J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.
© DELFI / Karolina Pansevič

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tačiau net tokie esą nekalti juokeliai gali užkirsti kelią tėvams, norintiems su vaikais sukurti atvirumu grįstus santykius. Apie pirmąją vaikų meilę ir ją lydinčius iššūkius kalbamės su psichologe Jūrate Bortkevičiene, kuri plačiau šia tema kalbės kovo 25-26 d. Litexpo" centre vyksiančioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė".

- Kai kas nors mūsų paklausia apie pirmąją meilę, vieni prisimename savo studijų metus, kiti paauglystę, ar net darželį. Kada visgi dažniausiai žmonės patiria pirmąją meilę ir kaip tėvams suprasti, kad jų vaikas jau išgyvena tą jausmą?

- Meilę kiekvienas patiriame įvairiai ir skirtingai. Daugelis vaikų dar darželyje pradeda kalbėti apie tai, kad patinka kuris nors berniukas ar mergaitė, sako esantis įsimylėjęs ar kad kažkas myli jį arba ją. Tai nereiškia, kad jau susiduriame su tikrąja, ilgalaike meile: tokio amžiaus vaikai vaidina suaugusiuosius ir tokia meilė yra jų suaugusiųjų gyvenimo išraiška. Jie mato, kaip elgiasi tėvai, ir patys tai kartoja. Jei tėvai gerbia vienas kitą, stengiasi būti šalia, vienas kitam padėti, vaikai irgi atkartoja tokį elgesį, nesąmoningai remdamiesi tuo, kaip meilę suvokia tėvai.

Svarbiausias dalykas šiuo laikotarpiu yra tėvų reakcija. Tėvai, iš savo atžalos išgirdę, kad jis įsimylėjo, dažnai numoja ranka, esą, čia nesąmonės, dar ne meilė, kartais net pradeda juoktis, laido pokštus apie poreles, kavalierių su pana ir panašiai. Trumpai tariant, jie nežiūri rimtai, o vaikas pasidaro išvadas, kad tai yra juokinga ir jo tėvams atrodo nesvarbu. O tėvai juk galėtų pažiūrėti rimtai, pasikalbėti su vaiku apie tai, kaip jis jaučiasi, kaip supranta meilę, santykius, į tai labiau įsigilinti – tada ir tėvai galėtų pamatyti, kaip jų vaikas suvokia meilę, ir vaikai suprastų, kad tėvams tai atrodo visiškai normalu.

- Po darželio dažniausiai yra išgyvenamas kitas periodas, kai vaikai kategoriškai neigia, kad jiems galėtų patikti berniukas ar mergaitė.

- Taip, ir tai visiškai natūralu. Kai baigiasi darželio, kuriame žaidžiame namus, periodas, vyresni vaikai pradeda eiti į mokyklą, jiems pradeda rūpėti kiti dalykai, dažnai yra susiskirstoma, kad berniukai būna su berniukais, mergaitės su mergaitėmis. Šiame etape tėvai dažnai padaro klaidą, kai jų vaikas skundžiasi, kad kažkas skriaudžia ar tyčiojasi, o jie atsako, kad taip tave „kibina". Taip sakydami mes siunčiame žinutę, kad jei žmogus „kibina", jis gali smurtauti ar tyčiotis, bet tai nėra normalu ir taip neturi būti.

- Kokia turėtų būti tėvų reakcija supratus, kad jų vaikas įsimylėjo? Vaikai, ypač paaugliai, dažniausiai nenori su tėvais daug apie tai atvirauti. Ar reikėtų žūtbūt stengtis juos prakalbinti?

- Vaikai nemoka kalbėti tuomet, kai jų nesiklausoma. Jei tarpusavio ryšys yra formuojamas nuo mažų dienų, vaikai supranta, kad kai jie kalbės, tėvai klausysis. Tačiau kartais vaikams atrodo, kad tėvams jų problemos atrodo nevertos dėmesio, nerimtos, vaikiškos ir į jas galima paprasčiausiai numoti ranka. Tada vaikai pripranta, kad tėvai jų nesiklauso, jiems neįdomu, arba, jei kažką papasakos, iškart išgirs tėvų pamokslą, ką reikia daryti, o ko ne. Tad kam tuomet kažką pasakoti? Bet jei tėvai su vaikais kalbasi, pasakoja apie savo santykius, pavyzdžiui, apie tai, kaip susipažino jie, mama ir tėtis, vaikai išmoksta kalbėtis ir jiems patiems pasipasakoti irgi atrodo natūralu.

Kita vertus, kad ir kokie būtų glaudūs santykiai su tėvais, paauglystėje įvyksta lūžis, kai vaikams tėvai nebėra autoritetas. Tai yra laikina, ir tėvai turi tai suprasti.
Psichologė Jūratė BORTKEVIČIENĖ

Kita vertus, kad ir kokie būtų glaudūs santykiai su tėvais, paauglystėje įvyksta lūžis, kai vaikams tėvai nebėra autoritetas. Tai yra laikina, ir tėvai turi tai suprasti. Tuo metu vaikas gal ir ne viską papasakos, nes jam atrodo, kad jį kur kas geriau supranta draugai ar draugės. Bet tėvai juk tikrai mato, ir net jei nežino smulkmenų, tikrai supranta, kad kažkas patinka.

Dar vienas svarbus aspektas, kad paauglystėje, sulaukus amžiaus, kai gali atsirasti pirmieji romantiškesni santykiai, kokių 13-16 metų, prasideda giminių klausinėjimai: ar turi berniuką ar mergaitę, ar patinka kas nors. Mes nepagalvojame, o kaip patys jaustumėmės, jei mūsų to klausinėtų ir dar juokdamiesi ‒ juk tai labai erzina. O kur dar pamokslai, kad koks tu vyras, jei neturi panos, arba tai jau berniukai laksto tau iš paskos ir pan.

- Pirmąją meilę dažnai lydi ir labai aukšti, kartais nerealūs lūkesčiai. Ar tėvams, kurie turi daugiau gyvenimiškos patirties, reikėtų kalbėti apie galimą nusivylimą ir kilsiančias problemas, ar geriau tiesiog leisti džiaugtis pakiliomis emocijomis?

- Su vaikais apie galimas santykių problemas, pagarbą sau ir antrai pusei, reikia kalbėti dar net nesant draugystės. Klausti, kaip vaikas įsivaizduoja santykius, ką darytų, jei pajustų spaudimą, kad yra netinkami santykiai ir t.t. Tačiau kai vaikas jau užmezgė romantiškus santykius, tiesiog būkite šalia. Įsivaizduokite, kad jūs, suaugęs žmogus, susipažįstate su kažkuo, susirandate antrą pusę, išgyvenate romantiškus jausmus, pasidalinate tuo su drauge, o ji sako: bet, žinok, žmonės labai dažnai išsiskiria, tu tik nenusiteik. Jausmas turbūt bus vienas ‒ jūs nebenorėsite klausytis. Taigi pats svarbiausias dalykas tėvams, kalbant apie vaikų įsimylėjimą ‒ būti šalia, kai tai įvyks. Ir jei kažkas nesusiklostys, jokiu būdu negalima sakyti, kad ar aš nesakiau, kad taip baigsis, ar kad jis to nevertas, ar kad nieko tokio neįvyko. Tuo metu jam taip neatrodo. Kai mes padedame vaikui išgyventi pirmąją meilę, turime galvoti taip, kad jei aš pats išsiskirčiau su savo mylimu žmogumi, ar man tikrai padėtų frazės, kad tai ne pasaulio pabaiga, ar kad ne pirmas ir ne paskutinis. Ir atminkite, kad kita meilė vėl gali būti „ta tikroji" ir išgyvenimai panašūs.

- Kalbate apie tai, ko nereikėtų daryti. O ką visgi reikėtų, jei norime padėti vaikui, išgyvenančiam nelaimingą meilę?

- Svarbiausia, kaip minėjau, tiesiog buvimas šalia. Galima nuveikti ką nors kartu, kas abiem būtų malonu: gal mama su dukra kartu nueis apsipirkti, pasivaikščioti, į kiną, ar tiesiog nusipirks dėžutę ledų ir išsiverks žiūrėdamos romantišką filmą. Reikia parodyti, kad aš tave suprantu. Labai veiksmingos yra istorijos: galima pasidalinti, kad kai aš buvau tavo amžiaus, irgi išgyvenau panašią situaciją ir buvo labai sunku, kaip jautėtės, ką darėte, kas padėjo jums tai išgyventi. Vaikas tada jau sąmoningai supranta, kad ir mamai/tėčiui taip buvo, bet praėjo, jie sutiko vienas kitą ir dabar viskas gerai.

- Kaip elgtis tėvams, jei jie mato, kad vaikas išsirinko, jų nuomone, netinkamą antrąją pusę? Nors, atrodo, renkasi pats vaikas, bet jei tėvai mato, kad, pavyzdžiui, prastėja mokslo rezultatai, ar atsiranda žalingi įpročiai, dažnam kyla noras užkirsti kelią tokiai draugystei, o tai sulaukia tik dar didesnio pasipriešinimo.

- Taip, draudimai čia niekuo nepadės: vaikas nebent pradės slėpti savo antrąją pusę. Reikia žiūrėti, kodėl vaikas pasirinko tokį žmogų, kas jam jame patinka, ką jis jame mato, ko mes galbūt nesugebame įžvelgti. Gal pagal tai galime suprasti, ko vaikui trūksta ir ko jis ieško. Pavyzdžiui, jei mergaitė išsirinko vyresnį draugą, gal jai tuo metu trūksta tėčio, ji ieško paramos, paskatinimo, galbūt taip kompensuoja pasitikėjimo savimi stoką. Iš kitos pusės mums, tėvams, kartais gali atrodyti, kad antroji pusė išveda iš kelio, nors gali būti ir kitaip. Jei pastebėjome, kad anksčiau nerūkė, o įsimylėjusi pradėjo, negalime būti tikri, ar tikrai tik ta priežastis ‒ gal tai su antrąja puse iš tiesų visai nesusiję. Tačiau jei jums nepatinka santykiai, kalbėkite su vaikais, kas būtent jus gąsdina ir neramina.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.