Ko turime nepamiršti, prieš sėsdami prie Kūčių stalo

 (4)
Prieš Kūčias įprasta nurimti, susimąstyti ir atsigręžti į praeitį. Juk tai šventė, kuri bene labiausiai apipinta įvairiomis paslaptimis ir tradicijomis. Daugelis esame girdėję apie Kūčių naktį prabylančius gyvulius ar šulinyje vynu virstantį vandenį, o merginos žino ne vieną burtą, kuris padeda sužinoti, ar jos ištekės ateinančiais metais.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kūčių tradicijos. Ar jų laikomės?

Pasak profesoriaus, etnologo, LEU dėstytojo Liberto Klimkos, šiais laikais Kūčių vakarienė - viena iš nedaugelio tautinių tradicijų, kurių laikosi kiekviena lietuvių šeima. Kūčios - šeimos šventė, kurios metu dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems - už paramą ir meilę.

Libertas Klimka
Libertas Klimka
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Senajame Lietuvos kaime jau nuo ryto būdavo nekasdienis bruzdesys. Kas tą rytmetį pramigs, bus slunkius visus ateinančius metus. Visą dieną būdavo griežtai laikomasi „sauso" pasninko, kai nevalgoma mėsiškų ir pieniškų valgių, arba net „juodo", kai apskritai iki pat vakaro nieko nevalgoma. Sakydavo, kad susilaikymas nuo maisto atneš sėkmę: mergina kitąmet sėkmingai ištekės, piemenėlis daug laukinių ančių lizdų pavasarį ras, senesnieji žmonės - dar ilgai saulute džiaugsis.

Ši diena yra santarvės, tad net besikalbant reikėtų dažniau sakyti ne „aš,", o „mes". Ir paskutiniąsias skolas pats laikas atiduoti. Su kaimynais, jeigu kas būtų apsipykęs, būtina susitaikyti", - teigia Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, etnologas L. Klimka.

Galima dirbti tik kelis darbus

Etnologo nuomone, šią dieną galima dirbti tik kelis darbus. Tarkime, žuvelių pasigauti Kūčių stalui. Medžiotojas išeidavo iš namų su šautuvu, pykšteldavo į medžio viršūnę. Pataikys - seksis medžioklė visus metus. Sodu taip pat reikia pasirūpinti. Obelys papurtomos, aprišamos šiaudų grįžtėmis, per kurias nukošiami šventajai vakarienei verdami žirniai. Kitąmet obuolių bus tiek, kiek tų žirnių. O draudžiami Kūčių dieną darbai būdavo susiję su sukimu, vijimu, raizgymu, lopymu. Jei bus dirbami šie darbai, tai nesiseks avelių auginti. Dar malkų negalima skaldyti - perkūną vasarai prisišauksi.

Svarbiausia susitvarkyti trobos vidų: sienas plaudavo, aslą šluodavo, tada puošdavo eglišakiais, karpiniukais, palubėje pakabindavo vaikų nupintų paukštelių iš šiaudelių. Ir šiaudiniai „sodai" virš stalo sukinėdavosi, kurio viduryje - auksašonis obuolys kaip saulutė.

Po staltiese - šienas

„Stalą dengdavo balta linine staltiese, viduryje statydavo kryželį. Bet dažniau jį guldydavo, sakydami vaikams, kad laukiamas kūdikėlio Jėzaus gimimas. Stalo kampuose padėdavo eglišakių, po staltiese - šieno. Šalia kryželio - kalėdaičiai (kaime dažniau plotkelėmis vadinti) ir paraikyta juoda ruginė duona. Po jų dalijimosi, po maldos ir tėvo palaiminimo pradėdavo vakarieniauti", - teigia LEU profesorius.

Anot etnologo, šventiniai valgiai gaminami iš nuo senų senovės auginamų gėrybių, taip pat iš gamtos dovanų. Ir nereikia jų pernelyg perdirbti, smulkinti gaminant patiekalą. Viskas turi būti kaip kadaise. Juk norima pavaišinti ir protėvių vėles. Apie senolius kalbama ir prie stalo. Tai tradiciškai yra pagrindinė tema. Vaikams pasakojama, kokie senoliai buvo, kaip klostėsi jų gyvenimas, ko gražaus galima iš jų pasimokyti.

Kūčių papročiai vienija tautą, tačiau atskirais bruožais juose yra nemažai regioninių skirtumų. Ir ypač tai pasakytina apie Kūčių valgius. Etnografai Lietuvoje yra priskaičiavę jų daugiau už šimtą, nors ant stalo reikėdavo tik devynių patiekalų. Tiesa, vėlesniais laikais valgių skaičių žmonės padidino iki dvylikos ar trylikos, sakydami, kad tiek buvo apaštalų ar Paskutinės vakarienės valgytojų.

Skirtingų regionų Kūčių patiekalai

Aukštaitijoje ant stalo būtinai dedama virtų kviečių. Jie paprastai užpilami medaus miešimu arba parauginta daigintų ruginių miltų „salde". Senovėje mėgstamas buvo šustinis, t. y. avižinės bandelės, užgeriamos šermukšnynu. Valgius aukštaičiai pašventindavo, užtrupindami ant jų kalėdaičio. Į namus ateidavo Senis Kalėda, pažerdavo saują grūdų mišinio ant stalo krikštasuolės link, tardamas „Čiūnebrūkšt, avinėli". Tai - visokeriopos sėkmės šeimai palinkėjimas.

Pasak LEU profesoriaus, Vilnijos kraštui būdingas valgis yra virtinukai su aguonų įdaru. Įdomus patiekalas - „poliauka", t. y. ruginių miltų rauge virta džiovintų baravykų sriuba.

„Žemaičiai kai kuriuos valgius paskanina paspirgintomis ir sutrintomis kanapėmis. Labai savotiškas patiekalas yra „cibulynė", t. y. svogūnų griežinėlių „rasalas" (sūrymas; rūgštymas), į kurį priberiama sutrintų, ant žarijų paskrudintų silkių galvų. Valgoma su karštomis bulvėmis. Prie minėto patiekalo tinka ir „kiunkė", t. y. žirnių ir bulvių košė", - teigia L. Klimka.

Suvalkiečiai ant stalo patiekia virtų žirnių ir pupų. O vakarienė šiame krašte būdavo baigiama tada, kai šeimininkas su žmona per pusę suvalgydavo obuolį, tarsi bibliniai Adomas ir Ieva.

Dzūkai verda pasninkiškų sriubų, kepa grikinių „babkų" ir papločių, vadinamų „lamancais". Prieš sėdant už šventinio stalo, aplink trobą būdavo apnešama kraitelė su valgiais. Tai bene ilgiausiai išsilaikęs paprotys šiame krašte. Taip kitados darydavo baltais trynyčiais (senovinis drobinis apsiaustas) pasidabinęs pats šeimininkas, kuris, pabeldęs į pirkios duris, ištardavo: „Ateina Dievulis su kūčele rankoje".

Kūčiukai turi daugybę pavadinimų

Išskirtinai lietuviškais Kūčių papročiais tyrinėtojai laiko kūčiukų su aguonpieniu valgymą, bičių kvietimą prie šventinio stalo, rūpestį naminiais gyvuliais, ypač avelėmis. Kūčiukai - apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti. Įvairiose vietovėse jie vadinami prėskučiais, sližikais, skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais, parpeliukais, buldikais.

Tikėta, kad Kūčių naktį tvarte prakalbėdavę gyvuliai, kiemo šulinyje vanduo pavirsdavęs vynu. Merginos įvairiais būdais stengdavosi sužinoti savo likimą, išsiburti būsimą vyrą. O vaikai (iki tol, kol užmigdavo) vis žvilgčiodavo pro langelį, bene mėnesienoje pamatys iš miško atbėgantį baltąjį elnią, atnešantį ant devyniašakių ragų saulę ir šv. Kalėdas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.