Kokių užsienio kalbų perspektyviausia mokytis šiandien vaikams?

 (5)
Po pirmųjų rugsėjo savaičių, kai vaikai apsipranta mokykloje, susidėlioja tvarkaraščius, tampa aišku, kiek laisvo laiko jie turės, ateina įvairiausių užklasinių veiklų ir būrelių metas. Deja, ne visi moksleiviai, net ir patariami tėvų, tinkamai renkasi papildomus užsiėmimus, ne visiems dar aišku, ko gyvenime gali prireikti, ką reikėtų patobulinti. O gyvenime vaikams tikrai reikės užsienio kalbų. Kokių užsienio kalbų ir kaip jų mokytis?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kalbamės su poliglotu, keliautoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, filosofijos mokslų daktaru Gediminu Degėsiu.

Gediminai, laisvai kalbate 11 užsienio kalbų, dar kitomis galite skaityti ir viską suprasti; ar ne per didelė našta? Ar visas jas panaudojate?

Kalba nieko nesveria, nors ir turi būti maitinama, ja reikia rūpintis tarsi gyvu organizmu. Aš save vertinu atsargiai; man nedrąsu sakyti kiek kalbų mokų, nes kartais atrodo, kad nemoku net savo gimtosios lietuvių. Sau keliu nemažus reikalavimus. Vis dėlto, jeigu jau giriuosi, tikriausiai kažką ir moku, o naštos tikrai nejaučiu. Anaiptol mokausi vis naujų kalbų ir man atrodo, kad jų prireiks, kaip ir vos ne kasdien susiduriu su savo vienuoliktuku.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti, kad atvestas į vaikų darželį vaikas neverktų
Slapta kamera nufilmavo baisų auklėtojų elgesį darželyje

Visi puola mokytis anglų kalbos ir savo atžalas nuo mažų dienų vežioja po įvairias stovyklas, samdo privačius mokytojus. Ar tikrai reikia apsiriboti tik anglų kalba?

Toks savęs ir savo atžalų apribojimas yra trumparegiškas. Pasakysiu trumpai - žmogus mokantis tik anglų kalbą man primena buožgalvį, nenutuokiantį, kad kažkada jis taps varliuku ir turės progą nuliuoksėti iki kitos kūdros. Nenoriu įžeisti savo tautiečių ir be galo mylėdamas lietuvių kalbą, vis dėlto, privalau pagarsinti, jog anglų kalba mums turi tapti tarsi gimtoji. Tačiau neužmirškime, jog jos niekada nemokės visas pasaulis ir dar idealiai. Įbauginti anglų kalbos vaiduoklio, užmirštame,kad pasaulyje yra daugybė kitų kraštų ir kultūrų, kurios mums ir liks neatrastos be kitų kalbų mokėjimo.

Kažkada esate minėjęs, jog vienu metu mokotės net penkias naujas kalbas, ar taip gali daryti ir tie, kurie dar gerai neišmoko anglų kalbos?

Ne tik gali, bet ir privalo. Ypač jei kalbame apie vaikus ir paauglius. Dviejų, na o kartais ir trijų, užsienio kalbų tikslingas bei konstruktyvus mokymas itin padeda suvokti kitos kalbos struktūrą, nes galime palyginti. Neturime žiūrėti į kitą kalbą kaip į visai kitą pasaulį. Visos kalbos yra susiję, viena iš kitos skolinasi žodžius, posakius, gramatines konstrukcijas. Be to, neužmirškime, kad jauno žmogaus smegenys yra ypač imlios kalboms, vaikas kita kalba gali išmokti kalbėti be akcento, o suaugusiajam tai bus „neįmanoma misija".

O kokių kalbų reikia mokytis ir mokyti savo atžalas? Kokios, Jūsų manymu, yra perspektyviausios kalbos?

Priklauso kokiame pasaulio krašte gyvename ir ko tikimės iš savo arba savo mažųjų ateities. Kalbėkime apie Lietuvą. Be anglų kalbos mums labai svarbi ir rusų kalba. Darykim ką norim, bet mūsų kaimynai rusai arba baltarusiai tikrai greit iš čia neišsikraustys. Todėl patariu pamiršti negeras praeitis ir į kalbą žiūrėti kaip į turtą, kuris gali tapti jūsų.

Kiek jaučiu, tai jau yra senamadiškas posakis - turime mokėti kaimynų kalbas. Na dabar svarbu susidėlioti taškus savo kelionių vizijų knygoje. Jeigu planuojate turėti ryšių su Latvija, tikrai patarčiau išmokti ir latvių kalbą ir analogiškai su kitais kaimynais. Bet dažniausiai save projektuojame į turtingas bei labiau išsivysčiusias šalis. Europoje svarbios yra prancūzų, vokiečių, ispanų kalbos (vėlgi, jeigu planuojate vaikus išsiųsti mokytis į Italiją, kalba eitų apie italų kalbą).

Gediminai, kodėl visiškai neminite kinų, japonų ar hindi kalbų?

Paminėkime dabar. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre turime puikių šių kalbų specialistų, kurie atsakingai bei su meile perteikia savo žinias mūsų pilnoms studentų auditorijoms. Studentų, besirenkančių šias kalbas, gausa rodo, kad ateityje to pasaulio regiono kalbos taps vis aktualesnės. Tačiau ar taps tarptautinėmis, dar neaišku. Žinau ir teigiu viena: jeigu norite savo vaikus matyti pilnaverčiais XXI a. piliečiais, padovanokite kokią nors užsienio kalbą (šiandien išsilavinęs žmogus turėtų mokėti 5-6 užsienio kalbas). Tarp tų kalbų gražiai atrodytų ne tik kokia nors Azijos kalba, bet ir Afrikos.

Iš tiesų, Gediminai, o kaip gi su Juodojo žemyno kalbomis?

O čia, liaudiškai pasakysiu, „nearti dirvonai". Afrikoje kiek tautų, tiek ir kalbų. Kiekviena savitai graži ir turtinga. Neturime vertėjų net iš labiausiai paplitusios suahelių kalbos. Tai ženklas, kad jūsų vaikai turi ko mokytis, turi galimybę būti unikalūs. Juk, pavyzdžiui, jeigu jūs savo gyvenimo aprašyme (CV) paminėsite, kad esate komunikabilus, kalbate anglų, prancūzų kalbomis, tikriausiai puikiai suprantate, jog tai neišskirs jūsų iš daugybės kitų. Bet pamėginkite įrašyti suahelių, bambara arba kokią nors retesnę Azijos kalbą. Efektas garantuotas. Pirmiausiai jus tai apibūdins kaip įdomią, kažkuo, o ne tik savo „kūdra", besidominčią asmenybę. Paklauskite savęs, kokius savo vaikus norite matyti?

Ar norite pasakyti, kad reikia mokytis ne tik didžiųjų tautų kalbų, bet ir retų?

Žinoma. Tuomet būsite tikras, kad darbo turėsite, svarbu, kaip mokate suktis. Nes yra žmonių, kurie išmokę ir anglų kalbą, ją sugeba greitai pamiršti. Nenoriu nieko įžeisti, bet, man atrodo, kad užmiršti kalbą reikia ypatingų sugebėjimų.

Esate vienos nepriklausomos tarptautinės kalbos šalininkas, dalyvavote pasaulio esperantininkų kongresuose, šią kalbą dėstote ir Vilniaus universitete. Ar prasminga mokytis esperanto šiandien?

Ir prasminga ir ne. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad esperantiškai gali kalbėti iki 10 mln. žmonių visame pasaulyje, vis dėlto, esu beveik tikras, kad esperanto kalbos laukia lotynų kalbos likimas. Esperanto yra puiki idėja. Šių dienų pasauliui būtų idealu turėti vieną, lengvą, nepriklausomą kalbą. Tačiau ji yra proeuropietiška ir kinui ar japonui išmokti esperanto nėra jau taip lengva. Vis dėlto, esperanto kalba ir man pačiam padėjo suprasti kitų kalbų struktūrą, buvo tarsi tramplinas į kitas

kalbas. O kai šiandien turime internetą esperanto panaudoti tikrai bus kur. Jos patarčiau mokytis ypač tiems, kuriems natūralios kalbos vis dar lieka terra incognita.

Kada reikėtų pradėti mokyti vaikus ir kada dar ne per vėlus mokytis pačiam?

Vaikus svetimų kalbų mokyti patarčiau kuo anksčiau. Neįsivaizduojate kokią dovaną jiems padarysite. Ir mokytis niekada nevėlu. Kalbų mokymasis specialistų rekomenduojamas ir kaip prevencinė priemonė saugantis nuo įvairiausių senatvės ligų (pvz., Alzhaimerio ligos). Todėl, leiskite kiek pajuokauti: naujos užsienio kalbos galima pradėti mokytis net per savo šermenis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.