Vaikas supyko, nes jam nepasisekė: kaip tinkamai sureaguoti tėvams

 (4)
Daugeliui tėvų žinoma situacija, kai nepavykus kokiam nors veiksmui, vaikas taip supyksta, kad negirdi jokių raminimų ir padrąsinimų bandyti vėl ir vėl.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Erika klausia:

„Auginu 1 metų ir 10 mėnesių sūnų. Jau kurį laiką mane neramina viena situacija. Vaikas žaidžia, juokiasi, viskas gerai, bet jei nepavyksta tam tikras veiksmas, pvz., neuždeda mašinėlės ant kitos mašinėlės, nepataiko formelės į tam tikrą vietą, jis labai susinervina. Pradeda šaukti, kąsti į bet kokį daiktą, mėto žaislus. Ir taip kiekvieną kartą, jei kas nepavyksta.

Aš jam paaiškinu, kad nieko tokio, siūlau pabandyk dar kartą, kad viskas yra gerai, tačiau tai nepadeda.

Nežinau, kaip reiktų reaguoti į tokį elgesį“.

Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.

Vaikas pyksta, kai kas nors nepasiseka, ir tai visiškai yra normali emocija. Ypač, kai jam 1 metai su trupučiu, ir kai jis pradeda matyti save ir supantį pasaulį jau kitomis akimis. Sakydama sūnui „nieko tokio", kai jis pyksta, jūs neigiate jo jausmą, jo situaciją, jo problemą. Jo akimis žiūrint - jūs jo nesuprantate. Tada dar labiau pyktis ima...

Jūs, aišku, esate teisi - palyginus vaiko problemą su jūsų problemomis tikriausiai viskas yra "nieko tokio". Pavyzdžiui, kur nepataikyta kaladėlė ar griūvantis bokštas, o kur - neužsivedantis automobilis, sudegęs kepsnys arba pamesta piniginė...

Bet būtent čia palyginti ir verta. Ne problemas, o jausmus. Nes jūsų vaiko nusivylimas neuždėjus mašinėlės yra toks pats, kaip jūsų pačios nusivylimas, apmaudas, kai kas nors nepavyksta. Ar sau irgi sakote tuo metu „nieko tokio"? Manau, kad taip pasakyti galite tik praėjus kažkuriam laikui , kai nusiraminate. Tik vienam reikia daugiau laiko nusiraminti, kitam mažiau. Ir dar, aišku, kiekvieno mūsų reakcija priklauso ir nuo įgimto temperamento.

Kadangi, Erika, jus neramina ši situacija, spėju, kad jūs kitaip nei vaikas elgiatės, kai pykstate. Gal atsitraukiate? Užsidarote? Kalbatės apie tai su draugėmis? Bet tikrai nesidaužote ir nesikandžiojate.

Kada ir iš ko tokios reakcijos išmokote? O gal nuo gimimo buvote romi mergaitė? O gal visgi kartais, išimties atveju truputį ir pasidaužote, pakeliate balsą? O kaip pyksta Jūsų tėvai, seneliai? Genys margas, pasaulis dar margesnis...

Taigi, apie skirtingumus. Gali būti, kad jūsų berniuko tiesiog kitoks temperamentas, ir jis ryškiai pasimato jau nuo pirmųjų mėnesių - jei jau verkti, tai garsiai ir aiškiai. Jei juoktis, taip, kad visi aplinkui išvirsta. O gali būti, kad jis kopijuoja kažkurio artimo žmogaus elgesio modelį - juk vaikai pirmą septynmetį gyvena pamėgdžiojimo amžių.

Bet kuriuo atveju pirmiausia pačiai, o tada ir sūnui reikės išmokti atpažinti ir... priimti savo emocijas. Ypač tokias kaip pyktis, susierzinimas, panieka, gėda ir t.t. "Priimti" tai nereiškia kandžiotis, rėkti, daužyti. Tai yra emocijų išraiškos "socialiai nepriimtinu būdu". O štai atsitraukti, kvėpuoti, pasikalbėti apie tai su kitais žmonėmis, nukreipti mintis, pasivaikščioti, sukasti daržą, perstumdyti baldus, pagalvoti apie kažką malonaus, piešti, atrasti problemoje gerąją pusę ir t.t. Tai stiprių neigiamų emocijų išraiškos socialiai priimtinu būdu - tą stiprią jėgą panaudojant kūrybai, o ne griaunančiai agresijai nukreiptai į save ar kitus.

„Priimti“ jausmus, tai reiškia suprasti, kad yra normalu juos jausti. Todėl, kai sūnus pyks, kad negali pasiekti durų rankenos arba užsisegti sagos tiesiog pabūkite šalia ramiai, pasakykite: „O, girdžiu tu pyksti! Tau yra pikta/apmaudu, nes tavo bokštas nugriuvo." Ir tik tada, jei vaikas toliau laužo arba gadina savo žaislus, galite pasakyti: "Laužyti žaislų negalima. Turėsiu juos paimti, kol nusiraminsi. Galėsi vėl žaisti, kai nebelaužysi žaislų."

Ir svarbiausia - kai jūs pyksite, taip pat priimkite savo jausmus. Negalite leisti pykti vaikui, kai neleidžiate supykti sau. Išmokite pykti nesusipykstant, ir to išmoks jūsų vaikas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Naudingi patarimai ieškantiems vaikui auklės

Vaikų darželis – gerai, bet ką daryti iki tol, kol vaikas jam subręs, arba kol ateis eilė patekti į tą darželį? Patarimai, jeigu rimtai svarstote atiduoti vaiką į auklės rankas.

Kol nebuvau mama, apie tai net nenutuokiau

Subjektyvus žvilgsnis į tai, kas pasikeičia tapus mama.

Skirtumas tarp mylinčios mamos ir hiperglobojančios

Kiekviena mūsų nori būti pati geriausia mama. Skaitome knygas apie vaikų auklėjimą, stengiamės, bijome padaryti ką nors ne taip. Ir kartais, visai nejučiom, mamos vaikučio gyvenime tampa per daug. Kur ta riba tarp meilės ir hiperglobos? Sraipsnio konsultantė - vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

Atvirai: vaikas užklupo besimylinčius tėvus

Nemalonu, jei kas aptinka pačiame aistros sūkuryje. Tačiau tikra katastrofa atrodo, jei jus užklumpa jūsų vaikai. Ką daryti ir kaip vaikui paaiškinti, ką jis matė? Kelios mamos sutiko pasidalinti savo gana nemalonia patirtimi.

Atėjus svečiams, vaikas neatpažįstamai pasikeičia: kodėl taip nutinka ir kaip reaguoti

Trimetę dukrytę auginanti mama pastebi, kad jos tobulo elgesio namuose mergaitė pasikeičia, kai jas aplanko svečiai. Kodėl taip yra ir kaip reaguoti?

Visus tėvus galima suskirstyti į tris tipus: kuriam priklausote jūs

Kai kalbama apie vaikų auklėjimą, sąvoka „tinkamai išauklėtas vaikas“ neturi jokių aiškiai nusakomų kriterijų. Nežiūrint į tai, visi, savo vaiko gerove besirūpinantys tėvai, visais laikais ieškojo atsakymo – kaip tinkamai auklėti ir išauklėti savo vaiką?

Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų (3)

Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais.

Vaikas savo elgesiu skaudina tėvus: specialistės patarimai (6)

Išmokęs spjaudytis vaikas, kai supyksta, spjauna į mamą ir tėtį. Tėvai aiškina, kad taip elgtis nedera, tačiau kol kas tai nedavė teigiamų rezultatų. Ką tėvams patars specialistė?

Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles (4)

Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.

10 tėvų klaidų, kurios trukdo vaikui augti

Auginant vaiką, ypač pirmąjį, klaidų išvengti, ko gero, neįmanoma. Tačiau žinant, kokios jos yra dažniausios, galima pamėginti kai kurių nedaryti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie naująsias išmokas vaikui (1)

2018 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kai sakote vaikui žodį NEGALIMA, atminkite kelis svarbius dalykus

Suradęs šuns dubenėlį, vaikas jau tiesia rankutę į jo turinį. „NEGALIMA!“, – surinka išsigandusi mama. Tokių NEGALIMA vaikas per dieną girdi išties daug. Tiek, kad laikui bėgant ima negirdėti žodžio NEGALIMA.

Padėkite, auginu itin aktyvų, irzlų ir nervingą vaiką (5)

Vienerių metų ir 8 mėnesių sūnų auginanti mama skundžiasi, kad berniukas pastaruoju metu pasidarė visai nenustygstantis vietoje. Ką mamai patars specialistė?

Mažo vaiko pykčio priepuoliai: kaip elgtis tėvams

Su pustrečių metų dukrytės pykčio priepuoliais nesusitvarkanti mama prašo specialistų patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose.

Kas būdinga vaikams iki 2 metų: svarbiausi elgesio etapai ir patarimai tėvams

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.