Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla

 (11)
Dangus vietoje lubų, medžiai vietoje sienų ir mokyklinę uniformą atstojanti lietaus apranga. Pirmokai nuo šių metų rugsėjo galės peržengti pirmosios šalyje Lauko mokyklos slenkstį.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mokyklos filosofija remsis skandinaviškos lauko pedagogikos patirtimi, laisvo žaidimo, patirtinio ugdymo principais. Mokykla turės ir lauko klasių, pradinukai bus skatinami kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, eiti į žygius.

Vietoje uniformos – lietaus apranga

Pamokos lauke, nes taip vaikai geriau perima žinias, pažinimas dėliojant iš akmenukų raides, apskaičiuojant namelio medyje plotą, žygiai, laužas, mąstymo ir judesio derinimas. Mokslininkai, stebėję tokių mokyklų nuo Švedijos iki Australijos vaikus, vis garsiau kalba apie tai, kad lauko pedagogika teigiamai veikia jų protinę, emocinę ir fizinę būklę.

Prieš trejus metus, susidomėjęs užsienyje plintančia idėja vaikus vesti į lauko, miško, gamtos darželius, kuriuose jiems leidžiama tyrinėti nebijant sušlapti kojų, tokią pat ugdymo įstaigą Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, įkūrė lietuvis Žilvinas Karpis. Iš pradžių jis galvojo tik apie darželius, bet eksperimentas pasiteisino, ugdymu lauke susidomėjusi bendruomenė sparčiai augo, tai įkvėpė atidaryti pirmąją Lietuvoje Lauko mokyklą.

Dalis pamokų šioje Pavilniuose besikuriančioje ugdymo įstaigoje pradinukams vyks lauke, gryname ore. Tik prireikus pasislėpti nuo prasto oro, užsiimti kai kuriomis ugdymo veiklomis, jos persikels į patalpas. „Mūsų tikslas – kad didžiąją metų dalį vaikai 100 procentų praleistu lauke, kaip dabar praleidžia Lauko darželyje. Mokytis, žaisti, valgyti, nueiti į tualetą, prigulti pailsėti – viską galima lauke. Tai darome jau trejus metus!" – sakė Lauko darželių Vilniuje bei Kaune ir Lauko mokyklos įkūrėjas.

Naujoje mokykloje bus įkurtos vaikų poreikiams pritaikytos lauko klasės, pavyzdžiui, muzikos. Šioje klasėje vaikai mokysis išgauti muzikos garsus šimtais skirtingų būdų, tam naudodami gamtines priemones, instrumentais paversdami vandens pripildytus kibirus ar kitus objektus.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla
© Organizatorių nuotr.

Per kasdienes gamtines priemones bus mokomasi matematikos, istorijos, pasaulio pažinimo, literatūros. Vienu metu taps įprasta mokytis istorijos ir iš molio lipdyti istorinę asmenybę, klausytis abėcėlės ir dėlioti raides iš akmenukų, lapų, gamtos pasaulio reiškinius, dėsnius pažinti atliekant eksperimentus naudojant vandenį, smėlį, įvairius indus, ugnį. Skaityti vadovėlius vaikai taip pat galės pasirinkę lauke patogią vietą, geometrines figūras geriau pažinti – ieškodami jų atitikmenų savo aplinkoje, išmokdami apskaičiuoti tokių objektų, kaip namelis medyje, plotą.

Mokyklos teritorijoje netrūks edukacinių lauko erdvių, turėtų veikti ir lauko biblioteka, pilna neperšlampančių knygų. Pradinukai kartu su mokytojais keliaus į kelių kilometrų žygius.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla
© Organizatorių nuotr.

„Tam tikra prasme turėsime ir uniformą – tai bus lietaus apranga", – apie skiriamąjį daug laiko lauke praleisiančių pirmokų ženklą užsiminė Ž. Karpis.

Pradinukai, kaip ir lauko darželių vaikai, maitinsis pagal vegetarinį, veganinį valgiaraštį.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla
© Organizatorių nuotr.

Tiks aktyviems vaikams

Lauko mokyklą lankantys vaikai mokysis mažose grupėse, iki septyniolika vaikų talpinančiose klasėse, mokomieji dalykai bus jungiami į bendrą visumą, mokytojai ir jų ugdytiniai kartu ieškos atsakymų į klausimus. Mokymosi procesas bus aktyvus, per patirtį, kasdienių žinių pritaikymą, jaukioje, emociškai saugioje aplinkoje.

„Mokykla labai tiks aktyviems vaikams. Yra padaryta tyrimų, kurie parodė, jog aktyviems vaikams mokantis ir socializuojantis lauke, vyksta gerų pokyčių. Kadangi fizinis aktyvumas susijęs su geromis emocijomis, vienas svarbesnių momentų – kad mokymasis vyks džiugiai, per teigiamus ir motyvuojančius potyrius", – vieną pagrindinių ugdymo lauke idėjų apibūdino Lauko mokyklos koordinatorė Rūta Vaitiekutė.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla
© Organizatorių nuotr.

Daug dėmesio bus skiriama socialinių kompetencijų, atvirumo pasauliui ugdymui. Mokyklos koordinatorė įsitikinusi, kad yra daugiau būdų mokytis, ne tik sėdint suoluose. Be to, vaikai galės užsiimti ir aktyvia popamokine veikla – pavyzdžiui, jodinėjimu žirgais.

„Mes tikime, kad ugdymas yra gyvenimas, gyvenimas – tai procesas, o procesas – patyrimas. Centre yra vaikas, trokštantis tobulėti, augti, laisvėti. Remiantis humanistine pedagogika, to nori visi vaikai. Reikia sudaryti sąlygas jų poreikiams patenkinti, o laukas tam tinkamiausia vieta.

Norime suteikti kiekvienam vaikui individualias galimybes tobulėti, laisvėti, augti, ugdyti smalsumą, jautrumą aplinkai, kūrybiškumą, tapti oriu, gerbiančiu kitus, pasitikinčiu savo jėgomis, sveiku žmogumi", – apie rudenį atsidarysiančią mokyklą kalbėjo Lauko darželio Kauno padalinio vadovė ir pavaduotoja ugdymui Irena Aračiauskienė.

Mokykla taps ugdymo lauke ambasadore

Lauko mokyklų, kurių daug Skandinavijos šalyse, Amerikoje, Vokietijoje, tikslai, kaip ir tradicinių mokyklų – suteikti vaikams pagal patvirtintas ugdymo programas reikalingų žinių. Švietimo ministerijos patvirtintos pradinio ugdymo programos principų laikysis ir Lauko mokykla Pavilniuose. Skirsis tik metodai: daugelis pamokų vyks lauke, nes taip vaikai žinias perima efektyviau, protinė veikla bus derinama su fizine, mokoma sveikos gyvensenos, pradinukai skatinami per pertraukas laisvai žaisti gamtoje, atrasti joje emocinį nusiraminimą, ugdyti savarankiškumą, mokytis per patyrimą. Vaikai ir mokytojai turės daugiau laisvės rinkdamiesi mokymo proceso būdus.

„Pagrindiniai mūsų ugdymo prioritetai tinka ir lauko darželiams, ir Lauko mokyklai: buvimas lauke, vaiko prigimtis ir jo patyrimas", – išvardijo I. Aračiauskienė.

Lietuvoje atsidaro pirmoji Lauko mokykla
© Organizatorių nuotr.

Moksliniais tyrimais, rodančiais vaikų ugdymo gamtoje naudą, besidomintis tokios darželinukų ir mokyklinukų lavinimo lauke idėjos pradininkas Lietuvoje Ž. Karpis sakė, kad Lauko mokyklos komanda mielai savo žiniomis dalinsis su kitais mokytojais.

„Manau, kad ši mokykla galėtų tapti ugdymo lauke ambasadore, taip pat kompetencijos centru kitų mokyklų pedagogams. Tai galėtų būti vieta, kur susitinka bendraminčiai, buriasi ugdymo lauke entuziastai. Taip pat galėtume tapti Lietuvos edukologų mokslo darbų tyrimų objektu, pažinimo ir kompetencijos didinimo vieta, bendradarbiauti vykdant bendrus projektus, rašant mokslinius straipsnius", – planavo lauko pedagogikos idėjų skleidėjas.

Šiuo metu Lauko mokykla ieško pedagogų, kurie būtų nusiteikę padirbėti ne vien klasėse, turinčiose sienas, bet ir ten, kur jas pakeičia medžiai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.