Kokių užsienio kalbų perspektyviausia mokytis šiandien vaikams?

 (5)
Po pirmųjų rugsėjo savaičių, kai vaikai apsipranta mokykloje, susidėlioja tvarkaraščius, tampa aišku, kiek laisvo laiko jie turės, ateina įvairiausių užklasinių veiklų ir būrelių metas. Deja, ne visi moksleiviai, net ir patariami tėvų, tinkamai renkasi papildomus užsiėmimus, ne visiems dar aišku, ko gyvenime gali prireikti, ką reikėtų patobulinti. O gyvenime vaikams tikrai reikės užsienio kalbų. Kokių užsienio kalbų ir kaip jų mokytis?
Kokių užsienio kalbų perspektyviausia mokytis šiandien vaikams?
© Shutterstock nuotr.

Kalbamės su poliglotu, keliautoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, filosofijos mokslų daktaru Gediminu Degėsiu.

Gediminai, laisvai kalbate 11 užsienio kalbų, dar kitomis galite skaityti ir viską suprasti; ar ne per didelė našta? Ar visas jas panaudojate?

Kalba nieko nesveria, nors ir turi būti maitinama, ja reikia rūpintis tarsi gyvu organizmu. Aš save vertinu atsargiai; man nedrąsu sakyti kiek kalbų mokų, nes kartais atrodo, kad nemoku net savo gimtosios lietuvių. Sau keliu nemažus reikalavimus. Vis dėlto, jeigu jau giriuosi, tikriausiai kažką ir moku, o naštos tikrai nejaučiu. Anaiptol mokausi vis naujų kalbų ir man atrodo, kad jų prireiks, kaip ir vos ne kasdien susiduriu su savo vienuoliktuku.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti, kad atvestas į vaikų darželį vaikas neverktų
Slapta kamera nufilmavo baisų auklėtojų elgesį darželyje

Visi puola mokytis anglų kalbos ir savo atžalas nuo mažų dienų vežioja po įvairias stovyklas, samdo privačius mokytojus. Ar tikrai reikia apsiriboti tik anglų kalba?

Toks savęs ir savo atžalų apribojimas yra trumparegiškas. Pasakysiu trumpai - žmogus mokantis tik anglų kalbą man primena buožgalvį, nenutuokiantį, kad kažkada jis taps varliuku ir turės progą nuliuoksėti iki kitos kūdros. Nenoriu įžeisti savo tautiečių ir be galo mylėdamas lietuvių kalbą, vis dėlto, privalau pagarsinti, jog anglų kalba mums turi tapti tarsi gimtoji. Tačiau neužmirškime, jog jos niekada nemokės visas pasaulis ir dar idealiai. Įbauginti anglų kalbos vaiduoklio, užmirštame,kad pasaulyje yra daugybė kitų kraštų ir kultūrų, kurios mums ir liks neatrastos be kitų kalbų mokėjimo.

Kažkada esate minėjęs, jog vienu metu mokotės net penkias naujas kalbas, ar taip gali daryti ir tie, kurie dar gerai neišmoko anglų kalbos?

Ne tik gali, bet ir privalo. Ypač jei kalbame apie vaikus ir paauglius. Dviejų, na o kartais ir trijų, užsienio kalbų tikslingas bei konstruktyvus mokymas itin padeda suvokti kitos kalbos struktūrą, nes galime palyginti. Neturime žiūrėti į kitą kalbą kaip į visai kitą pasaulį. Visos kalbos yra susiję, viena iš kitos skolinasi žodžius, posakius, gramatines konstrukcijas. Be to, neužmirškime, kad jauno žmogaus smegenys yra ypač imlios kalboms, vaikas kita kalba gali išmokti kalbėti be akcento, o suaugusiajam tai bus „neįmanoma misija".

O kokių kalbų reikia mokytis ir mokyti savo atžalas? Kokios, Jūsų manymu, yra perspektyviausios kalbos?

Priklauso kokiame pasaulio krašte gyvename ir ko tikimės iš savo arba savo mažųjų ateities. Kalbėkime apie Lietuvą. Be anglų kalbos mums labai svarbi ir rusų kalba. Darykim ką norim, bet mūsų kaimynai rusai arba baltarusiai tikrai greit iš čia neišsikraustys. Todėl patariu pamiršti negeras praeitis ir į kalbą žiūrėti kaip į turtą, kuris gali tapti jūsų.

Kiek jaučiu, tai jau yra senamadiškas posakis - turime mokėti kaimynų kalbas. Na dabar svarbu susidėlioti taškus savo kelionių vizijų knygoje. Jeigu planuojate turėti ryšių su Latvija, tikrai patarčiau išmokti ir latvių kalbą ir analogiškai su kitais kaimynais. Bet dažniausiai save projektuojame į turtingas bei labiau išsivysčiusias šalis. Europoje svarbios yra prancūzų, vokiečių, ispanų kalbos (vėlgi, jeigu planuojate vaikus išsiųsti mokytis į Italiją, kalba eitų apie italų kalbą).

Gediminai, kodėl visiškai neminite kinų, japonų ar hindi kalbų?

Paminėkime dabar. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre turime puikių šių kalbų specialistų, kurie atsakingai bei su meile perteikia savo žinias mūsų pilnoms studentų auditorijoms. Studentų, besirenkančių šias kalbas, gausa rodo, kad ateityje to pasaulio regiono kalbos taps vis aktualesnės. Tačiau ar taps tarptautinėmis, dar neaišku. Žinau ir teigiu viena: jeigu norite savo vaikus matyti pilnaverčiais XXI a. piliečiais, padovanokite kokią nors užsienio kalbą (šiandien išsilavinęs žmogus turėtų mokėti 5-6 užsienio kalbas). Tarp tų kalbų gražiai atrodytų ne tik kokia nors Azijos kalba, bet ir Afrikos.

Iš tiesų, Gediminai, o kaip gi su Juodojo žemyno kalbomis?

O čia, liaudiškai pasakysiu, „nearti dirvonai". Afrikoje kiek tautų, tiek ir kalbų. Kiekviena savitai graži ir turtinga. Neturime vertėjų net iš labiausiai paplitusios suahelių kalbos. Tai ženklas, kad jūsų vaikai turi ko mokytis, turi galimybę būti unikalūs. Juk, pavyzdžiui, jeigu jūs savo gyvenimo aprašyme (CV) paminėsite, kad esate komunikabilus, kalbate anglų, prancūzų kalbomis, tikriausiai puikiai suprantate, jog tai neišskirs jūsų iš daugybės kitų. Bet pamėginkite įrašyti suahelių, bambara arba kokią nors retesnę Azijos kalbą. Efektas garantuotas. Pirmiausiai jus tai apibūdins kaip įdomią, kažkuo, o ne tik savo „kūdra", besidominčią asmenybę. Paklauskite savęs, kokius savo vaikus norite matyti?

Ar norite pasakyti, kad reikia mokytis ne tik didžiųjų tautų kalbų, bet ir retų?

Žinoma. Tuomet būsite tikras, kad darbo turėsite, svarbu, kaip mokate suktis. Nes yra žmonių, kurie išmokę ir anglų kalbą, ją sugeba greitai pamiršti. Nenoriu nieko įžeisti, bet, man atrodo, kad užmiršti kalbą reikia ypatingų sugebėjimų.

Esate vienos nepriklausomos tarptautinės kalbos šalininkas, dalyvavote pasaulio esperantininkų kongresuose, šią kalbą dėstote ir Vilniaus universitete. Ar prasminga mokytis esperanto šiandien?

Ir prasminga ir ne. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad esperantiškai gali kalbėti iki 10 mln. žmonių visame pasaulyje, vis dėlto, esu beveik tikras, kad esperanto kalbos laukia lotynų kalbos likimas. Esperanto yra puiki idėja. Šių dienų pasauliui būtų idealu turėti vieną, lengvą, nepriklausomą kalbą. Tačiau ji yra proeuropietiška ir kinui ar japonui išmokti esperanto nėra jau taip lengva. Vis dėlto, esperanto kalba ir man pačiam padėjo suprasti kitų kalbų struktūrą, buvo tarsi tramplinas į kitas

kalbas. O kai šiandien turime internetą esperanto panaudoti tikrai bus kur. Jos patarčiau mokytis ypač tiems, kuriems natūralios kalbos vis dar lieka terra incognita.

Kada reikėtų pradėti mokyti vaikus ir kada dar ne per vėlus mokytis pačiam?

Vaikus svetimų kalbų mokyti patarčiau kuo anksčiau. Neįsivaizduojate kokią dovaną jiems padarysite. Ir mokytis niekada nevėlu. Kalbų mokymasis specialistų rekomenduojamas ir kaip prevencinė priemonė saugantis nuo įvairiausių senatvės ligų (pvz., Alzhaimerio ligos). Todėl, leiskite kiek pajuokauti: naujos užsienio kalbos galima pradėti mokytis net per savo šermenis.

Naujienų prenumerata
Diskusijų platforma laikinai išjungta. Prašome pabandyti vėliau.

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (1)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.