dr.A.Šimelionienė: reikalaujame iš vaikų mokytis, pamiršdami mokyti, kaip tai daryti

Dr. A. Šimelionienė straipsnyje apžvelgia, kas lemia prastėjančius Lietuvos moksleivių rezultatus bei motyvaciją mokytis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kas trejus metus vykdo tarptautinį penkiolikmečių tyrimą, kuris padeda įvertinti bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus.

Paskutinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje matematinio raštingumo situacija iš prastėjančios tik perėjo į stabilią, gamtamokslinio raštingumo įgūdžiai taip pat reikšmingai negerėja. Tuo tarpu skaitymo gebėjimai Lietuvoje ypač kelia nerimą – šioje srityje Lietuvoje aukščiausius rezultatus pasiekia vos 3,3 proc. moksleivių, kai kitose tirtose pasaulio šalyse vidurkis sudaro 8,4 proc.

Psichologijos mokslų atstovai teigia, jog iš esmės situaciją pakeistų naujas požiūris, kuris Vakarų Europoje jau yra gana paplitęs - užuot vaikus spaudžiant daugiau mokytis, reikėtų pažiūrėti į problemą iš esmės ir padėti jiems išmokti mokytis.

VšĮ „Vaiko talentas" programų vadovė, psichologijos mokslų daktarė Aida Šimelionienė, remdamasi žydų mokslininko R. Feuersteino metodu, atlieka vaikų gebėjimo mokytis vertinimus ir padeda įveikti jiems kylančius mokymosi sunkumus bei didinti jų mokymosi potencialą.

Ji teigia, jog tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos, nes susiduria su vaikų noro mokytis trūkumu. Vaikai nenori ar nemėgsta skaityti, nežino, kaip elgtis, susidūrus su mokymosi sunkumais ar neaiškumais, galiausiai - neturi kantrybės gilintis, suprasti ir įsiminti pateikiamą medžiagą. Geresnių rezultatų moksleiviams siekti taip pat kliudo planavimo įgūdžių, ypač dėmesio koncentracijos trūkumas.

Vystantis technologijoms ir joms vis labiau besiskverbiant į mūsų kasdienę veiklą, šiuolaikiniams vaikams tenka apdoroti labai daug informacijos, todėl nenuostabu, kad ir patys vaikai linkę skubėti, siekia greitų rezultatų, būna mažiau kantrūs ir sunkiau koncentruoja dėmesį, jeigu kažkas vyksta lėčiau nei jie norėtų.
dr.Aida ŠIMELIONIENĖ

„Vystantis technologijoms ir joms vis labiau besiskverbiant į mūsų kasdienę veiklą, šiuolaikiniams vaikams tenka apdoroti labai daug informacijos, todėl nenuostabu, kad ir patys vaikai linkę skubėti, siekia greitų rezultatų, būna mažiau kantrūs ir sunkiau koncentruoja dėmesį, jeigu kažkas vyksta lėčiau nei jie norėtų. Tai tampa priežastimi, kodėl į klausimą atsakinėti skubama jo net neišklausius, o užduotį imama spręsti jos nesuplanavus iš anksto, neapgalvojus, kokiu keliu ją būtų spręsti geriausia. Visa tai neabejotinai atsiliepia pasiekimams", - teigia dr. A. Šimelionienė. Ji priduria, kad šie bruožai būdingi naujajai kartai, tačiau tai nereiškia, kad naujoji karta yra kažkuo prastesnė ar mažiau gabi, ji tiesiog kitokia, turinti kitų vertybių bei kitokius išlavintus gebėjimus, todėl mums reikia suprasti bei sugebėti ugdymą priderinti prie jos poreikių.

„Kai kalbame apie geresnių rezultatų siekimą, dažnai įsivaizduojame, kad mokslams reikia skirti daugiau laiko, pastangų ir pan. Tačiau tikslingiausia žiūrėti į problemas nuo šaknų - ne reikalauti gerų rezultatų ilgiau sėdint prie uždavinių, o išmokyti vaiką mokytis, kad jis tuos uždavinius spręstų su susidomėjimu ir efektyviai. Remiantis R. Feuersteino metodu, jeigu tokie kognityviniai įgūdžiai kaip akies-rankos koordinacija, orientacija erdvėje ir laike, gebėjimas įvardinti, apibūdinti, klasifikuoti, kategorizuoti ir t. t. nėra tinkamai išlavinti, vaikui sunkiau seksis spręsti matematinius uždavinius, mokytis naujos užsienio kalbos ar netgi skaityti. Tam tikri įgūdžiai tarnauja kaip pamatai mokymuisi, todėl geresnių rezultatų siekti reikėtų pradėtų nuo jų lavinimo", - pataria dr. A. Šimelionienė.

Pasak dr. A. Šimelionienės, daugelis Europos šalių turi specialias gebėjimo mokytis ugdymo programas, o mokiniai - atskirų pamokų metu mokomi, kaip reikia mokytis. Lietuvoje tokie mokymai pradedami įgyvendinti kaip užklasinės veiklos būreliai ar užsiėmimai.

Norint ugdyti mokinių gebėjimą susikaupti, planuoti, numatyti ar įsiminti, galima naudoti net ir tokius paprastus pratimus kaip taškelių jungimas, iliustracijų palyginimas ar objektų skirstymas pagal kategorijas. Šie iš pažiūros lengvi pratimai moko mąstymo ir mokymosi strategijų, lavina loginį mąstymą, taip pat moko vaikus efektyviai mokytis.
dr. Aida ŠIMELIONIENĖ

„Norint ugdyti mokinių gebėjimą susikaupti, planuoti, numatyti ar įsiminti, galima naudoti net ir tokius paprastus pratimus kaip taškelių jungimas, iliustracijų palyginimas ar objektų skirstymas pagal kategorijas. Šie iš pažiūros lengvi pratimai moko mąstymo ir mokymosi strategijų, lavina loginį mąstymą, taip pat moko vaikus efektyviai mokytis. Tokių užduočių tikslas - išmokyti vaikus užduotis atlikti organizuotai, planuojant savo veiksmus ir stengiantis numatyti jų pasekmes rezultatui", - pasakoja dr. A. Šimelionienė. Tiesa, remiantis visame pasaulyje plačiai taikomu R. Feuersteino metodu, mokymosi mokytis procesas, atliekant įvairias užduotis, apima ne tik kognityvinių įgūdžių, planavimo lavinimą, koncentracijos didinimą, bet ir atminties stiprinimą, gebėjimą tinkamai reaguoti ir nepasiduoti, susidūrus su mokymosi sunkumais ir t. t.

Komentuodama vaikų motyvacijos mokytis trūkumą psichologė atkreipė dėmesį, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, tam tikri dalykai tampa neįdomūs tuomet, kai jie nėra aiškūs ir suprantami. Vaikai taip pat turi suvokti mokymosi vertę, kaip jie įgytas žinias galės naudingai pritaikyti. Pavyzdžiui, jeigu mokoma atskirti kairę ranką nuo dešinės, galima paaiškinti, kad išmokęs vaikas žinos kuria ranka laikyti peilį, kuria šakutę, kuria puse važiuoja automobiliai arba kurioje sąsiuvinio pusėje reikia pradėti rašyti ir pan.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.