Keisti mokyklą ar likti senoje? Psichologės komentaras

 (3)
Į mamos klausimą, kaip pasirinkti mokyklą vaikui, atsako psichologė Gabrielė Vilkaitė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš Rasos klausimo:

"Auginu septintoką sūnų, jis lanko progimnaziją netoli mūsų namų. Taip jau išėjo, kad išsikeliame į kitą miesto galą gyventi. Ten yra vidurinė mokykla. Dabar laužau galvą, kaip pasielgti - ar perkelti sūnų į tą vidurinę mokyklą, ar palikti dabartinėje progimnazijoje.

Svarsčiau abu variantus, yra ir pliusų, ir minusų. Sūnus norėtų likti senojoje, sutiktų važinėti troleibusu per visą miestą, bet galvoju, gi liko tik dveji metai progimnazijoje, tada bet kokiu atveju tektų išeiti iš jos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar leisti vaiką vasarą į darželį: gal ir jam reikia atostogų?
Įspūdingos foto iš gimdymo: kaip atrodo vyrai, ką tik tapę tėčiais?

Kaip man žinoti, kokia bus sūnaus reakcija ir adaptacija naujoje vietoje? Gal tai jam būtų trauma (ir namai nauji, ir draugai kiti kieme, ir dar mokykla nauja)? O gal be reikalo jaudinuosi ir vaikai kuo puikiausiai tai išgyventų ir prisitaikytų? Ačiū, kad išklausėt"

Atsako Palangos senosios gimnazijos psichologė Gabrielė Vilkaitė:

Ačiū už laišką. Jame rašai, kad Tavo sūnus lanko progimnaziją šalia namų, tačiau greitu metu išsikraustote ir nežinai, ką daryti: palikti sūnų senojoje mokykloje ar perkelti į esančią šalia namų.

Esate teisi, progimnazijoje vaikai mokosi iki 11 kl., tačiau dauguma vaikų palieka progimnazijas baigę 8 kl. ir pereina į gimnazijas. Daugumoje gimnazijų yra tik 9 - 12 kl. Savo laiške klausi, ar sūnus sėkmingai adaptuotųsi naujoje mokyklose ar visgi patirtų sunkumų.

Sunku vienareikšmiškai atsakyti į Tavo klausimą, nes adaptacija priklauso nuo daugelio faktorių. Akivaizdu, kad ji bus sėkmingesnė jei jį šiltai sutiks nauji klasiokai, mokytojai padės susiorientuoti mokykloje, pagelbės pamokų metų ir mokantis, džiaugsis patogiu tvarkaraščiu ir t.t. Tačiau adaptacija sutriks jei Tavo sūnus naujoje mokykloje patirs patyčias, mokytojų nepakantumą, jausis alkanas ar nepatenkintas nauju tvarkaraščiu.

Koks yra Tavo sūnus? Kaip jis elgiasi nepažįstamoje aplinkoje tarp nepažįstamų žmonių? Ar lengvai randa bendrą kalbą, nori sukurti kontaktą su kitu žmogumi? Tu geriausiai žinai, kaip sūnus jaučiasi ir elgiasi naujoje aplinkoje, ar jam kyla sunkumų prisitaikant naujoje vietoje. Suprantu, kad sūnus gerai jaučiasi dabartinėje mokykloje, ten turi draugų, kurių nenori palikti. Svarbu jam paaiškinti, kad išėjus mokytis į kitą mokyklą, jis vis tiek galės bendrauti su buvusiais klasiokais, draugais, susitikti su jais po pamokų.

Dar kartą pakalbėkite su sūnumi ir išsiaiškinkite, kokios priežastys lemia jo norą kiekvieną rytą važiuoti tolimą atstumą iki senos mokyklos. Rekomenduoju, sprendimą - pasilikti senojoje mokykloje ar persikelti į naują, priimti kartu su sūnumi. Jam prasideda ankstyvoji paauglystė ir tai gali būti proga mokytis sprendimą priimti pačiam.

Taigi rekomenduoju sprendimą priimti remiantis ankstesne patirtimi, t.y. jei sūnus lengvai susiranda draugų ir lengvai randa bendrą kalbą tarp nepažįstamų žmonių, tada galite rimtai apsvarstyti naujos mokyklos klausimą, tačiau jei sūnui sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje ir jis vengia kontakto su nepažįstamais žmonėmis, tada siūlau rimtai apsvarstyti galimybę likti senojoje mokykloje su mintimi, kad po 1 - 3 m. reikės pereiti į naują mokyklą.

Daugumoje progimnazijų, klasės vieningai nusprendžia, į kurią gimnaziją pereis, ir dažnai gimnazijose būna suformuojamos apytiksliai tokios pačios klasės kaip ir progimnazijose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.