J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau net tokie esą nekalti juokeliai gali užkirsti kelią tėvams, norintiems su vaikais sukurti atvirumu grįstus santykius. Apie pirmąją vaikų meilę ir ją lydinčius iššūkius kalbamės su psichologe Jūrate Bortkevičiene, kuri plačiau šia tema kalbės kovo 25-26 d. Litexpo" centre vyksiančioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė".

- Kai kas nors mūsų paklausia apie pirmąją meilę, vieni prisimename savo studijų metus, kiti paauglystę, ar net darželį. Kada visgi dažniausiai žmonės patiria pirmąją meilę ir kaip tėvams suprasti, kad jų vaikas jau išgyvena tą jausmą?

- Meilę kiekvienas patiriame įvairiai ir skirtingai. Daugelis vaikų dar darželyje pradeda kalbėti apie tai, kad patinka kuris nors berniukas ar mergaitė, sako esantis įsimylėjęs ar kad kažkas myli jį arba ją. Tai nereiškia, kad jau susiduriame su tikrąja, ilgalaike meile: tokio amžiaus vaikai vaidina suaugusiuosius ir tokia meilė yra jų suaugusiųjų gyvenimo išraiška. Jie mato, kaip elgiasi tėvai, ir patys tai kartoja. Jei tėvai gerbia vienas kitą, stengiasi būti šalia, vienas kitam padėti, vaikai irgi atkartoja tokį elgesį, nesąmoningai remdamiesi tuo, kaip meilę suvokia tėvai.

Svarbiausias dalykas šiuo laikotarpiu yra tėvų reakcija. Tėvai, iš savo atžalos išgirdę, kad jis įsimylėjo, dažnai numoja ranka, esą, čia nesąmonės, dar ne meilė, kartais net pradeda juoktis, laido pokštus apie poreles, kavalierių su pana ir panašiai. Trumpai tariant, jie nežiūri rimtai, o vaikas pasidaro išvadas, kad tai yra juokinga ir jo tėvams atrodo nesvarbu. O tėvai juk galėtų pažiūrėti rimtai, pasikalbėti su vaiku apie tai, kaip jis jaučiasi, kaip supranta meilę, santykius, į tai labiau įsigilinti – tada ir tėvai galėtų pamatyti, kaip jų vaikas suvokia meilę, ir vaikai suprastų, kad tėvams tai atrodo visiškai normalu.

- Po darželio dažniausiai yra išgyvenamas kitas periodas, kai vaikai kategoriškai neigia, kad jiems galėtų patikti berniukas ar mergaitė.

- Taip, ir tai visiškai natūralu. Kai baigiasi darželio, kuriame žaidžiame namus, periodas, vyresni vaikai pradeda eiti į mokyklą, jiems pradeda rūpėti kiti dalykai, dažnai yra susiskirstoma, kad berniukai būna su berniukais, mergaitės su mergaitėmis. Šiame etape tėvai dažnai padaro klaidą, kai jų vaikas skundžiasi, kad kažkas skriaudžia ar tyčiojasi, o jie atsako, kad taip tave „kibina". Taip sakydami mes siunčiame žinutę, kad jei žmogus „kibina", jis gali smurtauti ar tyčiotis, bet tai nėra normalu ir taip neturi būti.

- Kokia turėtų būti tėvų reakcija supratus, kad jų vaikas įsimylėjo? Vaikai, ypač paaugliai, dažniausiai nenori su tėvais daug apie tai atvirauti. Ar reikėtų žūtbūt stengtis juos prakalbinti?

- Vaikai nemoka kalbėti tuomet, kai jų nesiklausoma. Jei tarpusavio ryšys yra formuojamas nuo mažų dienų, vaikai supranta, kad kai jie kalbės, tėvai klausysis. Tačiau kartais vaikams atrodo, kad tėvams jų problemos atrodo nevertos dėmesio, nerimtos, vaikiškos ir į jas galima paprasčiausiai numoti ranka. Tada vaikai pripranta, kad tėvai jų nesiklauso, jiems neįdomu, arba, jei kažką papasakos, iškart išgirs tėvų pamokslą, ką reikia daryti, o ko ne. Tad kam tuomet kažką pasakoti? Bet jei tėvai su vaikais kalbasi, pasakoja apie savo santykius, pavyzdžiui, apie tai, kaip susipažino jie, mama ir tėtis, vaikai išmoksta kalbėtis ir jiems patiems pasipasakoti irgi atrodo natūralu.

Kita vertus, kad ir kokie būtų glaudūs santykiai su tėvais, paauglystėje įvyksta lūžis, kai vaikams tėvai nebėra autoritetas. Tai yra laikina, ir tėvai turi tai suprasti.
Psichologė Jūratė BORTKEVIČIENĖ

Kita vertus, kad ir kokie būtų glaudūs santykiai su tėvais, paauglystėje įvyksta lūžis, kai vaikams tėvai nebėra autoritetas. Tai yra laikina, ir tėvai turi tai suprasti. Tuo metu vaikas gal ir ne viską papasakos, nes jam atrodo, kad jį kur kas geriau supranta draugai ar draugės. Bet tėvai juk tikrai mato, ir net jei nežino smulkmenų, tikrai supranta, kad kažkas patinka.

Dar vienas svarbus aspektas, kad paauglystėje, sulaukus amžiaus, kai gali atsirasti pirmieji romantiškesni santykiai, kokių 13-16 metų, prasideda giminių klausinėjimai: ar turi berniuką ar mergaitę, ar patinka kas nors. Mes nepagalvojame, o kaip patys jaustumėmės, jei mūsų to klausinėtų ir dar juokdamiesi ‒ juk tai labai erzina. O kur dar pamokslai, kad koks tu vyras, jei neturi panos, arba tai jau berniukai laksto tau iš paskos ir pan.

- Pirmąją meilę dažnai lydi ir labai aukšti, kartais nerealūs lūkesčiai. Ar tėvams, kurie turi daugiau gyvenimiškos patirties, reikėtų kalbėti apie galimą nusivylimą ir kilsiančias problemas, ar geriau tiesiog leisti džiaugtis pakiliomis emocijomis?

- Su vaikais apie galimas santykių problemas, pagarbą sau ir antrai pusei, reikia kalbėti dar net nesant draugystės. Klausti, kaip vaikas įsivaizduoja santykius, ką darytų, jei pajustų spaudimą, kad yra netinkami santykiai ir t.t. Tačiau kai vaikas jau užmezgė romantiškus santykius, tiesiog būkite šalia. Įsivaizduokite, kad jūs, suaugęs žmogus, susipažįstate su kažkuo, susirandate antrą pusę, išgyvenate romantiškus jausmus, pasidalinate tuo su drauge, o ji sako: bet, žinok, žmonės labai dažnai išsiskiria, tu tik nenusiteik. Jausmas turbūt bus vienas ‒ jūs nebenorėsite klausytis. Taigi pats svarbiausias dalykas tėvams, kalbant apie vaikų įsimylėjimą ‒ būti šalia, kai tai įvyks. Ir jei kažkas nesusiklostys, jokiu būdu negalima sakyti, kad ar aš nesakiau, kad taip baigsis, ar kad jis to nevertas, ar kad nieko tokio neįvyko. Tuo metu jam taip neatrodo. Kai mes padedame vaikui išgyventi pirmąją meilę, turime galvoti taip, kad jei aš pats išsiskirčiau su savo mylimu žmogumi, ar man tikrai padėtų frazės, kad tai ne pasaulio pabaiga, ar kad ne pirmas ir ne paskutinis. Ir atminkite, kad kita meilė vėl gali būti „ta tikroji" ir išgyvenimai panašūs.

- Kalbate apie tai, ko nereikėtų daryti. O ką visgi reikėtų, jei norime padėti vaikui, išgyvenančiam nelaimingą meilę?

- Svarbiausia, kaip minėjau, tiesiog buvimas šalia. Galima nuveikti ką nors kartu, kas abiem būtų malonu: gal mama su dukra kartu nueis apsipirkti, pasivaikščioti, į kiną, ar tiesiog nusipirks dėžutę ledų ir išsiverks žiūrėdamos romantišką filmą. Reikia parodyti, kad aš tave suprantu. Labai veiksmingos yra istorijos: galima pasidalinti, kad kai aš buvau tavo amžiaus, irgi išgyvenau panašią situaciją ir buvo labai sunku, kaip jautėtės, ką darėte, kas padėjo jums tai išgyventi. Vaikas tada jau sąmoningai supranta, kad ir mamai/tėčiui taip buvo, bet praėjo, jie sutiko vienas kitą ir dabar viskas gerai.

- Kaip elgtis tėvams, jei jie mato, kad vaikas išsirinko, jų nuomone, netinkamą antrąją pusę? Nors, atrodo, renkasi pats vaikas, bet jei tėvai mato, kad, pavyzdžiui, prastėja mokslo rezultatai, ar atsiranda žalingi įpročiai, dažnam kyla noras užkirsti kelią tokiai draugystei, o tai sulaukia tik dar didesnio pasipriešinimo.

- Taip, draudimai čia niekuo nepadės: vaikas nebent pradės slėpti savo antrąją pusę. Reikia žiūrėti, kodėl vaikas pasirinko tokį žmogų, kas jam jame patinka, ką jis jame mato, ko mes galbūt nesugebame įžvelgti. Gal pagal tai galime suprasti, ko vaikui trūksta ir ko jis ieško. Pavyzdžiui, jei mergaitė išsirinko vyresnį draugą, gal jai tuo metu trūksta tėčio, ji ieško paramos, paskatinimo, galbūt taip kompensuoja pasitikėjimo savimi stoką. Iš kitos pusės mums, tėvams, kartais gali atrodyti, kad antroji pusė išveda iš kelio, nors gali būti ir kitaip. Jei pastebėjome, kad anksčiau nerūkė, o įsimylėjusi pradėjo, negalime būti tikri, ar tikrai tik ta priežastis ‒ gal tai su antrąja puse iš tiesų visai nesusiję. Tačiau jei jums nepatinka santykiai, kalbėkite su vaikais, kas būtent jus gąsdina ir neramina.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.

Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai (1)

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

A. Landsbergienė: vaiko problemas turi spręsti vaikas (248)

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno" ar „supermamos" kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio.

Nieko gero, jei vaikas nereaguoja į skyrybas: du pavojingiausi kraštutinumai (11)

Kokios skyrybų situacijos vaikams yra sudėtingiausios ir kodėl? Kokie požymiai rodo, kad vaikas nepajėgia pats susidoroti su sunkumais? Jei tėvams išsiskyrus atžala nekelia problemų šeimoje ar mokykloje, teisinga daryti išvadą, kad viskas gerai?

Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų (1)

Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.

Ko nežinome (o reikėtų) apie savo paauglius (2)

Konfliktai su paaugliais, nusivylimas jų elgesiu ir komunikacija su tėvais – ne vienos šeimos kasdienybė. Tačiau ar žinote, kad tam tikras paauglio elgesys yra nulemtas jo psichologinės raidos ypatumų, o ne noro specialiai konfliktuoti su gimdytojais?

4 svarbios taisyklės, jei auginate dukteris (6)

Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.

Saugus internetas vaikams: ką turėtų žinoti tėvai

Šiuolaikinei kartai, gimusiai ir užaugusiai skaitmeniniame pasaulyje, kompiuterinės technologijos yra natūrali aplinkos dalis.

Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai? (1)

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų.

15 priežasčių, kodėl vaikas mokosi ne taip gerai, kaip jūs tikitės

Kodėl gerai besimokantis vaikas staiga ėmė gauti prastesnius pažymius? Atrodytų, niekas nepasikeitė – mokykla ta pati, mokytojai irgi, tik pažymiai gerokai suprastėjo. Kodėl taip nutinka?

Kaip Lietuvoje vaikus auklėjo 16-17 amžiuje (32)

Vaiko auklėjimą XVI a. vid.-XVII a. vid. LDK lėmė šeimos socialinė padėtis. Vienaip jis vyko valstiečio ar miestiečio, kitaip į vaiką žiūrėta bajorijos elito šeimose.