10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Minėtas tyrimas parodė ir žemą suaugusiųjų finansinį pasirengimą. Lietuviai atsilieka nuo Vakarų šalių pagal turimų finansinių žinių lygį ir finansinę elgseną. Šių žinių ir įgūdžių trūkumas dažnai sąlygoja netinkamai valdomus asmeninius finansus ir iš to kylančias problemas šeimose.

Nepaisant to, kad šalyje vis garsiau kalbama apie būtinybę keisti švietimo sistemą ir aktyviai mokyti moksleivius ir suaugusius finansinių ir ekonomikos pagrindų, reikia nepamiršti, kad finansinis švietimas prasideda šeimoje.

„Tinkamas finansų valdymas – įgūdis, kuris lavinamas per kasdienę praktiką ir mokymąsi. Mokytis pradedame būdami dar maži, stebėdami mus supančią aplinką ir artimiausius žmones, todėl tėvų įtaka diegiant pamatines finansines žinias ir įgūdžius yra didžiulė. Nuo to, ką išmokstame vaikystėje, didele dalimi priklauso mūsų ateities gerovė“, – komentuoja gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pateikiame 10 paprastų finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai, nepaisant turimo finansinio išsilavinimo ir žinių. Kasdien taikomos jos padės įskiepyti vaikams reikiamų įgūdžių ir paruošti juos tobulėjimui ekonomikos, finansų pamokose mokykloje.

1. Padėkite pažinti pinigus

Pradėkite vaiko pažintį su skirtingų rūšių pinigais. Jis turėtų susipažinti su monetomis, popierinėmis kupiūromis, bankų kortelėmis, sužinoti pinigų reikšmę, jų panaudojimo galimybes ir būdus, kaip jie atsiranda šeimoje.

2. Kartu rūpinkitės šeimos biudžetu

Vaikui augant įtraukite jį į kasdienes šeimos veiklas, kad vaikas matytų, kaip planuojamas šeimos biudžetas, kur ir kam leidžiami pinigai. Apsiperkant drauge skatinkite vaiką stebėti, kiek pinigų sumokate, leiskite jam suskaičiuoti grąžą. Vėliau padiskutuokite apie tai, kad maistas, žaislai, rūbai ir kiti daiktai kainuoja ir kad sumokėjus už pirkinius pinigų lieka mažiau nei turėjote prieš apsilankydami parduotuvėje.

Tą patį pratimą atlikite ir su elektroniniais pinigais. Prieš apsiperkant kartu su atžala įvertinkite elektroninės sąskaitos likutį, tą patį padarykite apsipirkus. Paaiškinkite vaikui, kuo skiriasi grynieji pinigai nuo elektroninių.

3. Išmokykite svarbią pamoką – pinigai yra ribotas resursas

Parduotuvėse gausu pagundų, tad apsipirkimas su vaiku dažnai tampa nemenku iššūkiu. Kad išvengtumėte diskusijų, pykčio priepuolių ar didesnių nei planuota išlaidų, leiskite vaikui pačiam rinktis pirkinius. Bet tik su viena sąlyga! Iš anksto tam paskirkite konkrečią pinigų sumą, kurią išleidus daugiau pirkinių nebūtų. Suma gali būti nustatyta vienam apsipirkimui, dienai, savaitei ar pan. Svarbiausia, su vaiku aiškiai sutarkite visas sąlygas ir jų laikykitės. Šiuo atveju, pagrindinė pamoka, kurią turite išmokyti – išleidus sutartą sumą, pinigų daugiau nebus, nes tai yra ribotas resursas.

4. Žaiskite žaidimą „Namų ūkio priežiūra“

Supažindinkite vaiką su namų ūkio finansais ir jų administravimu. Pavyzdžiui, drauge skaičiuokite sunaudotos elektros energijos, vandens kiekį ir kainą. Kad mažasis labiau įsitrauktų, paverskite tai pramoga. Tegul vaikas žino, kad tokiu būdu jis rūpinasi, kad namie degtų šviesa, televizorius rodytų jo mėgstamas filmukus, iš čiaupo bėgtų vanduo ir pan.

5. Mokykite planuoti asmeninį biudžetą

Kitas svarbus žingsnis – išmokyti vaiką atsakingai planuoti savo biudžetą. Kadangi geriausiai mokomės per savo patirtį, šiam tikslui pasiekti puikiai tinka kišenpinigių pratimas. Visuomet skirkite tam tikrą sumą nustatytam laikotarpiui, kad vaikas žinotų savo pajamas ir galėtų planuoti išlaidas.

6. Mokykite taupyti

Kad ir kiek kišenpinigių gautų, skatinkite atžalą bent dalį jų atsidėti norimam brangesniam daiktui, pramogai ar kitam pirkiniui. Ir reguliariai tai priminkite. Vaikas jausis apdovanotas už pastangas taupant, kai už sukauptus pinigus įsigis norimą daiktą. Svarbu nepamiršti, kad išleidus santaupas taupymas turi prasidėti iš naujo.

7. Suteikite laisvės

Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką jis pirks už sutaupytus pinigus. Tuomet pirkinys, kad ir naujas žaislas, taupyti jį motyvuos labiau negu mamos pasiūlytas naujas megztinis. Tuo pačiu, tai skatins prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Nebijokite, kad vaikas suklys ir pinigus išleis neprotingai, neteisingai, o vėliau gailėsis. Tai – pamokos, kurios padės geriau pasiruošti ateičiai.

8. Padėkite priimti geresnį sprendimą

Nors privalote suteikti laisvės, vaikui galite padėti apsispręsti priimti racionalesnį sprendimą dėl pirkinio. Pakonsultuokite jį, atkreipkite dėmesį į didelę prekės kainą, išsiaiškinkite pasirinkimo motyvus – ar jis tikrai nori prekės, ar perka ją, nes tokią turi visi draugai klasėje ir pan. Tačiau nespauskite vaiko, leiskite jam nuspręsti pačiam.

9. Ugdykite skaitmeninius įgūdžius

Vyresnį vaiką mokykite planuoti savo biudžetą dar aktyviau: didinkite kišenpinigių sumą skatindami jį planuoti savo išlaidas rūbams, laisvalaikiui, higienos prekėms ir pan. Pinigus pervesdami į asmeninę vaiko sąskaitą ne tik ugdysite jo skaitmeninius finansinius įgūdžius, bet ir patiems bus paprasčiau sekti jo išlaidas.

10. Diskutuokite su vaiku

Nebijokite diskutuoti su vaiku nuo mažens, atsakinėti į jam kylančius klausimus. Taip pinigai taps natūralia jo aplinkos dalimi. O juk taip ir turėtų būti.

Svarbu nepamiršti, kad ir kiek laisvės tėvai suteikia vaikui, jie visuomet turi būti greta, stebėti situaciją, padėti ir patarti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.