Penki dažniausiai pasitaikantys mitai apie vaikų mokymą plaukti

Apie plaukimo naudą vaikams daugelis yra girdėję – fizinis kūno lavinimas, gerinama koordinacija ir ištvermė, minimali traumų tikimybė. Pagaliau ir laikas praleistas baseine mokantis plaukti daug naudingesnis už laiką žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Visgi plaukimo pamokos apipintos daugybe mitų, kurie atgraso tėvus nuo minties leisti vaiką mokytis plaukti.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija jau ne pirmus metus dalyvauja Lietuvos plaukimo federacijos vykdomoje sertifikuotoje mokymo plaukti programoje, kurios metu dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Pradinių klasių mokytoja Daiva Švedienė ir programoje dalyvaujančios pradinukės mama Greta Ancevičienė sutiko pasidalinti savo patirtimi. Taigi, kokios yra dažniausios tėvų baimės ir ar jos pagrįstos?

1 mitas
Paniška vandens baimė – priežastis nemokyti plaukti

Kartais tėvai, matydami, kaip vaikas bijo vandens, nusprendžia jo „nekankinti" ir nemokyti plaukti. Visgi vandens baimė neapsaugo vaiko nuo nelaimingų atsitiktinumų – juk bet koks prisiartinimas prie vandens tampa pavojingu.

Būtent dėl to, kad dalis vaikų bijo vandens, pirmosios pamokos baseine yra skiriamos pripratimui prie vandens aplinkos, paprasčiausiems apsipylimams. Tik tuomet, kai vaikai nebebijo vandens, jiems galima mokytis toliau.

D. Švedienės teigimu, jos klasėje buvo vaikų, kurie iš tiesų bijo plaukti, tačiau net ir jie ilgainiui įveikė šią baimę. „Vieni greičiau, kiti lėčiau, tačiau visi vaikai šią baimę nugalėjo. Buvo tokių, kurie bijojo net niurktelti į vandenį, tačiau po kelių pamokų jau nėrė į vandenį ieškodami kamuoliukų", – pasakojo pedagogė.

2 mitas
Vaikas pervertins savo jėgas

Kai kurie tėvai baiminasi, kad išmokę plaukti vaikai pervertins savo jėgas ar norės pasipuikuoti per bendraamžius, tad gali nuskęsti. Tačiau jie pamiršta, kad būtent plaukimo pamokose vaikai įgyja turbūt svarbiausią įgūdį – išmoksta plūduriuoti vandenyje.

„Vaikai išmoksta, kad bet kuriuo metu gali sustoti ir plūduriuodami sulaukti pagalbos. Mokydamiesi su profesionalaus specialisto pagalba jie išmoksta apskaičiuoti savo jėgas, žino, kad vandenyje reikia elgtis ramiai, net ir kritinėse situacijose nesimaskatuoti. Saugumas prie vandens ir vandenyje yra prioritetas – tą treneriai nuolat pabrėžia mokiniams. Mano klasėje visi trečiokai moka saugiai elgtis prie vandens", – pasakoja D. Švedienė.

3 mitas
Vaiko baseine neprižiūrės

Lietuvos mokyklose klasės yra pakankamai didelės – dvidešimt ir daugiau vaikų. Nenuostabu, kad tėveliai jaudinasi, ar baseine jų vaikais bus pasirūpinta tinkamai. „Dėl mokinių saugumo jaudintis tikrai nebūtina. Vaikus prižiūri tiek plaukimo treneriai, tiek mokyklos mokytojas, tiek jiems talkinantis personalas. Nors galbūt ir sudėtinga suvaldyti didelę klasę baseine, tačiau specialistai, kasdien dirbantys su mokiniais, žino, kaip tai padaryti", – teigia Greta Ancevičienė.

4 mitas
Vaikas neišmoks plaukti

Kartais pasigirsta nuomonių, kad vaikai po plaukimo pamokų taip ir neišmoksta plaukti. Lietuvos plaukimo federacijos specialistų patirtis rodo, kad norint to išvengti, reikia sertifikuotos, nuoseklios ir profesionalų patvirtintos programos. Pradinių klasių mokytojos Daivos Švedienės mokomi trečiokai programoje dalyvavo nuo rugsėjo mėnesio, ir per 32 pamokas visi išmoko plaukti.

Penki dažniausiai pasitaikantys mitai apie vaikų mokymą plaukti
© Vida Press

5 mitas
Vaikas susirgs

Šaltasis metų laikas atneša ir ligų sezoną bei verčia tėvus baimintis, kad vaikų sergamumas dėl treniruočių baseine tik padidės. „Šiek tiek jaudinausi dėl savo dukros – ji turi ilgus ir storus plaukus, kurie ilgai džiūsta. Tačiau nepastebėjau, kad dėl treniruočių ji pradėtų dažniau sirgti", – pasakoja G. Ancevičienė.

Mokytoja D. Švedienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, jog vaikai turėtų šalikus ir kepures ir juos dėvėtų. „Visuomet sužiūriu, ar vaikai išsidžiovinę plaukus, ar tinkamai apsirengę. Jeigu tik tėvai gali, paprašau ir jų apsilankyti treniruotėje, padėti mergaitėms išsidžiovinti plaukus. Treniruotės baseine yra ne tik puiki fizinė veikla, bet ir grūdina vaikus. Svarbiausia, tinkamai joms pasirengti", – sako mokytoja.

Doc. dr. Ilonos Zuozienės, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentės, komentaras

„Mitų ir baimių apie plaukimo treniruotes tarp tėvelių pasitaiko, tačiau jos dažniausiai išnyksta, kai vaikai pradeda lankyti baseiną. Svarbiausia, kad plaukimo pamokos būtų naudingos ir pasiektų tikslą – vaikas išmoktų taisyklingai plaukti, o ne tiesiog praleistų laiką smagiai taškydamasis vandenyje.

Todėl nuo 2010 m. vykdome sertifikuotą mokymo plaukti programą, kurios metu nuosekliai mokome plaukti pradinių klasių moksleivius 30-yje šalies baseinų. Šioje programoje moksleiviai dalyvauja visiškai nemokamai, juos moko profesionalūs treneriai pagal geriausia praktika paremta metodika. O labiausiai didžiuojamės tuo, kad jau daugiau nei 4600 moksleivių įgijo plaukimo pradmenis ir prie vandens telkinių gali jaustis saugesni."

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos užduokite mokyklą lankančiam vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".