomis, popierinėmis kupiūromis, bankų kortelėmis, sužinoti pinigų reikšmę, jų panaudojimo galimybes ir būdus, kaip jie atsiranda šeimoje.

2. Kartu rūpinkitės šeimos biudžetu

Vaikui augant įtraukite jį į kasdienes šeimos veiklas, kad vaikas matytų, kaip planuojamas šeimos biudžetas, kur ir kam leidžiami pinigai. Apsiperkant drauge skatinkite vaiką stebėti, kiek pinigų sumokate, leiskite jam suskaičiuoti grąžą. Vėliau padiskutuokite apie tai, kad maistas, žaislai, rūbai ir kiti daiktai kainuoja ir kad sumokėjus už pirkinius pinigų lieka mažiau nei turėjote prieš apsilankydami parduotuvėje.

Tą patį pratimą atlikite ir su elektroniniais pinigais. Prieš apsiperkant kartu su atžala įvertinkite elektroninės sąskaitos likutį, tą patį padarykite apsipirkus. Paaiškinkite vaikui, kuo skiriasi grynieji pinigai nuo elektroninių.

3. Išmokykite svarbią pamoką – pinigai yra ribotas resursas

Parduotuvėse gausu pagundų, tad apsipirkimas su vaiku dažnai tampa nemenku iššūkiu. Kad išvengtumėte diskusijų, pykčio priepuolių ar didesnių nei planuota išlaidų, leiskite vaikui pačiam rinktis pirkinius. Bet tik su viena sąlyga! Iš anksto tam paskirkite konkrečią pinigų sumą, kurią išleidus daugiau pirkinių nebūtų. Suma gali būti nustatyta vienam apsipirkimui, dienai, savaitei ar pan. Svarbiausia, su vaiku aiškiai sutarkite visas sąlygas ir jų laikykitės. Šiuo atveju, pagrindinė pamoka, kurią turite išmokyti – išleidus sutartą sumą, pinigų daugiau nebus, nes tai yra ribotas resursas.

4. Žaiskite žaidimą „Namų ūkio priežiūra“

Supažindinkite vaiką su namų ūkio finansais ir jų administravimu. Pavyzdžiui, drauge skaičiuokite sunaudotos elektros energijos, vandens kiekį ir kainą. Kad mažasis labiau įsitrauktų, paverskite tai pramoga. Tegul vaikas žino, kad tokiu būdu jis rūpinasi, kad namie degtų šviesa, televizorius rodytų jo mėgstamas filmukus, iš čiaupo bėgtų vanduo ir pan.

5. Mokykite planuoti asmeninį biudžetą

Kitas svarbus žingsnis – išmokyti vaiką atsakingai planuoti savo biudžetą. Kadangi geriausiai mokomės per savo patirtį, šiam tikslui pasiekti puikiai tinka kišenpinigių pratimas. Visuomet skirkite tam tikrą sumą nustatytam laikotarpiui, kad vaikas žinotų savo pajamas ir galėtų planuoti išlaidas.

6. Mokykite taupyti

Kad ir kiek kišenpinigių gautų, skatinkite atžalą bent dalį jų atsidėti norimam brangesniam daiktui, pramogai ar kitam pirkiniui. Ir reguliariai tai priminkite. Vaikas jausis apdovanotas už pastangas taupant, kai už sukauptus pinigus įsigis norimą daiktą. Svarbu nepamiršti, kad išleidus santaupas taupymas turi prasidėti iš naujo.

7. Suteikite laisvės

Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką jis pirks už sutaupytus pinigus. Tuomet pirkinys, kad ir naujas žaislas, taupyti jį motyvuos labiau negu mamos pasiūlytas naujas megztinis. Tuo pačiu, tai skatins prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Nebijokite, kad vaikas suklys ir pinigus išleis neprotingai, neteisingai, o vėliau gailėsis. Tai – pamokos, kurios padės geriau pasiruošti ateičiai.

8. Padėkite priimti geresnį sprendimą

Nors privalote suteikti laisvės, vaikui galite padėti apsispręsti priimti racionalesnį sprendimą dėl pirkinio. Pakonsultuokite jį, atkreipkite dėmesį į didelę prekės kainą, išsiaiškinkite pasirinkimo motyvus – ar jis tikrai nori prekės, ar perka ją, nes tokią turi visi draugai klasėje ir pan. Tačiau nespauskite vaiko, leiskite jam nuspręsti pačiam.

9. Ugdykite skaitmeninius įgūdžius

Vyresnį vaiką mokykite planuoti savo biudžetą dar aktyviau: didinkite kišenpinigių sumą skatindami jį planuoti savo išlaidas rūbams, laisvalaikiui, higienos prekėms ir pan. Pinigus pervesdami į asmeninę vaiko sąskaitą ne tik ugdysite jo skaitmeninius finansinius įgūdžius, bet ir patiems bus paprasčiau sekti jo išlaidas.

10. Diskutuokite su vaiku

Nebijokite diskutuoti su vaiku nuo mažens, atsakinėti į jam kylančius klausimus. Taip pinigai taps natūralia jo aplinkos dalimi. O juk taip ir turėtų būti.

Svarbu nepamiršti, kad ir kiek laisvės tėvai suteikia vaikui, jie visuomet turi būti greta, stebėti situaciją, padėti ir patarti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (31)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?