dr.A.Šimelionienė: reikalaujame iš vaikų mokytis, pamiršdami mokyti, kaip tai daryti

Dr. A. Šimelionienė straipsnyje apžvelgia, kas lemia prastėjančius Lietuvos moksleivių rezultatus bei motyvaciją mokytis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kas trejus metus vykdo tarptautinį penkiolikmečių tyrimą, kuris padeda įvertinti bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus.

Paskutinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje matematinio raštingumo situacija iš prastėjančios tik perėjo į stabilią, gamtamokslinio raštingumo įgūdžiai taip pat reikšmingai negerėja. Tuo tarpu skaitymo gebėjimai Lietuvoje ypač kelia nerimą – šioje srityje Lietuvoje aukščiausius rezultatus pasiekia vos 3,3 proc. moksleivių, kai kitose tirtose pasaulio šalyse vidurkis sudaro 8,4 proc.

Psichologijos mokslų atstovai teigia, jog iš esmės situaciją pakeistų naujas požiūris, kuris Vakarų Europoje jau yra gana paplitęs - užuot vaikus spaudžiant daugiau mokytis, reikėtų pažiūrėti į problemą iš esmės ir padėti jiems išmokti mokytis.

VšĮ „Vaiko talentas" programų vadovė, psichologijos mokslų daktarė Aida Šimelionienė, remdamasi žydų mokslininko R. Feuersteino metodu, atlieka vaikų gebėjimo mokytis vertinimus ir padeda įveikti jiems kylančius mokymosi sunkumus bei didinti jų mokymosi potencialą.

Ji teigia, jog tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos, nes susiduria su vaikų noro mokytis trūkumu. Vaikai nenori ar nemėgsta skaityti, nežino, kaip elgtis, susidūrus su mokymosi sunkumais ar neaiškumais, galiausiai - neturi kantrybės gilintis, suprasti ir įsiminti pateikiamą medžiagą. Geresnių rezultatų moksleiviams siekti taip pat kliudo planavimo įgūdžių, ypač dėmesio koncentracijos trūkumas.

Vystantis technologijoms ir joms vis labiau besiskverbiant į mūsų kasdienę veiklą, šiuolaikiniams vaikams tenka apdoroti labai daug informacijos, todėl nenuostabu, kad ir patys vaikai linkę skubėti, siekia greitų rezultatų, būna mažiau kantrūs ir sunkiau koncentruoja dėmesį, jeigu kažkas vyksta lėčiau nei jie norėtų.
dr.Aida ŠIMELIONIENĖ

„Vystantis technologijoms ir joms vis labiau besiskverbiant į mūsų kasdienę veiklą, šiuolaikiniams vaikams tenka apdoroti labai daug informacijos, todėl nenuostabu, kad ir patys vaikai linkę skubėti, siekia greitų rezultatų, būna mažiau kantrūs ir sunkiau koncentruoja dėmesį, jeigu kažkas vyksta lėčiau nei jie norėtų. Tai tampa priežastimi, kodėl į klausimą atsakinėti skubama jo net neišklausius, o užduotį imama spręsti jos nesuplanavus iš anksto, neapgalvojus, kokiu keliu ją būtų spręsti geriausia. Visa tai neabejotinai atsiliepia pasiekimams", - teigia dr. A. Šimelionienė. Ji priduria, kad šie bruožai būdingi naujajai kartai, tačiau tai nereiškia, kad naujoji karta yra kažkuo prastesnė ar mažiau gabi, ji tiesiog kitokia, turinti kitų vertybių bei kitokius išlavintus gebėjimus, todėl mums reikia suprasti bei sugebėti ugdymą priderinti prie jos poreikių.

„Kai kalbame apie geresnių rezultatų siekimą, dažnai įsivaizduojame, kad mokslams reikia skirti daugiau laiko, pastangų ir pan. Tačiau tikslingiausia žiūrėti į problemas nuo šaknų - ne reikalauti gerų rezultatų ilgiau sėdint prie uždavinių, o išmokyti vaiką mokytis, kad jis tuos uždavinius spręstų su susidomėjimu ir efektyviai. Remiantis R. Feuersteino metodu, jeigu tokie kognityviniai įgūdžiai kaip akies-rankos koordinacija, orientacija erdvėje ir laike, gebėjimas įvardinti, apibūdinti, klasifikuoti, kategorizuoti ir t. t. nėra tinkamai išlavinti, vaikui sunkiau seksis spręsti matematinius uždavinius, mokytis naujos užsienio kalbos ar netgi skaityti. Tam tikri įgūdžiai tarnauja kaip pamatai mokymuisi, todėl geresnių rezultatų siekti reikėtų pradėtų nuo jų lavinimo", - pataria dr. A. Šimelionienė.

Pasak dr. A. Šimelionienės, daugelis Europos šalių turi specialias gebėjimo mokytis ugdymo programas, o mokiniai - atskirų pamokų metu mokomi, kaip reikia mokytis. Lietuvoje tokie mokymai pradedami įgyvendinti kaip užklasinės veiklos būreliai ar užsiėmimai.

Norint ugdyti mokinių gebėjimą susikaupti, planuoti, numatyti ar įsiminti, galima naudoti net ir tokius paprastus pratimus kaip taškelių jungimas, iliustracijų palyginimas ar objektų skirstymas pagal kategorijas. Šie iš pažiūros lengvi pratimai moko mąstymo ir mokymosi strategijų, lavina loginį mąstymą, taip pat moko vaikus efektyviai mokytis.
dr. Aida ŠIMELIONIENĖ

„Norint ugdyti mokinių gebėjimą susikaupti, planuoti, numatyti ar įsiminti, galima naudoti net ir tokius paprastus pratimus kaip taškelių jungimas, iliustracijų palyginimas ar objektų skirstymas pagal kategorijas. Šie iš pažiūros lengvi pratimai moko mąstymo ir mokymosi strategijų, lavina loginį mąstymą, taip pat moko vaikus efektyviai mokytis. Tokių užduočių tikslas - išmokyti vaikus užduotis atlikti organizuotai, planuojant savo veiksmus ir stengiantis numatyti jų pasekmes rezultatui", - pasakoja dr. A. Šimelionienė. Tiesa, remiantis visame pasaulyje plačiai taikomu R. Feuersteino metodu, mokymosi mokytis procesas, atliekant įvairias užduotis, apima ne tik kognityvinių įgūdžių, planavimo lavinimą, koncentracijos didinimą, bet ir atminties stiprinimą, gebėjimą tinkamai reaguoti ir nepasiduoti, susidūrus su mokymosi sunkumais ir t. t.

Komentuodama vaikų motyvacijos mokytis trūkumą psichologė atkreipė dėmesį, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, tam tikri dalykai tampa neįdomūs tuomet, kai jie nėra aiškūs ir suprantami. Vaikai taip pat turi suvokti mokymosi vertę, kaip jie įgytas žinias galės naudingai pritaikyti. Pavyzdžiui, jeigu mokoma atskirti kairę ranką nuo dešinės, galima paaiškinti, kad išmokęs vaikas žinos kuria ranka laikyti peilį, kuria šakutę, kuria puse važiuoja automobiliai arba kurioje sąsiuvinio pusėje reikia pradėti rašyti ir pan.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.