Kas nutiks, jei vaiko nuolat klausite „O kaip tu manai?“

 (17)
Vaikų ir paauglių psichologė straipsnyje atsako į klausimą, kaip išmokyti vaiką pasirinkti ir priimti sprendimus. Jos pateikiami patarimai tėvams – praktiški ir nesunkiai įgyvendinami.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė.

Pirmajame įraše apie mokymosi motyvaciją užsiminiau apie tai, kaip svarbu vaikus įkvėpti, supažindinti su profesijomis ir mokyti išsikelti tikslus, kurie būtų konkretūs, pamatuojami, pasiekiami, prasmingi ir apibrėžti.

Pirmoji straipsnio dalis: kaip įkvėpti vaiką pasiekti norimą tikslą

Tačiau kaip ir ištraukoje iš knygos „Alisa Stebuklų šalyje", taip ir realybėje, vaikai dažnai yra pasimetę tarp daugybės veiklų, ir jiems sunku pasirinkti vieną vienintelį tikslą. O blaškymasis nuo veiklos prie veiklos stipriai išvargina, ypač, jei nežinoma, ko siekiame imantis vienos ar kitos veiklos.

Todėl be to, jog vaikams svarbu padėti išsikelti tikslus, būtina mokyti vaikus ir pasirinkti.

Kas nutiks, jei vaiko nuolat klausite „O kaip tu manai?“
© Asmeninio archyvo nuotr.

Mokėjimo pasirinkti įgūdis labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Jei gebame pasirinkti, mums lengviau spręsti konfliktus, priimti sprendimus bei įveikti iškilusius sunkumus.

Taigi, kaip lavinti mokėjimo pasirinkti įgūdį? Užsiėmimų su tėvais metu dažniau rekomenduoju:

Leiskite vaikams būti savo kūno šeimininkais

Kaip dažnai būna, jog suaugusiesiems atrodo, kad jie geriau žino, kada vaikui šalta, karšta, kada vaikas yra alkanas, o kada - sotus. Dažnai net paaugliui yra liepiama apsirengti, nes kitaip sušals, ar pavalgyti, nes atrodo per liesas. Arba atvirkščiai, liepiama nustoti valgyti, nes jau yra vėlu vakarieniauti ar užkandžiauti. Tokiu būdu vaikas mokomas, kad „tavo kūnas priklauso ne tau, o suaugusiems“. Tik jie ir gali žinoti, ko labiausiai tau reikia ir tik jie gali padėti tau apsispręsti.

Taip vaikas praranda galimybę (o vėliau ir atsisako) spręsti, kada apsirengti ar nusirengti, kiek valgyti ir pan. Tačiau jei leisime pačiam vaikui rinktis, kaip rengtis, kiek valgyti, kaip miegoti, vaikui bus lengviau priimti sprendimus, susijusius ir su mokslais.

Neskubėkite atsakyti į vaiko klausimus

Kai vaikas užduoda klausimą jums, nesiverskite per galvą ieškodami atsakymo į jo klausimą. Geriau vaikui pasiūlykite drauge atsakymo paieškoti internete, žodyne ar enciklopedijoje. Svarbu suteikti patiems vaikams galimybę pirmiausia patiems atsakyti į klausimus.

Jei vaikai mokysis ieškoti informacijos internete, žodynuose, enciklopedijose, jie mokysis atsirinkti, kuri informacija yra svarbi, o kuri – ne, lavins savo kritinį mąstymą. Visa tai gali praversti tiek mokantis, tiek bendraujant su bendraamžiais. Tad dažniau vaiko paklauskite: „O kaip tu manai?“.

Kas nutiks, jei vaiko nuolat klausite „O kaip tu manai?“
© Vida Press

Leiskite vaikui priimti sprendimą

Pasistenkite atsakyti į klausimą: kaip dažnai iš ryto jau vaikui esate paruošę rūbus, su kuriais jis eis į mokyklą? Jau girdžiu atsakymą: „Rytais reikia skubėti, tad ir suruošiame už vaiką rūbus.“ Sutinku, kad ryte dažnai būna mažai laiko, bet, kas trukdo iš vakaro drauge su vaiku susidėti kuprinę, pasiruošti rūbus.

Vaikui reikia leisti pasirinkti, kokias kelnes ar suknelę apsirengti, ko nori įsidėti priešpiečiams į mokyklą, kada ruošti pamokas: pailsėjus ar iš karto grįžus iš mokyklos. Jei vaikas neįgyja pakankamai patirties, neišmoksta pasirinkti, tai ir suaugus jam bus sunku priimti sprendimus, susijusius su karjera, gyvenimo būdu, partneriu.

Leiskite vaikams eksperimentuoti

Vaikas mokės ir gebės pasirinkti tik tada, kai jis bus daugybę dalykų išbandęs. Todėl vaikui reikia erdvės, kur jis galėtų eksperimentuoti, išbandyti tai, kas jam nauja. Kartais vaikams reikia leisti patiems šeimininkauti virtuvėje, padaryti savą tvarką kambaryje, piešti pirštais, mediniais pagaliukais ar šiaudeliais. Tokiu būdu vaikas lavins savo kūrybiškumą ir mokysis suprasti, kas jam patinka, o kas - ne bei kiek laiko gali skirti pomėgiams, poilsiui, o kiek laiko – mokslams.

Paskatinkite visus šeimos narius dalyvauti sprendžiant, kuo turėtų šeima užsiimti

Nesvarbu, kokio amžiaus vaikai ar kiek vaikų yra šeimoje, priimant visai šeimai svarbius sprendimus, turi dalyvauti visi šeimos nariai. Jei perkate šaldytuvą, planuojate kelionę ar savaitgalio išvyką, šiame planavime turi dalyvauti ir vaikai.

Svarbu vaikų paklausti, kur jie norėtų vykti atostogų, ką norėtų veikti savaitgalį, kokio šaldytuvo ar skalbimo mašinos, jų nuomone, labiausiai reikia. Gali būti, kad ne visi vaikų pasiūlymai tiks, bet vaikams labai svarbu būti išklausytiems. Be to, dalyvaudami perkant svarbų pirkinį ar planuodami keliones, jie mokysis įvairių būdų, kaip galima priimti sprendimą ar spręsti problemą.

Aptarkite tikroviškas sprendimų priėmimo situacijas

Dažnai vaikai nenori mokytis, nes jie nežino nuo ko pradėti mokytis, nes visuose dalykuose, kuriuos mokosi, kyla sunkumų. Tad kartais vaikams svarbu padėti įsivardinti, kokie sunkumai kyla. Pavyzdžiui, vaikas nesupranta trigonometrijos uždavinių. Drauge su vaiku reikia aptarti, kas galėtų padėti suprasti trigonometriją ir visus būdus užrašyti. Pavyzdžiui:

- kreiptis konsultacijos į matematikos mokytoją;

- paprašyti pagalbos geriausiai matematiką išmanančio klasės draugo;

- paprašyti, kad trigonometrijos padėtų mokytis vyresnis pusbrolis.

Nesvarbu kokio amžiaus vaikai ar kiek vaikų yra šeimoje, priimant visai šeimai svarbius sprendimus, turi dalyvauti visi šeimos nariai.
Vaikų ir paauglių psichologė Aurelija ANANJEVAITĖ

Tada reiktų pasidomėti vaiko, kuris iš šių būdų jam yra tinkamiausias ir paraginti jį išbandyti. Taip vaikas supras, kad vienai problemai išspręsti yra ne vienas būdas, ir jis gebės pasirinkti, kuris sprendimas yra jam priimtiniausias.

Taigi, jei norime sumažinti vaiko blaškymąsi nusistatant ir siekiant tikslų, turime jam leisti eksperimentuoti, pačiam rūpintis savimi ir  dalyvauti šeimai svarbių sprendimų priėmime.

Suprantu, kad visus pasiūlymus sudėtinga įgyvendinti iš karto. Net nesiūlau. Greičiau siūlau pasvarstyti, ko dabar labiausiai reikia jūsų vaikui ir tą įgūdį lavinti. Tik nepamirškite, kad pokytis įpročiu tampa tik po dviejų mėnesių.

Tinklaraštis BŪTI ČIA IR DABAR
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.